Uždarosios akcinės bendrovės „Termotaupa“ statybos didektorius R. Vitkus įmonei statybininkus renkasi ytin atidžiai ir teigia, kad šios profesijos žmonių, ypač tikrų profesionalų, trūksta. Kita vertus, geri specialistai yra gerai apmokami, tačiau tiek mokėti Lietuvoje toli gražu ne visi išgali. Savo darbą išmanantis, atdsakingas, kokybiškai dirbantis, šiuolaikines statybų technologijas išmanantis staybininkas yra vertinamas ir bet kuri įmonė jį stengiasi išlaikyti.
Statybininko profesija viena paklausiausių. Sovietiniais laikais geras statybininkas uždirbdavo gerokai daugiau už mokytoją, inžinierių ar kitą specialistą. Atsivėrus vartams į Europą, pirmieji mūsų tautiečiai, nuvažiavę prieš beveik du dešimtmečius kaip nelegalai su mūrininko ar staliaus specialybe, sugebėjo geriau „prasimušti", negu kiti su aukštojo mokslo diplomais. Ekonomikos augimo metais statybų netrūko ir Lietuvoje, ypač sostinėje. Iš Anykščių į Vilniaus statybas važinėjo, o ir dabar sezono metu važinėja dalis statybininkų anykštėnų, o kiti spėjo susirasti statybininko darbą užsienyje.
Į tuos pačius klausimus atsakyti paprašėme Anykščiuose gyvenantį savo paslaugas internetiniu puslapiu siūlantį su verslo liudijimu dirbantį statybininką, statybos darbų vadovą Ramūną Žemaitį ir statybos amato Anykščiuose išmokusį ir jau septyni metai Danijoje dirbantį statybininką Darių Kirtiklį.
Užsienio universitetuose įgyti diplomai garantuoja sotesnį kąsnį, didesnes karjeros galimybes ir įdomesnį gyvenimą kosmopolitinėje bendruomenėje. Lietuvos aukštosios mokyklos „kepa“ specialistus, todėl pastarieji stoja į vis ilgesnę eilę prie Darbo biržos durų. O gal viskas kaip tik atvirkščiai? Gal lietuvaičiai, išvažiavę krimsti mokslų į Angliją, Daniją, JAV ar kitas valstybes, skaičiuoja dienas iki kol grįš į Lietuvą? Arba padėję Lietuvos aukštosiose mokyklose gautą diplomą užsieniečiui darbdaviui ant stalo, gali diktuoti savo sąlygas?
Apie studijas Lietuvoje ir svetur kalbėjome su dviem anykštėnais – Aarhus universitete Danijoje tarptautinę vadybą studijavusiu Edgaru Dūdėnu (buvusiu Anykščių Antano Baranausko vidurinės mokyklos moksleiviu) ir kitais metais V. A. Graičiūno aukštąją vadybos mokyklą, kur įgys turizmo ir sveikatingumo specialybės bakalauro laipsnį, baigsiančia Indraja Juciūte (buvusi Anykščių A. Vienuolio gimnazijos mokinė).
Anykščių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Vida Dičiūnaitė, paklausta, ar sutinka su vyraujančia nuomone, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas diplomas yra sotesnio ir turtingesnio gyvenimo Lietuvoje garantas, teigė, kad daugeliu atvejų asmeninės žmogaus savybės "nukonkuruoja" diplomą.
Kodėl žmonės turintys aukštesnę kvalifikaciją palieka Lietuvą ir laimės ieškosi užsienyje? Ką daryti, kad jie liktų čia? „Anykšta“ šiuos klausimus uždavė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo vadovui Sergejui Rybakovui.
Darbo sąlygos užsienyje ir Lietuvoje. Santykiai su vadovu ir kolegomis. Darbo valandos ir pertraukos. Investicijos į žinias ir atlyginimai. Kur geriau?
Projekto „Du krantai“ pašnekovai užsienio įmonėse dirbantys lietuvaičiai, prieš tai paragavę vadybininkų duonos gimtojoje šalyje.
Dalis žmonių siekia būti mokslininkais dėl tos pačios priežasties, kaip ir tie, kurie siekia būti kosmonautais. Prašom nepykti, jei kam pasirodė, kad tai nevykęs palyginimas, o juk siekiai žmogų ir išskiria iš gyvūnų pasaulio... Norim siekti kažko daugiau, o ne tik žemę purenti! (nemenkinu žemdirbių darbo).
Šį kartą į anyksta.lt klausimus atsakė du būsimi mokslų daktarai - Niujorko "The New School for Social Resarch" universiteto doktorantas Mykolas Gudelis bei Vilniaus universiteto doktorantas Norbertas Černiauskas. M.Gudelis studijuoja politikos mokslus, o N.Černiauskas yra istorikas. Su pašnekovais aiškinomės kokie studijų doktorantūroje skirtumai JAV ir Lietuvoje. Abiem būsimiems mokslų daktarams uždavėme tuos pačius klausimus.
N. Černiauskas augo Trakinių kaime (Kurklių sen.). Yra baigęs Anykščių A.Vienuolio gimnaziją. Jis vienas iš patriotinio tradicinio renginio „Trakinių partizanai"iniciatorių ir organizatorių.
M. Gudelis kurį laiką dirbo Anykščių mero Alvydo Gervinsko atstovu spaudai. Mykolo tėvai įsikūrę vienkiemyje šalia Ažuožerių. O jo senelis - Rygoje gyvenantis mokslininkas.
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentą, Anykščių ligoninės vyriausiąjį gydytoją Dalį Vaiginą kalbinome apie gydytojų iš Lietuvos išvykimo tendencijas.
Gydytojas Egidijus Gaučas - Kauno klinikų ir Anykščių ligoninės skausmo medicinos specialistas, metus dirbo ir Vokietijoje. Gydytojas ir vėl svarsto pasiūlymus išvažiuoti į Vakarus.
E.Gaučas mažame kurortiniame Vokietijos miestelyje Sande dirbo specializuotoje ligoninėje, anesteziologu. Operuotis į Sande ligoninę važiuoja žmonės ir iš Vokietijos didmiesčių. Mat, ligoninės, kurią Šiaurės jūros pakrantėje savo povandeninio laivyno jūreiviams statė Hitleris ir šiomis dienomis įvaizdis yra geras.
Su gydytoju, iš vidaus mačiusiu dviejų valstybių - Lietuvos ir Vokietijos - gydymo sistemas, kalbėjausi apie jų skirtumus, panašumus, vienos privalumus prieš kitą.