Anykštėnas skulptorius, dailininkas, medalininkas Antanas Žukauskas (74 m.) nuolat dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse rengiamose parodose. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV ir kitų šalių muziejai bei kolekcininkai.
A. Žukauskas kuria medalius ir kitus mažosios plastikos darbus, taip pat antkapinius paminklus iš granito, marmuro bei bronzos, rašytojų, poetų, mokslininkų ir kitų asmenybių memorialinias lentas, skulptūras, biustus, bareljefus.
Tautodailininkas Valdas Pelegrimas jau seniai drožia, tekina ir kitaip dailina patį tvirčiausią medį - ąžuolą. Puodai, plaustymo lentutės, įvairios dėžutės ir kitos smulkmenos keliauja ne tik į lietuvių namus. O jo kurti angelai tapo net ir savotišku Anykščių simboliu.
Anykštėno medžio drožėjo – žalvarinių papuošalų meistro Roberto Matiuko rankose medis prabyla dvasingom skulptūrom, o žalvaris virsta žilą senovę menančiais papuošalais. Autorius dar nėra surengęs savo personalinės parodos, tačiau kūrinių turėtų bent keliom. Jo paskutinė medžio skulptūra Šv. Nepomukas ką tik iškeliavo į Nepomuką (Čekija).
Anykštėno medžio drožėjo – žalvarinių papuošalų meistro Roberto Matiuko rankose medis prabyla dvasingom skulptūrom, o žalvaris virsta žilą senovę menančiais papuošalais. Autorius dar nėra surengęs savo personalinės parodos, tačiau kūrinių turėtų bent keliom. Jo paskutinė medžio skulptūra Šv. Nepomukas ką tik iškeliavo į Nepomuką (Čekija).
„O kaip gi, dar ir kaip būna! Ateini į dirbtuvę, minkai molį, o pirštai riečiasi. Tada jau geriau susipakuoti ir eiti pro duris arba užsiimti kitais, paprastesniais darbais. Kai ateina tokios dienos, tai pajunta ir kiti – vaikštau tada pikta, irzli, viskas kliūva ir viskas būna blogai...“ – kalba Ramunė Pranckevičiūtė, paklausta, ar būna taip, kad mūzos išeina atostogų.
„Nemoku pasakoti istorijų, daug geriau jaučiuosi dirbdamas sau įprastus darbus“ – sako 2012 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas, kuriam premija įteikta už viso gyvenimo nuopelnus.
Anykščių miesto centre stovi jo kurta skulptūra „Prisikėlimas“, o šv. Mato bažnyčios šventoriuje – „Jėzus Nazarietis“.
Nacionalinės premijos laureatas atsako į naujienų portale anyksta.lt skaitytojų užduotus klausimus.
Skulptorius Vladas Vildžiūnas gimė 1932 m. gruodžio 20 d. Dabužių kaime (Anykščių raj.).
1952 m. baigė Anykščių vidurinę mokyklą 9-ojoje jos laidoje. 1958 m. baigė studijas Vilniaus dailės instituto Skulptūros fakultete, kur buvo skulptoriaus prof. Juozo Mikėno mokinys, tačiau iš paskutiniojo kurso buvo pašalintas už dalyvavimą pasipriešinimo judėjime. Dailininko diplomą gavo 1961 m.
Virgilijus Aloyzas Milaknis gimė 1963 m. birželio 21 d. Bajorų kaime (Rokiškio raj.). Užaugo trijų vaikų šeimoje – turi vyresnę seserį Sigitą ir jaunesnį brolį Rolandą.
1970-1981 m. baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto vidurinę mokyklą. 1981-1985 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos fakultete, įgijo fizikos mokytojo išsilavinimą. Studijuodamas įgijo mūrininko, tekintojo, kino mechaniko kvalifikacijas, dirbo institute gamybinio mokymo meistru, pradėjo drožinėti medį.
Anykštėnas skulptorius, dailininkas, medalininkas Antanas Žukauskas (74 m.) nuolat dalyvauja tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse rengiamose parodose. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, Italijos, JAV ir kitų šalių muziejai bei kolekcininkai.
Į skaitytojų klausimus atsakė medžio drožėjas Valdas Pelegrimas
Tautodailininkas Valdas Pelegrimas jau seniai drožia, tekina ir kitaip dailina patį tvirčiausią medį - ąžuolą. Puodai, plaustymo lentutės, įvairios dėžutės ir kitos smulkmenos keliauja ne tik į lietuvių namus. O jo kurti angelai tapo net ir savotišku Anykščių simboliu. 
Anykštėno medžio drožėjo – žalvarinių papuošalų meistro Roberto Matiuko rankose medis prabyla dvasingom skulptūrom, o žalvaris virsta žilą senovę menančiais papuošalais. Autorius dar nėra surengęs savo personalinės parodos, tačiau kūrinių turėtų bent keliom. Jo paskutinė medžio skulptūra Šv. Nepomukas ką tik iškeliavo į Nepomuką (Čekija).
Anykštėno medžio drožėjo – žalvarinių papuošalų meistro Roberto Matiuko rankose medis prabyla dvasingom skulptūrom, o žalvaris virsta žilą senovę menančiais papuošalais. Autorius dar nėra surengęs savo personalinės parodos, tačiau kūrinių turėtų bent keliom. Jo paskutinė medžio skulptūra Šv. Nepomukas ką tik iškeliavo į Nepomuką (Čekija).
„O kaip gi, dar ir kaip būna! Ateini į dirbtuvę, minkai molį, o pirštai riečiasi. Tada jau geriau susipakuoti ir eiti pro duris arba užsiimti kitais, paprastesniais darbais. Kai ateina tokios dienos, tai pajunta ir kiti – vaikštau tada pikta, irzli, viskas kliūva ir viskas būna blogai...“ – kalba Ramunė Pranckevičiūtė, paklausta, ar būna taip, kad mūzos išeina atostogų.
„Nemoku pasakoti istorijų, daug geriau jaučiuosi dirbdamas sau įprastus darbus“ – sako 2012 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladas Vildžiūnas, kuriam premija įteikta už viso gyvenimo nuopelnus. 
Skulptorius Vladas Vildžiūnas gimė 1932 m. gruodžio 20 d. Dabužių kaime (Anykščių raj.).
Virgilijus Aloyzas Milaknis gimė 1963 m. birželio 21 d. Bajorų kaime (Rokiškio raj.). Užaugo trijų vaikų šeimoje – turi vyresnę seserį Sigitą ir jaunesnį brolį Rolandą. 
Į skaitytojų klausimus atsako keramikė Lina Bekerienė