Arūnas Liogė: "Negalėjau, net pagalvoti,kad Tarybos nariai, atstovaujantys Anykščių bendruomenę, tikrai gina jos interesus...Ar tik neklydau? Kokia kompetencija...ižvalgumas...asmeninių interesų nepaisymas....kad tik anykštėnams geriau būtų....Tikiu, kad balsavo buldozeriniu principu, kad tik anykštėnams ir dėl Anykščių...
Ir kam dar klausti kokiomis sąlygomis "Anykščių vynas" katilinė bus naudojama? Kiek tai kainuos anykštėnams?
Svarbiausia, kad buldozeriu...ir viskas dėl anykštėnų...jei ne tie rinkimai.."
Buvęs Bogotos meras, pretendentas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus, vadinamas politikos Salvadoru Dali, sakė, kad į Lietuvą vertėjo atvažiuoti vien dėl to, kad pastovėtų prie protėvių kapų Anykščiuose, Puntuko ir ant Palangos smėlio.
Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo katedros vedėjas, profesorius Tomas Ladiga - dažnas svečias Anykščiuose: čia jo gyventa, mokytasi, gyvena giminės, apsistojęs vyriausias sūnus Jurgis; čia tebesklando pareigas Tėvynei nuolat primenanti, patriotinius jausmus žadinanti senelio, legendinio generolo, gyvenusio vos 47-erius metus, nužudyto Rusijos Sol Ilecko kalėjime, ir nežinia kur palaidoto Kazio Ladigos dvasia.
Anykščių Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė juokiasi: „Kartais sakau, kad mūsų tėvams nepasisekė su vaikais – du muzikantai ir viena kultūros darbuotoja”…
D.Petrokaitė ir jos broliai: muzikantas, kompozitorius, muzikos pedagogas Bronius bei Nerijus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedros vedėjas, pedagogas, Panevėžio muzikinio teatro režisierius - užaugo muzikos kupinuose namuose. Jų tėvai Bronius ir Emilija greičiausiai irgi būtų tapę muzikantais - abu turėjo pakankamai talento ir meilės muzikai, tačiau jaunos poros ateitį pakoregavo tremtis. Vietoje studijų teko dirbti visai kitose sferose – reikėjo rūpintis duona kasdienine…
Šis Baranauskas - ne poetas ar vyskupas, o jaunas istorikas Tomas Baranauskas. Dėl jo propaguojamų idėjų apie karaliaus Mindaugo Vorutos pilies vietą Anykščiuose, o ypač dėl idėjos apie Mindaugo dvarą Palatavyje „lūžta istorikų ietys“. „Anykšta“ pateikia interviu su šiuo Anykščius aukštinančiu istoriku.
Projektas „Garsiosios anykštėnų giminės“ tęsiasi. Šį sykį pristatome vienos garsiausių Lietuvos giminių atstovą – poetą, publicistą, prozininką, režisierių ir aktorių Vytautą V.Landsbergį.
V.V.Landsbergio mamai pianistei, profesorei Gražinai Ručytei–Landsbergienei Anykščiai yra gimtas miestas.
Mintimis, kas V.V. Landsbergiui yra Anykščiai ir ką apie juos prisimena iš vaikystės, rašytojas ir režisierius pasidalino su „Anykštos“ skaitytojais.
„Drįstu teigti, kad visi Lietuvoje gyvenantys Buterlevičiai yra giminės“, - sako Anykščiuose kukliame daugiabučio bute gyvenantis bajoras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Anykščių posto stebėtojas, juvelyras Petras Buterlevičius. Jis trejus metus rausėsi archyvuose, kad įrodytų savo bajorišką kilmę, apie kurią vaikystėje girdėjo iš Anapilin iškeliaujančio tėvo...
Svėdasų miestelio inteligentai – taip būtų galima trumpai apibūdinti seniūno Valentino Neniškio giminę. Senelis - taip pat buvęs seniūnas, teta – farmacininkė, dėdė – mokytojas, domėjęsis ir rinkęs tautosaką, tėvas – muzikantas, o ir pats Valentinas „draugauja“ su medžiu, jo iniciatyva 2003 m. buvo parengtas ir įteisintas Svėdasų herbas, sukurta miestelio vėliava, Svėdasų himnas...
Tik pasakoti apie savo giminę seniūnas nelabai linkęs. „Juk yra žymiai garsesnių ir įdomesnių šeimų“, - kuklinasi V. Neniškis. Po truputėlį vartydami senus nuotraukų albumus dėliojame giminės istoriją...
Anykštėnas Artūras Šajevičius pasakoja, jog jo mamos Halinos Klimčickaitės giminės pradžia Sankt Peterburgo archyvo dokumentuose datuojama 1500 metais. Anykštėno anūkai yra 11-oji žinomo giminės pradininko Samuilo Klimčicko karta. Šios giminės šakos susipynusios su garsiųjų Dabužinskų ir Astikų giminėmis, viena iš giminės merginų buvo susituokusi su Francu Erdmanu – įsūnytuoju Janušo Radvilos broliu.
Giminės, draugavusios su Oginskiais, Pacais ir kitomis garsiomis giminėmis, o dvaras nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas prieš pat nepriklausomybę.
Daugiau nei dešimt metų motina nerodė atžaloms dvaro, itin brangių vietų, kurios girdėjo vaikų klegesį ir matė ašaras, riedančias skruostais, kai bedūkdamas nusibrozdindavai kelį... Nerodė, nes buvo skaudu matyti, kaip okupantų valdžia suniokojo Sedeikių (Andrioniškio sen.) dvarą.
„Balčiūnai tai gyvenę ir augę penkios iš eilės giminių kartos Panevėžio apskrityje, Troškūnų valsčiuje, Purvinų kaime. Dabar ta vietovė priklauso Anykščių rajonui. Pradedant mano proseneliu, penkiose iš eilės kartose vis atsirasdavo asmenų, kurie turėjo, žinoma, ne savo noru, pabraidyti po Sibiro taigą“, - apie savo garsią giminę „Anykštai“ rašė Eglė Kesylienė.
Birželio pabaigoje Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pristatyta knyga apie pažangų ūkininką, politinį kalinį, tremtinį Pranciškų Balčiūną ir jo šeimą „Pranciškus Balčiūnas ir jo šeima“.
Buvęs Bogotos meras, pretendentas į Kolumbijos prezidentus Antanas Mockus, vadinamas politikos Salvadoru Dali, sakė, kad į Lietuvą vertėjo atvažiuoti vien dėl to, kad pastovėtų prie protėvių kapų Anykščiuose, Puntuko ir ant Palangos smėlio.
Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo katedros vedėjas, profesorius Tomas Ladiga - dažnas svečias Anykščiuose: čia jo gyventa, mokytasi, gyvena giminės, apsistojęs vyriausias sūnus Jurgis; čia tebesklando pareigas Tėvynei nuolat primenanti, patriotinius jausmus žadinanti senelio, legendinio generolo, gyvenusio vos 47-erius metus, nužudyto Rusijos Sol Ilecko kalėjime, ir nežinia kur palaidoto Kazio Ladigos dvasia. 
Anykščių Kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė juokiasi: „Kartais sakau, kad mūsų tėvams nepasisekė su vaikais – du muzikantai ir viena kultūros darbuotoja”…
Šis Baranauskas - ne poetas ar vyskupas, o jaunas istorikas Tomas Baranauskas. Dėl jo propaguojamų idėjų apie karaliaus Mindaugo Vorutos pilies vietą Anykščiuose, o ypač dėl idėjos apie Mindaugo dvarą Palatavyje „lūžta istorikų ietys“. „Anykšta“ pateikia interviu su šiuo Anykščius aukštinančiu istoriku. 
Projektas „Garsiosios anykštėnų giminės“ tęsiasi. Šį sykį pristatome vienos garsiausių Lietuvos giminių atstovą – poetą, publicistą, prozininką, režisierių ir aktorių Vytautą V.Landsbergį. 
„Drįstu teigti, kad visi Lietuvoje gyvenantys Buterlevičiai yra giminės“, - sako Anykščiuose kukliame daugiabučio bute gyvenantis bajoras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Anykščių posto stebėtojas, juvelyras Petras Buterlevičius. Jis trejus metus rausėsi archyvuose, kad įrodytų savo bajorišką kilmę, apie kurią vaikystėje girdėjo iš Anapilin iškeliaujančio tėvo...
Svėdasų miestelio inteligentai – taip būtų galima trumpai apibūdinti seniūno Valentino Neniškio giminę. Senelis - taip pat buvęs seniūnas, teta – farmacininkė, dėdė – mokytojas, domėjęsis ir rinkęs tautosaką, tėvas – muzikantas, o ir pats Valentinas „draugauja“ su medžiu, jo iniciatyva 2003 m. buvo parengtas ir įteisintas Svėdasų herbas, sukurta miestelio vėliava, Svėdasų himnas... 
Anykštėnas Artūras Šajevičius pasakoja, jog jo mamos Halinos Klimčickaitės giminės pradžia Sankt Peterburgo archyvo dokumentuose datuojama 1500 metais. Anykštėno anūkai yra 11-oji žinomo giminės pradininko Samuilo Klimčicko karta. Šios giminės šakos susipynusios su garsiųjų Dabužinskų ir Astikų giminėmis, viena iš giminės merginų buvo susituokusi su Francu Erdmanu – įsūnytuoju Janušo Radvilos broliu. 
Daugiau nei dešimt metų motina nerodė atžaloms dvaro, itin brangių vietų, kurios girdėjo vaikų klegesį ir matė ašaras, riedančias skruostais, kai bedūkdamas nusibrozdindavai kelį... Nerodė, nes buvo skaudu matyti, kaip okupantų valdžia suniokojo Sedeikių (Andrioniškio sen.) dvarą. 
„Balčiūnai tai gyvenę ir augę penkios iš eilės giminių kartos Panevėžio apskrityje, Troškūnų valsčiuje, Purvinų kaime. Dabar ta vietovė priklauso Anykščių rajonui. Pradedant mano proseneliu, penkiose iš eilės kartose vis atsirasdavo asmenų, kurie turėjo, žinoma, ne savo noru, pabraidyti po Sibiro taigą“, - apie savo garsią giminę „Anykštai“ rašė Eglė Kesylienė.