Arūnas Liogė: "Negalėjau, net pagalvoti,kad Tarybos nariai, atstovaujantys Anykščių bendruomenę, tikrai gina jos interesus...Ar tik neklydau? Kokia kompetencija...ižvalgumas...asmeninių interesų nepaisymas....kad tik anykštėnams geriau būtų....Tikiu, kad balsavo buldozeriniu principu, kad tik anykštėnams ir dėl Anykščių...
Ir kam dar klausti kokiomis sąlygomis "Anykščių vynas" katilinė bus naudojama? Kiek tai kainuos anykštėnams?
Svarbiausia, kad buldozeriu...ir viskas dėl anykštėnų...jei ne tie rinkimai.."
Birželio 16 -ąją visi keliai ir takai vedė į Traupį. Iš Klaibūnų ir Vilniaus, iš Levaniškių ir Londono, iš įvairiausių Lietuvos kampelių sugužėjo buvę mokiniai, mokytojai, vadovai į savo senąją mokyklą, o rado ją neatpažįstamai pasikeitusią: šviečiančią naujomis spalvomis, apsuptą neapsakomos gausybės žydinčių ir žaliuojančių augalų, kviečiančią užeiti...
Prieš 50 metų Svėdasų jaunimas vidury miestelio pasodino parką. Parkui tuomet buvo panaudotos iš pakrūmių iškastos liepaitės ir gyvatvorės. Apie tai redakciją informavo talkininkus 1961 metais nufotografavęs Juozas Didžgalvis, kuris į redakciją atnešė ir 50 metų senumo nuotrauką.
Kadangi šalyje vieną krizę veja kita, griūna bankai, susapnavau, jog Seimas ir Vyriausybė nuo Naujųjų metų nutarė susimažinti atlyginimus 30 proc., o kartu sumažinti ir darbuotojų skaičių... Taip pat apmokestinti tų asmenų turtą, kuris viršija 100 tūkst. litų...
Kadangi šalyje vieną krizę veja kita, griūna bankai, susapnavau, jog Seimas ir Vyriausybė nuo Naujųjų metų nutarė susimažinti atlyginimus 30 proc., o kartu sumažinti ir darbuotojų skaičių... Taip pat apmokestinti tų asmenų turtą, kuris viršija 100 tūkst. litų...
Perskaičiau „Anykštos“ žurnalisto Ryčio Kulboko publikaciją ir mane sužadino noras keliais sakiniai prisidėti prie šio straipsnio apie Vatikano varpus. Maldai kviečiantys varpai skamba kaip iš po žemių. Atokesniame miesto kampe arba priklausomai nuo vėjo jų nesigirdi. O anksčiau judinamos varpų šerdys girdėjosi toli. Viliuosi, kad tai laikinas dalykas ir vėl girdėsime tikrų varpų dūžius.
Paskaičiau „Anykštoje" straipsnį apie Anykščių senosios ligoninės pastatų likimą ir labai suskaudo širdį. Kokie laikai atėjo į mūsų tėvynę Lietuvėlę: griaunami, ardomi, vagiami nebereikalingi pastatai dar labai gerai išsilaikę. Baisu darosi žiūrėti į pastatus išdaužytais langais, išplėštomis durimis ir t.t. Vis dėlto visa tai, kas nebereikalinga, yra mūsų visų, valstybės, turtas.
Anykščiai, kaip kurortinis miestas, kasmet vis gražėja ir gražėja. Paskutiniu metu atliktas dar vienas svarbus darbas - sutvarkyta A.Baranausko aikštė. Jos įvaizdį labai gadino iš provincijos atvažiuojantys keleiviniai autobusai ir šalia aikštės išlaipinantys nelabai gražiai atrodančius kaimo žmones: nekokie aprėdai, metų iškraipyta eisena... Tai darkė Anykščių įvaizdį, kai būriai tokių žmonių pabirdavo šioje aikštėje.
Jau dvidešimt penktus metus Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus veikia carizmo laikais statytos buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate. Kai, restauravus šį pastatą, buvo steigiamas muziejus, pasirūpinta čia atkurti ir senosios mokyklos vaizdą.
Savo klasėje apsilankė buvęs mokinys, uteniškis Zenonas Gabė.
2011 metų rugsėjo vidury susirinko Apanskų giminė, gyvenusi Anykščių rajono Stalėriškio kaime.
Šį susitikimą organizavo senjorė mokytoja Aldona Apanskaitė-Karkauskienė, dirbusi ir gyvenanti su šeima Kaune. Sukvietė ji ne tik savo 3 seseris ir brolį su šeimomis, bet ir kitus giminaičius, kai kuriuos kaimynus. Suvažiavo giminė iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Anykščių ir kt. vietovių.