Nejausčiau sieloj vakuumo, jei sunkioji muzika neegzistuotų. Labai neišgyvenčiau, jei ir Zvonkė, t.y. Bonkė, tfu - Bunkė nebūtų gimusi. Deja, rausdamas iš gėdos, turiu prisipažinti, kad ir dėl operos su baletu netekties taip pat nesižudyčiau. Balerūnai man net neestetiški. Strikinėja į timpas įsispraudę, lyg normalaus treningo negalėtų nusipirkti. Koktu!
Anykščiuose šį savaitgalį vyksta tradiciniu tapęs sunkiosios muzikos festivalis „Velnio akmuo". Savivaldybė tradiciškai parėmė festivalį, o klebonas su tikinčiaisiais tradiciškai prašo Dievą ir teismus „velnius" iš Anykščių išvaryti.
Regis, „Velnio akmuo" anykštėnus perskėlė į dvi dalis: „velniafilus" ir „velniafobus". Nesu „velniafilas", bet sunkioji muzika man gyventi netrukdo, „Mayhem" maskaradas mano katalikiškų jausmų nežeidė... Tačiau suvokiu, jog yra žmonių grupė, kuriuos apversti kryžiai ir kunigo drabužių imitacija gali piktinti. Nedaug drįstančių vaikščioti plona linija, kurią peržengęs įsiutinsi musulmonų bendruomenę. Juk vienas „Alach akbar" svaresnis už tūkstantį Juozainių. Katalikai ramesni, todėl juos įžeidinėjant ir nebijant Dievo, nelieka ko bijoti. Negi Lietuvos teismų baiminsies? Tokia fobija būtų akivaizdus iškrypimas. Kol mūsų teisėsauga ką nors išsiaiškins, rokeriai bus mutavę į balerūnus... nekaltus tokius, baltomis timpomis.
Girdėjau viešą mintį, kad rokeriai nesikiša į bažnyčios veiklą, neaiškina, kas pamaldose juos žeidžia, ir į teismus nesikreipia. „Jūs - sau, mes - sau. Gyvenkime savuose pasauliuose ir vieni į kitų teritoriją nelįskim" - maždaug tokia mintis prasklendė po katalikų reakcijos į pernykštį „Mayhem" pasirodymą. Logiška. Demokratinė valstybė, tolerantiška visuomenė, ne kokiam Tunise gyvenam. Kita vertus yra komercinis aspektas - dėl pinigų, miesto reklamos galima susidėti ir su „Velnio akmeniu", o dėl didelių pinigų ir su pačiu velniu.
Tačiau į Pasaulį žiūrint tik pro piniginės plyšį galai nesusiveda. Iš rajono biudžeto šiųmečiams „velniams" skirta 12 tūkst. litų, pernykščiams irgi - 12 tūkst. litų. Pinigai iš rajono biudžeto kasmet skiriami ir bardų festivaliui, ir festivaliui „Krikštaponio dainų pakrantė". „Velniai", bardai ir koncertas vicemero sodyboje - rajono prioritetai? Nežinau, kiek meninės vertės bardų brazdėjime, bet šis renginys bent jau dviprasmybių nekelia. Koncerto Donato Krikštaponio sodyboje finansavimas dvelkia interesų konfliktu, tačiau panašu, kad nieko bent neskaudina. O „velniai" ir pinigų iš biudžeto gauna, ir vietinius tikinčiuosius erzina. Tad jo finansavimo logika yra keista.
Pernai per miesto šventę atviroje erdvėje ketinta rodyti filmą „Zero-2". Paskutiniu metu filmo demonstruotojai išbraukė jį iš programos. Tame filme aktoriai rusiškai keikiasi, krūtis pjausto... Aišku, ir pornografija gali būti aukšto meninio lygio. Bet ar tokiomis vertybėmis reikia brautis į viešas erdves, kuriose teisę būti turi ir davatkos su mažamečiais anūkais?
Visokių menų yr. Vadinasi, ir skonių yr visokių, ir poreikių visokių. Manau, valdžia turėtų suteikti teisę visų pakraipų atstovams tenkinti savo poreikius, bet ir tai tik tokius, kurie neperžengia įstatymų ir nežeidžia kitų. O biudžeto pinigais remiamas turėtų būti tik išskirtinis gėris. Išeina, jog „Velnio akmuo" nekvestionuojamas gėris? Bet juk kvestionuojamas - 150 tikinčiųjų ir klebonas yra visiškai svarus argumentas. Tikintieji, melsdami išvaryti „velnius" iš Anykščių, nieko Dievui apie pinigus nesako. Aš siūlau, kaip tik nuo to ir pradėti maldą. Manau, šis variantas būtų sąžiningiausias - „velniai" - sau, tikintieji - sau, biudžeto pinigai - biudžetui... Ne tik „velnių", bet ir balerūnų neremčiau. Vien dėl tų baltų timpų...