Arūnas Liogė: "Negalėjau, net pagalvoti,kad Tarybos nariai, atstovaujantys Anykščių bendruomenę, tikrai gina jos interesus...Ar tik neklydau? Kokia kompetencija...ižvalgumas...asmeninių interesų nepaisymas....kad tik anykštėnams geriau būtų....Tikiu, kad balsavo buldozeriniu principu, kad tik anykštėnams ir dėl Anykščių...
Ir kam dar klausti kokiomis sąlygomis "Anykščių vynas" katilinė bus naudojama? Kiek tai kainuos anykštėnams?
Svarbiausia, kad buldozeriu...ir viskas dėl anykštėnų...jei ne tie rinkimai.."
Nežinau kas - Napoleonas, Čerčilis ar Pepė Ilgakojinė pasakė, jog dalies problemų nereikia spręsti, nes jos išsisprendžia pačios. Išmintingai pasakė...
Anykščių rajono biudžetas „nesusiveda". Rajono meras Sigutis Obelevičius tvirtina, kad vedžiok tą biudžetą nevedžiojęs - vis tiek 10 milijonų trūksta.
Mero teigimu, dėl „nesusivedančio" biudžeto kaltas Seimas ir Vyriausybė. Mat minimali alga padidinta, viskas brangsta - pradedant vynu ir baigiant šiluma - o pinigų šalies valdžia rajonams skiria vis mažiau.
Logiška. Jeigu mums pinigų būtų skirta daugiau nei dabar, mums pinigų užtektų. Žodžiu, dėl mūsų savivaldybės bėdų kalti Algirdas Butkevičius, Viktoras Uspaskichas ir, žinoma, Vytautas Galvonas.
Gyvenime taip nesijuokiau, kaip perskaitęs SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS VILIAUS JUODELIO raštą, kuriuo jis reglamentavo žiniasklaidos veiklą. DIREKTORIUS nurodė, jog administracija atsakymus į žurnalistų klausimus teiks tik tada, jei žurnalistų raštai bus pasirašyti, „įskaitant ir elektroninę formą". Taip pat DIREKTORIUS patarė nesiųsti į savivaldybę kelių raštų iš karto, o vėliau kalbėdamas su žurnalistu pridūrė, kad klausimus galime pateikti ne dažniau kaip kas penkias dienas.
Juokėmės, juokėmės, o paskui apskundėm V. JUODELĮ dėl šio rašto teismui. Smagu, žinoma, kai tomis pačiomis gatvėmis vaikšto tarptautinio lygio KLOUNAS, bet jeigu nestabdysime šitos klounados V. JUODELIS imsis ir kunigų bei chirurgų darbo reglamentavimo. Ir bus jis tiesiog VILIUS KARALIUS (šiuo atveju karalius yra ne pavardė, o pareigybė).
Labai gražiai 2012-uosius baigė Lietuvos socialdemokratai. Ir Vyriausybę suformavo, ir Viktoro Uspaskicho neliečiamybę atėmė. Partija ir laviravo, ir stuburą demonstravo, ir metus, mano supratimu, baigė be didesnių „kliurkų".
Tiek Prezidentės Dalios Grybauskaitės, tiek kitų partijų veikla man po Seimo rinkimų buvo gerokai „neskani". Vien ką reiškia Prezidentės surengti užsienio kalbos egzaminai potencialiems ministrams. Kažkaip iš anksto buvo aišku, kad jei kas egzamino neišlaikys, tai tas „kažkas" bus Loreta Graužinienė, bet ne Algirdas Butkevičius.
Galbūt Prezidentė valdo daug solidesnę informaciją nei sklandanti viešoje erdvėje ir yra užtikrinta, kad ginant Lietuvą reikia kovoti su V. Uspaskichu. Tačiau iš šalies atrodė, kad vyksta nemotyvuotas karas.
Man interesų grupių tikrieji motyvai parlamentiniame kare taip ir liko iki galo neaiškūs. Tačiau vienas to karo aspektas patiko - varžėsi komandos: Prezidentės komanda, Socialdemokratų komanda, Konservatorių komanda. „Tvarkos ir teisingumo" atskira komanda nelaikyčiau, bet ir jie buvo žaidėjai, savotiški „darbiečių" dubleriai.
Nežinau, kiek tų komandų žaidimai paremti vertybiniais dalykais, o kiek - valdžios ir vadovavimo siekiais. Esu cinikas, todėl manau, kad parako daugiau sudeginta dėl lovio nei dėl Tėvynės. Bet abu šie dalykai šventi...
Dažnai noriu kur nors balotiruotis. Jaučiu aiškius simptomus. Tiesa, kol kas vargais negalais išsikapanoju ir sugebu iškęsti nesibalotiravęs. Bet kai tik artėja rinkimai, jaučiu „laužymus". Nežinau, kiek betversiu...
Ruošiuosi blogiausiam - kandidatavimui. Pats paprašiau žmonos, kad paslėptų aštrius daiktus, Čerčilio raštus, o Kantą apskritai sudeginome. Per Jonines... Kaimynai degino padangas, mes - klasiką. Kvepėjo rožėmis...
Esu buvęs kurorte. Du kartus - vaikystėje Palangoje, o paskui suaugęs - Hurgadoje. Gerai buvo. Ypač Hurgadoje. Drybsojau pliaže. Visą laiką švietė saulė, gėriau ir valgiau nemokamai. Rojuj buvau. Tiesa, užmiršau, kad už viską, kas nemokama, dar Lietuvoj sumokėjau... Bet tai smulkmena...
Rajono valdžia, svaigstanti apie Anykščių kurortą, matyt, irgi kurorte yra buvus. Todėl ir pasakoja, kad Anykščiams labai svarbu juo tapti. Matyt, Jie įsivaizduoja, kad kai būsime kurortu, pas mus taip pat visąlaik švies saulė, įdaryti baklažanai ir alus liesis nemokamai. Niekam tada nerūpės nei šildymo kainos, nei darbo vietos. O grįžtančių emigrantų srautą turės reguliuoti ne tik policininkai, bet ir jaunieji miško bičiuliai.
Kažkas kažkada paleido frazę apie valstybės ir savivaldybių vadovus: „Jis elgiasi taip, lyg vadovautų privačiam „uabui"... Posakis turi tik neigiamą prasmę. Neva „uabinis" vadovas daro ką nori ir su pavaldiniais elgiasi kaip nori.
O man Anykščių valdyme kaip tik ir trūksta to „uabinio" valdymo. Pageidaučiau, jog vadovai rajone tvarkytųsi kaip nuosavoje bendrovėje, netgi taip, kaip savo kieme, savo buityje...
Mūsų mieste ir kaimuose padaryta daug nuostabių dalykų - įrengta takų, aikščių, renovuoti pastatai. Eini per Anykščius, miela, gražu, jauku, gera... Ir liepos pabaigoje vykusi miesto šventė buvo nuostabi. Vien džiazo operą stebėjo tūkstančiai. Žmonės plojo, šaukė iš džiaugsmo, vienas kitas net krito į ekstazę. Nuostabu. Ačiū šventės organizatoriams ir merui Sigučiui Obelevičiui asmeniškai.
Po pirmojo rinkimų turo išrikiuotas populiariausių Anykščių-Kupiškio apygardos kandidatų penketukas visiškai dėsningas ir logiškas. Tačiau nustebino 6-8 vietas užėmusių politikų: „valstiečio" Vidmanto Paliulio, respublikono Leono Alesionkos ir liberalcentristės Jūratės Griciūtės pasirodymas.
Balsuosiu už Ričardą Sargūną. Net jei akmenimis, plytomis ar agurkais lis šliaušiu iki rinkimų apylinkės. Net jei kagėbistai sugriaus visus tiltus, kelius išardys... Net jei priešai rankas nukapos, kojas išsukios, vis tiek balsuosiu už R. Sargūną. Dantimis žymėsiu biuletenį!
Gerai, kad Lietuva yra laisva? Manau, kad 100 proc. Lietuvos piliečių į tokį klausimą atsakytų „taip". Tiesa, keli procentai būtų nenuoširdūs, o daugiau nei pusė apklaustųjų po „taip" prirašytų „bet...".
„Gerai, kad esame laisvi, bet žmonės bėga iš šalies"; „Gerai, kad esame laisvi, bet šalyje didelis nusikalstamumas"; „Gerai, kad esame laisvi, bet baigiame prasigerti" - ir taip kartotųsi, ir kartotųsi tas bet...