Arūnas Liogė: "Negalėjau, net pagalvoti,kad Tarybos nariai, atstovaujantys Anykščių bendruomenę, tikrai gina jos interesus...Ar tik neklydau? Kokia kompetencija...ižvalgumas...asmeninių interesų nepaisymas....kad tik anykštėnams geriau būtų....Tikiu, kad balsavo buldozeriniu principu, kad tik anykštėnams ir dėl Anykščių...
Ir kam dar klausti kokiomis sąlygomis "Anykščių vynas" katilinė bus naudojama? Kiek tai kainuos anykštėnams?
Svarbiausia, kad buldozeriu...ir viskas dėl anykštėnų...jei ne tie rinkimai.."
Man kiek pabodo, kad vyrai už viską atsakingi – kad ekonomika klestėtų, vaikai klausytų, žmonos būtų laimingos, mes, vyrija, anot žiniasklaidos, turėtume suokti kaip Iglesijas, pinigų uždirbti kaip Geitsas, o atrodyti kaip koks Delonas. Bent jau taip yra peršama. Įdomu, kad ne visai taip yra.
Viskas supuolė vienu metu: prisnigo, šildymo sezonas, planuojama pasaulio pabaiga, kultūros sostinės perdavimas... Kartais pagalvoju, kaip čia mes viską ir pakeliam.
Demokratija Lietuvoje įžengė į naują fazę. Kiek laiko mes iš aukšto žiūrėjom į batkos Lukašenkos valdomą Baltarusiją ir caro Putino Rusiją, vis pasišaipydami, o per šiuos rinkimus pasirodė, kad išradom naują demokratijos formą.
Nedarbas viena iš dabarties gyvenimo rykščių. Kartais darbo negarantuoja net ir geras išsilavinimas. Tačiau sumanus žmogus randa kur panaudoti savo sugebėjimus.
Kaip liaudis sako, ko labai sieki, nuo to ir nukenti. Štai siekia vaikinas merginos dėmesio, arba mergina įsikimba į savo išrinktąjį, o paskui pasirodo, kad gyvenimas su juo – tikras košmaras. Todėl visada reiktų gerai pagalvoti, kad gali nukentėti nuo to, ko taip geidi.
Pagalvoju, kad ne taip lengva yra rasti, kas išties tau įdomu, ir ką norėtum daryti ne dėl to, kad tau reikia pinigų. Dažnai jau kaip ir sugalvotum, tačiau mosteli ranka – ne vienas aš toks, oru gyvas nebūsi, reikia dirbti, uždirbti, būti tokiam, kaip ir visi. Protinga.
Artėja rugsėjis, daug visokių interpretacijų susilaukia pedagogo profesija, sakoma, kad dabar ji nuvertinta, kiti tvirtina, kad ji yra per daug mitologizuota. Kaip ten bebūtų, kiekvieno žmogaus kelyje būna mokytojas (ne pedagogas, mat graikiškai pedagogas reiškė tik vergą, kuris palydi vaiką iki mokyklos).
Evoliucija yra tokia teorija, kuri teigia, kaip kas nors iš ko nors išsivystė. Mano požiūriu, tai viena iš kvailiausių ir neįtikinamiausių istorijų, kuriomis kažkodėl žmonės vis dėlto tiki. Žinoma, labai norisi kažkaip paaiškinti, kaip viskas atsirado ir apsieiti be Kūrėjo. Tiesiog savaime viskas per daug daug metų susidėliojo.
Vienas iš pažįstamų, gyvenantis kitoje šalyje, bet paskaitantis „Anykštą“ internete, perskaitęs apie kultūrinius projektus, atsiuntė man laišką, kuriame klausė, kas čia Anykščiuose darosi, ar jau visai žmonės baigia su protu susipykti. Atvirai sakant, nelabai sumojau, ką jam protingai atsakyti, nusiunčiau tik elektroninę šypseną...
Man kiek pabodo, kad vyrai už viską atsakingi – kad ekonomika klestėtų, vaikai klausytų, žmonos būtų laimingos, mes, vyrija, anot žiniasklaidos, turėtume suokti kaip Iglesijas, pinigų uždirbti kaip Geitsas, o atrodyti kaip koks Delonas. Bent jau taip yra peršama. Įdomu, kad ne visai taip yra.
Viskas supuolė vienu metu: prisnigo, šildymo sezonas, planuojama pasaulio pabaiga, kultūros sostinės perdavimas... Kartais pagalvoju, kaip čia mes viską ir pakeliam. 
Mes vis keikiam ir keikiam savo politikus, o be reikalo, nes palyginus juos su kai kuriais jų kolegomis iš užsienio, jie yra tiesiog angelai. 
Demokratija Lietuvoje įžengė į naują fazę. Kiek laiko mes iš aukšto žiūrėjom į batkos Lukašenkos valdomą Baltarusiją ir caro Putino Rusiją, vis pasišaipydami, o per šiuos rinkimus pasirodė, kad išradom naują demokratijos formą. 
Nedarbas viena iš dabarties gyvenimo rykščių. Kartais darbo negarantuoja net ir geras išsilavinimas. Tačiau sumanus žmogus randa kur panaudoti savo sugebėjimus. 
Kaip liaudis sako, ko labai sieki, nuo to ir nukenti. Štai siekia vaikinas merginos dėmesio, arba mergina įsikimba į savo išrinktąjį, o paskui pasirodo, kad gyvenimas su juo – tikras košmaras. Todėl visada reiktų gerai pagalvoti, kad gali nukentėti nuo to, ko taip geidi. 
Pagalvoju, kad ne taip lengva yra rasti, kas išties tau įdomu, ir ką norėtum daryti ne dėl to, kad tau reikia pinigų. Dažnai jau kaip ir sugalvotum, tačiau mosteli ranka – ne vienas aš toks, oru gyvas nebūsi, reikia dirbti, uždirbti, būti tokiam, kaip ir visi. Protinga. 
Artėja rugsėjis, daug visokių interpretacijų susilaukia pedagogo profesija, sakoma, kad dabar ji nuvertinta, kiti tvirtina, kad ji yra per daug mitologizuota. Kaip ten bebūtų, kiekvieno žmogaus kelyje būna mokytojas (ne pedagogas, mat graikiškai pedagogas reiškė tik vergą, kuris palydi vaiką iki mokyklos). 
Evoliucija yra tokia teorija, kuri teigia, kaip kas nors iš ko nors išsivystė. Mano požiūriu, tai viena iš kvailiausių ir neįtikinamiausių istorijų, kuriomis kažkodėl žmonės vis dėlto tiki. Žinoma, labai norisi kažkaip paaiškinti, kaip viskas atsirado ir apsieiti be Kūrėjo. Tiesiog savaime viskas per daug daug metų susidėliojo.
Vienas iš pažįstamų, gyvenantis kitoje šalyje, bet paskaitantis „Anykštą“ internete, perskaitęs apie kultūrinius projektus, atsiuntė man laišką, kuriame klausė, kas čia Anykščiuose darosi, ar jau visai žmonės baigia su protu susipykti. Atvirai sakant, nelabai sumojau, ką jam protingai atsakyti, nusiunčiau tik elektroninę šypseną...