<!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:EN-US; mso-fareast-language:EN-US;} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} -->

Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:

„Žiniasklaidai nurodinėti bando kas netingi, klausimas tik – ką nurodinėti? Taip neturėtų būti, tai – vienareikšmiškai.

Konstruktyviai turi kalbėti ir žiniasklaida, ir ne tik ji. Persekioti už kritiką mūsų įstatymai draudžia – nuomonė yra nuomonė. Konfliktinėje situacijoje būdinga kaltinti vieniems kitus. Bet kaltinti „ad hominem“ – kai kalbama apie tam tikras žmogaus savybes, man asmeniškai nepriimtina. Pirmiausia reikia kalbėti apie veiklą, diskutuoti apie reikalą, o ne apie tai, ar žmogus žemas, ar aukštas.

Valdžia turi daugiau pareigų, žiniasklaida turi teisę ir pareigą ją kritikuoti, nes visuomenė turi žinoti kas vyksta.“

Saulius NEFAS, Mykolo Romerio universiteto daktaras, docentas:

„Nurodinėti neturėtų, negali. Esant dialogui tarp valdžios ir žiniasklaidos, valdžia gali išreikšti tik pageidavimą.

Demokratinėje visuomenėje biudžeto pinigus turi teisę ir net pareigą skaičiuoti visi: piliečiai, žiniasklaida, verslininkai ir valdžia.

Kas dėl „pigaus populiarumo“, jei pinigų skirstytojai – valdžia nesugeba argumentuoti, kodėl taip elgiasi, tai tiek žiniasklaida, tiek opozicija valdžiai visada atrodys besielgianti pigiai, populiariai. Todėl valdžia turi labai rimtai argumentuoti, parodyti, paaiškinti, kodėl taip pasielgė – tai yra demokratinės visuomenės elgsenos taisyklė.“

Leonas ALESIONKA, Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje:

„Nurodinėti, ką žiniasklaidai rašyti, be abejo, kad ne, nebent patarti. Kodėl žiniasklaida „skaičiuoja svetimus pinigus“? Kodėl „svetimus“? Ji skaičiuoja konkrečius pinigus savivaldybės biudžete. Jie, ko gero, vienu metu savi ir ne savi: negaliu pasakyti, kad apskrities biudžetas – savi pinigai, bet dalis jų suformuota ir mano pastangomis. Svetimi pinigai Latvijoje ar Baltarusijoje, bet Latvijoje – Europos Sąjungos, tad kažkuria prasme ir nesvetimi.

Be abejo, valdžios specialiai, be priežasties kritikuoti nereikia, bet jei yra dėl ko – kodėl ne?“

Juozas DANILAVIČIUS, mokytojas, elementorių ir skaitymo pradžiamokslių autorius:

„Valdžia negali daryti įtakos žiniasklaidai, nes kiekviena žiniasklaidos priemonė turi savo filosofiją, savo liniją. Kaip valdžiai gali nepatikti žiniasklaida, taip žiniasklaidai gali nepatikti valdžia. Bet kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę.

Niurnbergo procese tris dienas vyko diskusija, kad dėl Katynės, kurioje buvo sušaudyti karininkai, kaltais pripažinti vokiečius, net „liudininkų“ rado. Valdžia bandė pakreipti net teisę. Kokia tai buvo valdžia? Rajono valdžia turi savo reikalus, žiniasklaida – savo. Nesuprantu, kaip žiniasklaidai galima uždėti apynasrį.

Aš kandžiotis nemėgstu, bet valdžiai į ausį pasakyčiau – jei niekas neskaičiuotų pinigų, būtų tikras chaosas. Žinoti, kaip leidžiami biudžeto pinigai, – visuomenės prigimtinis interesas. Jei žmogus negali dalyvauti viešojoj politikoj, išsakyti nuomonę, net kritikuoti, tai jis gali pasijusti gyvenimo užribyje.“