Anykščių rajono policijos viršininkas Rimantas Čepulis prisimena Benderį, tikėjusį, kad yra tūkstantis būdų išvilioti svetimus pinigus. Jono JUNEVIČIAUS nuotr.

<!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:EN-US; mso-fareast-language:EN-US;} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} -->

- Bendras nusikalstamų veikų skaičiaus sumažėjimas anaiptol nereiškia, kad užfiksuota mažiau visų nusikaltimų. Respublikos statistika trimituoja apie didelį kai kurių nusikaltimų skaičiaus augimą. Kokia situacija Anykščiuose? 

- Apskrityje yra fiksuojamas 8 proc. sumažėjęs nusikalstamų veikų skaičius. Anykščių rajone pernai per 6 mėnesius buvo registruotos 269 nusikalstamos veikos, šiais metais per tą patį laikotarpį – 243 (9,7 proc. mažiau). Mažėjimas beveik visų nusikalstamų veikų.

- O kaip su psichotropikais, narkotikais? Respublikoje šių nusikaltimų skaičius išaugęs.

-  Mūsų rajone yra viso nustatyti 2 neteisėto narkotinių medžiagų laikymo ar realizavimo atvejai. Dėl neteisėto alkoholio laikymo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, be to, yra nemažai patrauktų administracinėn atsakomybėn už nustatytus neteisėto alkoholio produktų laikymo ir realizavimo atvejus.

Per pirmąjį pusmetį nustatyti 36 administraciniai pažeidimai prekių, apmokestintų akciziniais mokesčiais, srityje (pernai 27).

- Visoje respublikoje suaktyvėjo sukčiai.

- Garsusis avantiūristas Ostapas Benderis yra pasakęs, kad yra tūkstantis būdų, kaip iš žmogaus išvilioti pinigus. Ši taisyklė galioja ir mūsų dienomis. Ne vienas esame matę įvairių filmų, skaitę knygų apie puikiai suregztas apgavystes. Galbūt daugelis ir pasijuokėme, o sukčiai atrodė vos ne teigiami herojai... Iš šalies tai kartais atrodo tikrai juokingai, bet tik ne apgautajam. Sukčiai  pasižymi originalumu, bet daugiausia seka pirmtakų pėdomis, deja, kai kurie nukentėjusieji vis tampa jų aukomis.

Daugeliui teko girdėti, o kai kuriems, deja, ir patirti, kas yra „telefoniniai“ sukčiai. Tam tikra prasme klasikiniais tapę atvejai, kai skambinama ir pranešama apie artimuosius, patekusius į eismo įvykį ar į kitokią bėdą (pvz., sūnus sumušė žmogų, atėmė daiktus, sugadino turtą ar padarė eismo įvykį, kur nukentėjo žmonės ir t. t.). Sukčiai dažniausiai prisistato išgalvota pareigūno pavarde ir nurodo apie sūnaus ar kito artimojo padarytą nusikaltimą, po to paaiškina, kiek reikia sumokėti, kad būtų susitaikyta su nukentėjusiuoju. Sukčiai pasinaudoja tuo, kad išgirdę tokio turinio tekstą, aukos dažniausiai sutrinka ir sutinka mokėti pinigus. Yra tekę bendrauti su nukentėjusiais nuo tokių nusikaltimų, kurie net negali paaiškinti, kodėl nepaskambino sūnui ar kitam artimajam arba kodėl nepranešė policijai. Juk net jei ir reikėtų atlyginti žalą – tai nukentėjusiajam tiesiogiai, o ne policininkams, prokurorams ar pan. Be to, susitarimas dėl žalos atlyginimo įforminamas procesiškai, surašomi tam tikri dokumentai.

- Ką turėtų daryti žmogus, vidurnaktį pažadintas ir išgąsdintas?

- Svarbiausia viską išsiaiškinti, paskambinti artimajam, kuris „pateko į bėdą“, pranešti policijai, pasiteirauti, ar buvo toks įvykis. Jei jau įvyko nusikaltimas – tai pirmiausia viskas procesiškai įforminama ir susitaikyti bei atlyginti žalą gali būti reikalinga nukentėjusiajam, o ne neaiškiam pareigūnui. Nereikia skambinti padiktuotu ar nurodytu telefonu, bet jį išsaugoti ar užsirašyti – bus reikalingi policijai atliekant tyrimą.

- Patiklūs žmonės smarkiai nukenčia pasirašę pirkimo išsimokėtinai sutartis...

- „Lizinginio“ sukčiavimo esmė: nusikaltėlis, pasinaudodamas svetimais dokumentais arba apgaudamas nukentėjusįjį, sudaro išperkamosios nuomos sutartį ir pasiima prekes. Išperkamosios nuomos sutartį „sudaręs“ asmuo apie tai sužino tik po poros mėnesių, kai gauna raginimą sumokėti įsiskolinimą. Kita „lizinginio“ sukčiavimo apraiška: pats žmogus sudaro išperkamosios nuomos sutartį, nusikaltėliams perduoda daiktus. Taip daro įtikintas, jog mėnesio įmokas mokės tas, kas paėmė prekes, tačiau sutarties neva negali sudaryti, nes negauna pajamų. Būsimajai aukai kartais dar ir „įpilama dėl drąsos“, kad abejonių liktų mažiau. Sukčiai sumoka ir pirminį įnašą, nukentėjusiajam už pagalbą atsilygina.