|
|||
|
|
||
Džiaugiuosi - dalinuosiTado NORKAUS nuotr. - 8.6%
Rūtos VILKIENĖS nuotr. - 2.9%
Eglės TAU nuotr. - 2.9%
Vlado BANIO nuotr. - 57.1%
Linos DAPKIENĖS nuotr. - 25.7%
Karolinos ROMARAITĖS nuotr. - 2.9%
Viso balsų: 35 Balsavimas baigtas. Aktyvus: Balandis 16, 2021
Dienos anekdotasVyras įlekia pro duris ir šaukia: KomentarasGėda:„skaityti tokius pasiteisinimus, kad kvėpavimo aparatams nėra lėšų. Tai ko iš viso važiuoti į gaisrą, jeigu ugniagesiai neaprūpinti reikiama įranga? Reikia spausti rajono valdžią, tarybos narius, kad biudžete tokiems svarbiems dalykams atsirastų pinigų. Budriuose tai ugniagesiai galėjo privažiuoti prie ežero vandens. O kaip būtų kitose kaimo vietovėse? Priešgaisrinių tvenkinių nuo kolūkmečio nebelikę, visokių balų ir tvenkinių prikasiota, bet jie aptverti tvoromis, be privažiavimų, kai kur net nėra vandens. Kodėl apie tai niekas negalvokja?" |
![]()
Džiaugiasi vis ilgiau kartu su broliu Kazimieru galintis pagyventi tėviškėje Albertas Šaučiūnas (kairėje). Džiaugiasi jis ir netolimo kaimyno Vido Banio viešnage.
Nuo judraus iš Svėdasų į Anykščius vedančio plento, už Mickūnų tilto, tik pakilus į kalną, dešinėn atitrūksta šviesus žvyrkeliukas. Tiesia platoka juosta perkirtęs lygų lauką neria į miškelį pro Pustinką, vėl išnyra į šviesią laukymę ir nudžiugina jaukiu Ragaišių kaimo paveikslu. Pasak apie 1940 m. surašyto Inkūnų parapijos kūrimosi dokumento, kaimelyje buvo Alekso Dulkės, Juozapo Pivoriūno ir Povilo Šiaučiūno kiemai - 17 gyventojų, o į antrąjį XXI amžiaus dešimtmetį gerokai įsiritus telikę vos trys čia registruoti piliečiai.
Kaimo pradžia ir vardas susijęs su gražia šio pasaulio pakraštėlio žmonių gebėjimu dalytis ir dosnumu susijusia istorija. Gal dar valakų reformos metu, karaliaujant Žygimantui Augustui, matininkas, matavęs kairiojo Šventosios kaimo sodžių žemes į valakus, čia buvo maloniai nustebintas - dosnūs sodiečiai pavaišino jį tikru gardėsiu - ragaišiu. Atsidėkodamas „kamarnykas“ pasirūpino, kad kaimas būtų pavadintas Ragaišiais. Geram ir blogam ta pati saulė šviečia, tad gyveno šis sodžius kaip visa Lietuva. Ritosi karai, epidemijos, badmečiais vadintini nepriteklių, visokių nelaimių ir rojaus paveikslais pritvinkę metai. Viską atperkanti artojo laimė: matyti kai tavo su didžiu tikėjimu, stropia meile dirvon bertas grūdas gražiai sudygsta ir veikiai javų jūra banguoja, svariomis varpomis grūdą dovanoja. Ir netrūksta ragaišio šventei saviems ir svečiams storai paraikyti. Prakaitu sulaistytos dienos, maloni šiluma ir palaiminga vėsa dienos, vandens ir duonos skonis nesumeluotas. Dievo palaimoje jausti šalia artimą savo, beaugančią gentį laiduojančią kartais ir žemėje išgyvenamą nemirtingumą. Šiaurės Lietuvos katedrą Kelio vingyje stūkso vienkiemėlis su erdviu moliniu tvartu ir ilga dviejų galų troba, ypatingai plati veranda, tebegyvena du broliai Šiaučiūnai. Surandu juos ir klausiu apie šių dienų Ragaišių pasaulį - kaip ir kuo jie čia gyvena? „Gerai, kad tėviškėje esame, - pastebi Albertas ir Kazimieras, - vis savuose kraštuose geriau nei kur mieste“. Kur jie kadaise ir gyvenę. Vasarą daugiau darbų visokių, o štai žiemą tai daugiausia politika domisi - televizorių žiūri ar knygas skaito. Populiariausi brolių bibliotekoje sovietinę realybę demaskuojančio Viktoro Suvorovo raštai.
Nuostabiausias tvarinys yra šulinys, iš tolo ant kalnelio svirtimi mojantis, atsigaivinti ateiti šaukiantis. Vanduo veik ranka pasiekiamas, pačioje versmės gysloje įkasta, akmenų rentinys sukrautas, aukščiau iš rąstelių sunertas. Naujas gyvenimas Ar tai iliuzijų pasaulis - ką žmogus patiria kaimo sodyboje - juk čia nei kaimo, nei miesto nėra, tik mišinys, kratinys šeimininko pasaulio. Ilgokai nuo pat 2002 - ųjų, kuomet nupirkę per metus sugebėjo išstatyti, turizmui pritaikyti šią sodybą verčiasi tais dalykais. Fondai vėrėsi ir dar veriasi. Šiek tiek pažįstu tą žmogų, Rimantą Sabaliauską, kadaise prisiprašė jam parašyti, paplanuoti, kokiais keliais galima besisvečiuojančius sodyboje gamtos grožybių ir kultūros istorijos paminklų lankyti vesti. Ir jis mane šį kartą šiaip taip pažino. Gerai, rodyk, kokius smagumus čia galima patirti. Kad ir brangu, bet tvarkinga, švaru - daug kas tai vertina. Na, kubilas? Na, kambarys gražus, šviesus, na, tvora iš eglinių tainų sukaišytą, tvenkinys - mesk meškerę ir bandyk žvejo laimę, mat žuvų čia esti didžiausių, tik kad man nuo tų saldėsių sugėlė galvą, keliauju ten, kur po baltasis beržas sena sodyba rymo, kur kalne stebuklingas šulinys vandeniu tyruoju gaivina. Komentarai
|
Palikite komentarą