Ką manote apie Anykščių valdininkų išvyką į Zarasų rajoną darbo metu?

Dienos anekdotas

- Mano žmona kažkur perskaitė, kad reikia kuo mažiau vartoti virtų ir keptų produktų...
- Manoji irgi tingi prie viryklės stovėti...

Komentaras

Kaimiečiai: „Kodėl komunalininkai išsivežė iš kaimo vietovių didžiuosius bendrojo naudojimo konteinrius, kurie stovėjop prie kultūros namų, parduotuvių ir kitoxse žmonių susibūrimo vietose? Na, ir kas, kad gyventojams buvo išdalinti nedideli stiklo konteineriai. Vistiek tokių konteineriukų nepakanka žmonės pradeda vėl poilti šiukšles į miškus, pakeles, kai kas veža į Anykščius ir poila į tuos konteinerius. Pastatykit vėl į vietas konteinerius ir bus tvarka."

Komentuoti
Paminklinį akmenį Balio Karvelio gimtinėje pašventino Vyžuonų parapijos klebonas Eugenijus Staleronka.

Toks leitmotyvas lydėjo šeštadienį, balandžio 14 dieną, žymaus aviatoriaus, konstruktoriaus Balio Karvelio atminimo įamžinimo renginį jo gimtinėje Žaliosios kaime (Svėdasų sen.), kur buvo atidengtas paminklinis akmuo, (autorius Algimantas Puolis).
Prisiminimais apie konstruktorių sukurusį pirmąjį lietuviška sklandytuvą BK-1 „Vanagas“ bei pirmąjį Tarybų Sąjungoje plastikinį sklandytuvą BK-7 „Lietuva“ dalijosi buvę Prienų aviacijos gamyklos bendradarbiai ir artimieji.


Būsimasis aviatorius, konstruktorius gimė 1911 metais Žaliosios kaime, malūnininko šeimoje. Jo vaikystę mena išlikę akmeninio malūno griuvėsiai.
Prieškaryje baigė Nidos sklandymo mokyklą, Lietuvos aeroklubo lakūnų mokyklą. Jis suprojektavo ir pats pagamino pirmąjį lietuvišką sklandytuvą BK – 1 „Vanagas”, už kurį jam buvo skirta premija, suteiktas konstruktoriaus vardas. 1939 metais B. Karvelis dirbo šalia Vilniaus įsteigtoje S. Dariaus ir S. Girėno sklandymo mokykloje, buvo šios mokyklos viršininku, vyriausiuoju konstruktorium, sukūrė ir išbandė puikios kokybės sklandytuvą BK - 2.
Per karą B. Karvelis buvo išsiųstas į Velykije Luki (Rusija), dirbo mechaniku aerodrome, vėliau perkeltas į Irkutską, dirbo Civilinio oro susisiekimo remonto dirbtuvėse meistru, skraidė keleiviniais lėktuvais kaip borto mechanikas. Už gerą darbą ir gal kokį vieną kitą pagiriamąjį žodį buržuazinei Lietuvai, bendravimą su lietuviais tremtiniais, sovietai talentingam aviatoriui atsidėkojo 5 metais kalėjimo ir 5 metais tremties Sibire.
1954 metais grįžęs iš tremties dirbo Vilniuje Projektavimo – konstravimo biuro eksperimentinės gamyklos konstruktoriumi, o laisvalaikį skyrė aviacijai, sklandytuvų kūrimui. Po BK – 3, sekė ypač aukštos klasės sklandytuvas BK – 4, kuriuo sklandytojas Vytautas Dovydaitis 1958 metais įveikė tuo metu rekordinį 132 kilometrų skrydį iš Pociūnų (Prienų raj.) iki Anykščių. Jo sklandytuvas BK – 6 „Neringa” 1960 m. buvo pradėtas gaminti serijomis.
1969 metais Prienuose įkūrus sportinės aviacijos gamyklą, iki 1982 metų dirbo šios gamyklos vyriausiuoju konstruktoriumi. Būtent jam vadovaujant, Prienuose buvo pagamintas pirmasis Tarybų Sąjungoje plastikinis sklandytuvas BK – 7 „Lietuva”.
Kaip pastebėjo paminklinio akmens atidengime kalbėję buvę jo bendražygiai, tai buvęs be galo talentingas, darbštus, aviacijai atsidavęs konstruktorius, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos aviacijos istorijoje, kūręs analogų neturinčius sklandytuvus, ir jeigu ne okupacija, tremtis, sunku net įsivaizduoti, kiek būtų pasiekęs iš Žaliosios kaimo kilęs malūnininko sūnus.
Su B. Karveliu dirbę konstruktoriai, sportinės aviacijos gamyklos inžinieriai, jo bičiuliai, pernai ir nutarė įamžinti 1996 metais į amžinybę išėjusio, Vilniuje palaidoto, B. Karvelio atminimą paminkliniu akmeniu paženklindami jo gimtinę, šį kilnų ir prasmingą darbą susiedami su Lietuvos šimtmečiu.
Prisiminimais apie B. Karvelį dalijosi buvę konstruktoriai, bičiuliai, jį artimai pažinoję ir juo didžiavęsi žmonės.
Pasak renginį vedusio sportinės aviacijos gamyklos veterano Algimanto Blekaičio, B. Karvelis niekuomet nebuvo primirštas. „Kas penkeri metai minėdavome mūsų kūrinio sklandytuvo BK – 7 pakilimo į orą datą, vykdavo jo atminties renginiai Kauno aviacijos muziejuje, - sakė B. Karvelio bendražygis. – Mes, sportinės aviacijos gamyklos veteranai, pritarus B. Karvelio dukrai ir sūnui nutarėme B. Karvelio atminimą įamžinti paminkliniu akmeniu jo gimtinėje“.
Algimanto Puolio sukurtą paminklinį akmenį atidengė B. Karvelio sūnus Vidas, dukra Ramunė, dabartinė sodybos šeimininkė Irena Rimkutė ir autorius A. Puolis. Paminklinį akmenį pašventino Vyžuonų parapijos klebonas Eugenijus Staleronka.
Svėdasų krašto kraštotyrininkas, muziejininkas, „Anykštos” bendradarbis Raimondas Guobis į susirinkusius kreipėsi rašytojo Juozo Tumo – Vaižganto žodžiais, kad, jei yra rojus žemėje, tai jis - Žaliosios kaime, linkėjo, kad žemiški turtai netrukdytų kilti aukštyn…
Skraidė Utenos aeroklubo lėktuvas, dainavo Svėdasų folkloro ansamblis (vad.Rožė Lapėnienė), prisiminimais buvo dalijamasi lauke, prie vaišių stalo.

Jonas JUNEVIČIUS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta