Kokį alkoholį dažniausiai renkatės?

Dienos anekdotas

Prieina abu prie troleibuso vairuotojo ir klausia:
- Dėdė, ar mane šis troleibuso maršruta iki stoties nuveš?
- Nuveš, sūneli, nuveš.. - Užtikrina vairuotojas.
Kitas, pasilenkęs prie talonelių langelio:
- O mane?..

Komentaras

xxx: „o kokias slides ruostis kalnu ar vandens"

Komentuoti
Yrančio Gedimino kalno vaizdas iš Valdovų rūmų apžvalgos bokštelio.

Lietuvos Valdovų rūmai – rezidencija, kur kažkada gyveno Abiejų Tautų respublikos valdovai, viešėjo įtakingiausi didikai. 1517 m. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono I pasiuntinys Zigmantas Herberšteinas susitarė dėl Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, Milano kunigaikščio Džianio Galeako Sforcos, dukters jungtuvių. Manoma, kad ši legendomis apipinta moteris į Lietuvą iš Italijos atvežė naujus papročius, pavyzdžiui, valgant naudotis ne tik peiliu, bet ir šakute.
,,Valdovų rūmai buvo šalies centras – čia Lietuvos iždas, Aleksandro laikais čia kaldintos monetos, čia saugoma ir Metrika, ir galbūt redaguotas Lietuvos Statutas. Leonas Sapiega, redaguodamas III-čiąjį Lietuvos Statutą, greičiausiai gyveno Valdovų rūmuose. Taip pat galime kalbėti apie didžiulę rūmų prabangą – turime XV amžiaus taurę iš Venecijos stiklo, puoštą emale ir auksu“, - sakė muziejaus ekskursijų koordinatorė Birutė Šulinskienė.

(Tęsinys. Pradžia – „Anykšta“, Nr. 88, 2017-11-04)

Naujoji rūmų konstrukcija – ypatinga

Jau įėjus į Valdovų rūmų kiemą galima pro didelius stiklinius langus pamatyti čia stovėjusių rūmų originalius griuvėsius. B. Šulinskienė sakė, jog toks architektūrinis sprendimas priimtas ne šiaip sau: ,,Jeigu kas ir neužeis į pačius rūmus, bent jau iš kiemo galės pamatyti, jog jie atsirado ne tuščioje vietoje. Dėl tos pačios priežasties langai yra ir į rūmų vidų – viena iš Valdovų rūmų funkcijų – valstybės reprezentavimas. Vyksta svečių priėmimai, konferencijos, renginiai, tačiau dažnai atėjęs svečias neina apžiūrėti ekspozicijos. Kad ir kaip eitum per rūmus, pro atviras erdves pamatysi istorijos pėdsakų.“

Batai su platforma populiarūs jau daug šimtmečių

Antrajame pilies aukšte atkartojamos ir eksponuojamos detalės, padedančios lankytojui susidaryti įspūdį apie istorinę raidą. ,,Vienas pavyzdys – langai iš skrituliukų. Senaisiais laikais nemokėta pūsti vientiso stiklo. Kiekvieną skrituliuką pūsdavo atskirai, apjuosdavo švino plokštele ir sujungdavo į bendrus rėmus. Labai geras šaltinis yra dvarų sąskaitų knygos – pavyzdžiui, minima, kad Žygimantas Augustas užsako 15 000 stikliukų rūmų langų atnaujinimui. Taip pat galime studijuoti madas – eksponuojama XVI a. avalynė, tiek vyriška, tiek moteriška. Įdomios formos galviasnukiai batai arba ir mūsų laikais populiarūs batai ant platformos. Platformos gamintos iš kamštinio ąžuolo, atvežtinės medžiagos. Jei šiais laikais moterys tokius batus pakeltu padu nešioja dėl grožio, anais laikais jie atliko praktinę funkciją -  kai gatvės negrįstos ir šlapios, einant aukštesne pakulne bent jau koja išlieka sausa“, – apie XVI a. praktinę madą pasakojo ekskursijų koordinatorė.
,,Eksponuojami ir audinių pavyzdžiai, aksomas, mums gerai žinomas ir dabar, damaskas – tikriausiai mažiau girdėta medžiaga – naudota drabužiams, baldakimams, pagalvėlėms. Pasitaikydavo, jog valdovas už darbą mokėdavo ne pinigais, o tiesiog atriekdavo kelis metrus medžiagos“, - pasakojo B. Šulinskienė.

Krosnis – menės papuošalas

Praėjusiame ciklo tekste jau rašiau apie ypatingai gausią Valdovų rūmų koklių kolekciją, kurią sudaro apie 25 tūkstančius koklių fragmentų. Apie juos B. Šulinskienė papasakojo plačiau. ,,Kalbant apie menes, tais laikais gražiausia kambario puošmena būdavo krosnis. Renesanso epochoje krosnys būdavo be galo įspūdingos – jomis parodyta visa žmogaus fantazija. Rūmuose turime ir herbinių atvaizdų, ir graviūrų kopijų, ir daug įvairiausių siužetinių koklių. O akių lygyje, geriausiai matomoje vietoje, ant krosnies uždėta po karūną. Galima pamatyti karūninių koklių eilę su Žygimanto Senojo žmonos, Milano kunigaikštytės Bonos Sforcos, herbu ir dar viena karūna viršuje. Remiantis rastais kokliais, paruošėme krosnies maketą ir tokia krosnis turėtų būti valdovės Bonos Sforcos menėse“, - kalbėjo B. Šulinskienė
Pasieniais sudėliotos konglomerato detalės. Konglomeratas taip pat naudotas rūmų statybai, apdailai. Dar vienas įdomus dalykas – jei stovėsite prieš rūmus, atkreipkite dėmesį, kad gerai išlikę langų apvadai yra panaudoti ir naujajame statinyje. Tai tam, kad lankytojai matytų, jog senų laikų dekoras nesiskiria nuo dabartinio.


Mokė lietuvius kultūros

Matyt, ne veltui lietuviai mėgsta itališką virtuvę, o restoranų ir kavinukių su itališka pasta pribarstytas visas Vilnius. ,,Muziejuje galima kalbėti ir apie buitinius dalykus, pavyzdžiui, virtuvę. Jeigu minėjau, jog XV amžiuje virtuvėse šakutės nėra, tai XVI a. ji atsiranda prie lietuviško stalo. Su Bona Sforca atkeliauja šis įrankis ir tradicija prie stalo naudotis peiliu ir šakute. Beje, virėjai irgi atvažiavo iš Italijos su Bona Sforca, taigi atsiranda itališkos virtuvės tradicija. Eksponuojame išlikusias keptuves, groteles, o pyragams kepti gamintos molinės formelės, pavyzdžiui, liūto galvos formos“, – pasakojo ekskursijų koordinatorė.

Žygimantas Augustas LDK
kunigaikščiu tapo vos
devynerių

,,XVI amžius – pats klestėjimas. Rūmai pastatyti Aleksandro laikais, vėliau perstatyti Žygimanto Senojo. Bona Sforca buvo, matyt,  labai veikli moteris, ji stengėsi, jog rūmai taptų tikra rezidencija. Jos iniciatyva pristatomas bokštas, vadinamas Bonos Sforcos galu. Įdomus faktas, jog Žygimantas Augustas su kunigaikštyte susilaukė 3 dukrų ir tik vieno sūnaus, dėl to jis, Žygimantas Augustas, devynmetis berniukas, buvo karūnuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tam, kad po tėvo mirties taptų valdovu. Tapęs visateisiu valdovu, Žygimantas Augustas pristato naujuosius rūmus – domus novus – šalia pagrindinės Valdovų rūmų dalies.
Dabar Katedra - pagrindinė miesto bažnyčia, o senais laikais tai buvo ne miesto katedra, o pilies bažnyčia. Eilinis miestietis būtų turėjęs praeiti vartus ir sargybą, kad patektų į bažnyčią, o valdovas per galeriją iš savo rūmų galėjo praeiti į karališkąją koplyčią. Dar viena bažnyčia buvo statoma Žygimanto Augusto mirusioms žmonoms“, – sakė B. Šulinskienė.

Rūmus rekonstruoja pagal
istorinius šaltinius

,,Antras ir trečias Valdovų rūmų aukštai – naujos erdvės, kurios buvo atkurtos ir ten visi eksponatai jau yra surinkti. Yra dvarų sąskaitų knygos, testamentai, paminėjimai, aprašymai, kurie padėjo surinkti eksponatus, šiandien pristatomus Valdovų rūmų menėse.
Šiuo metu antro aukšto menės uždarytos – ten vyksta darbai, dėl to negalima pamatyti gotikinių ir renesanso laikotarpių menių. Tačiau trečiasis aukštas – atidarytas. Kitais metais, kai Lietuva švęs valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų, tikimės, kad visi rūmai bus baigti. Atidaryti antrąją rūmų dalį planuojama liepos 6, Valstybės dieną“,– teigė ekskursijų koordinatorė.

Rūmai papuošti Lietuvos
miestų ir rajonų herbais

,,XVIII amžiaus pradžioje kilo Vilniaus gaisras – pleškėjo ne tik universitetas, bažnyčios, namai, bet ir rūmai. Yra išlikęs dokumentas, padėka Leonui Sapiegai, už greitą rūmų atstatymą. Manome, kad būtent tada, Vazų dinastijos laikotarpiu (kai Žygimanto Augusto sesuo Kotryna ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, o jo sūnus Žygimantas Vaza tampo ir Švedijos karaliumi, ir LDK kunigaikščiu), trečiasis aukštas tapo pagrindiniu. Trečiojo aukšto renesansinės menės didžiulė erdvė - 450 kv. m plotas - skirta renginiams: koncertams, priėmimams, seminarams, tačiau ji nėra istorinė. Čia kadaise buvo trys menės: sargybinė patalpa, priešsalis, valdovės Bonos Sforcos audiencijų menė ir jos asmeninės patalpos. Dabar atkurta menė yra renesanso stiliaus. Matomos kesoninės lubos, papuoštos auksinėmis drožinėtomis rozetėmis (tokie patys lubų puošybos darbai šiuo metu vyksta ir antrajame rūmų aukšte).
Renesansui taip pat būdingas kitas puošybos elementas – frizas (sienų apvadas palubyje – aut. past.). Dažniausiai frizas buvo tapytas, o šioje rūmų menėje - austas. 2009 metais, kai Lietuva šventė savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, atidaryti ir Valdovų rūmai. Frizas atspindi tūkstantmečio Lietuvą – į jį įausti visi šiuolaikinių Lietuvos miestų ir rajonų herbai“, – didžiulę raudoną menę pristatė B. Šulinskienė.

Svečiai pagal rangą
turėjo menę

,,Po sargybinės patalpos eina trys priešsaliai, kur būriuodavosi svečiai. Žemiausio rango – arčiausiai sargybinės, o kilmingiausieji - arčiausiai sosto menės. Pirmasis priešsalis – kuklus. Jį puošia gobelenai karo tematika, garsių karvedžių portretai. Antra menė garsėjo tuo, jog ten eksponuoti rūmuose apsilankiusių asmenų portretai. Vienas iš įdomesnių paveikslų – popiežiaus pasiuntinio Aldo Brandinio, kuris vėliau tampa popiežiumi Klemensu VIII ir mūsų karalaitį Kazimierą paskelbia šventuoju. Trečiojoje menėje – skirtoje garbingiausiems rūmų svečiams, yra frizas su žymiausiais Lietuvos didikų herbais – Radvilų, Masalskių, Chokevičių, Pacų ir kt. didikų.
Čia yra ir pati aukščiausia krosnis – 4,7 metrų aukščio. Tokius pačius gobelenus, kuriuos eksponuojame salėse, turėjo ir Žygimantas Augustas. Tiesa, po respublikos padalijimo juos pasiėmė Rusijos kariuomenė. Po Pirmojo pasaulinio karo jie sugrąžinti ir visa kolekcija eksponuojama Krokuvoje. Mes turime naujai įgytus gobelenus. Šioje menėje gobelenai – pirmųjų tėvų istorija -išausti pagal dailininko Michilio Koksio kartonus, pagal tuos kartonus gobelenus audė ir Žygimantui Augustui“, – menes aprodė ekskursijų koordinatorė.

Sosto menė

,,Barokinei sosto menei būdingos nebe kesoninės, o plafoninės lubos su didžiuliais rėmais. Tiesa, kol kas tarp rėmų dar nėra drobės. Vienas iš planuojamų siužetų – 1611 metų Smolensko paėmimas, tačiau dar neaišku, ar jis bus čia nutapytas“, – turbūt mažiausią, bet įspūdingiausią salę pristatė B. Šulinskienė. Pritemdytoje raudonoje erdvėje – sostas, kur kadaise sėdėjo Vazų dinastijos atstovai, valdę šalį. ,,Virš sosto – Lenkijos ir Lietuvos bei Švedijos herbai, siuvinėti auksu. Menėje yra ir Luvro meistrų padarytas itin gražus baldas – kabinetas, taip pat du gobelenai, kuriuos, manoma, turėjo Vazos, ,,Odisėjo klajonės“. XVI a. išsilavinę žmonės puikiausiai žinojo Antikinius mitus ir juos lengvai galėjo atpažinti gobelenuose“, - kalbėjo B. Šulinskienė
Po priėmimo audiencijų menėje valdovas galėjo su savo svečiu pasikalbėti ir prancūziškajame kabinete. Neseniai atrestauruotas, sodriomis spalvomis puoštas kabinetas taip pat papuoštas gobelenu, kuriame prancūzišką dvasią atspindi Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas. Čia protokolas baigiasi, už šios nedidelės menės prasideda valdovo asmeniniai kambariai– biblioteka, darbo kambarys, miegamieji, lobynas.

Muziejaus darbo laikas ir bilietų kainos

Muziejaus darbo laikas vasarą  (birželio 1 d. – rugpjūčio 31 d.): pirmadieniais – trečiadieniais 10.00 – 18.00 val., ketvirtadieniais – šeštadieniais 10.00-20.00 val., sekmadieniais – 10.00 – 16.00 val.
Muziejaus darbo laikas rugsėjo 1 d. – gegužės 31 d.: antradieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais – 10.00 – 18.00 val., ketvirtadieniais – 10.00 – 20.00 val., sekmadieniais – 10.00 – 16.00 val.
Bilietų kainos: suaugusiajam – 3,00 €, bilietas su 50 proc. nuolaida – 1,50 €, mažoms šeimoms (1 suaugęs ir nepilnamečiai vaikai) – 4,00 €, didelėms šeimoms (2 suaugusieji ir nepilnamečiai vaikai) – 7,00 €.

Austėja ŠMIGELSKAITĖ

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Neproteguojanti proteguotoja

    Nuoroda

    kaip visuomet neproteguoja.

    Prieš 2 dienas
  • vel

    Nuoroda

    sekat pasakelias vaikuciam

    Prieš 2 savaičių