Orai

Artimiausiomis dienomis orai pernelyg nesikeis. Joninės bus apniukusios, o lietus, tikėtina, neskubės gadinti šventės ir prapliups tik antroje nakties pusėje. Šeštadienis jau bus lietingas ir vėjuotas, sekmadienį pragiedrulių bus daugiau, nors debesys dar šliūkštels lietaus. Ateinanti savaitė pažers permainų: nuo savaitės vidurio oras kaip reikiant įkais ir temperatūra perkops 25 laipsnius.

Ką pirmiausiai skaitėte naujame žurnalo "Aukštaitiškas formatas" numeryje?

Dienos anekdotas

Mane labai nervindavo, kai per kiekvienas vestuves visos bobutės baksnodavo ir sakydavo: "Tu - sekantis". Tačiau jos apsiramino, kai aš joms tą patį pradėjau sakyti per laidotuves.

Komentaras

Atmestas (apie neįvykusį konkursą vyriausiojo architekto pareigoms užimti): "Paaiškėjo, kad policininkų su architektūriniu diplomu nėra".

Komentuoti
2017-06-18

Požiūris į žmogų – sovietmečiu naikintos kapinės (10)

Tarybinė propaganda nepailsdama trimitavo apie tai, kaip TSRS skiriasi nuo likusio pasaulio, kaip čia gerbiamas žmogus, kaip saugoma jo atmintis. Deja, tikrovė buvo visiškai priešinga. Komunistų partija negailėjo nei gyvų, nei mirusių. Gyvuosius tremdavo, o mirusiųjų atminimą stengdavosi ištrinti. Ypač tai akivaizdu, kai peržvelgi, kaip sovietmečiu buvo elgiamasi su kapinėmis. Kaip ir visoje Lietuvoje, Anykščiuose komunistai taip pat nesismulkino.

Skaityti daugiau...
2017-05-13

Neisi į demonstraciją – nesimokysi (46)

Aukštasis mokslas Tarybų Sąjungos laikotarpiu buvo savotiškas. Iš vienos pusės, tai buvo jaunimo susibūrimo vieta, tad kiek laisvesnė aplinka, iš kitos – tarybinį jaunimą reikėjo ruošti gyvenimui, tad ir aukštojoje tvyrojo ta pati statomo brandaus socializmo dvasia, budriai sekanti kiekvieną. Žinoma, patirtys gali būti įvairios, labai daug priklausė nuo konkrečios mokymo įstaigos ir žmonių, kurie dirbo toje aukštojoje mokykloje. Apie patirtis mokantis aukštojoje savo knygoje pasakoja Anykščiuose žinoma mokytoja Lenė Marijona Sriubienė (Tumaitė), tuo pačiu prisiminiau kai ką ir aš pats. Deja, džiaugsmingi tarybiniai studentai buvo tik graži iškaba, kuri dažniausiai slėpė visai kitokią tikrovę.

Skaityti daugiau...
2017-04-29

Angažuoto sovietinio fotožurnalisto žvilgsniu... (22)

Spaudos fotografija sovietmečiu tarnavo propagandai ir tik meninė bei gamtos fotografija kvėpavo šiek tiek laisviau. Nors ir ypač prastai poligrafiškai spausdinamose nuotraukose dominavo  besišypsantys darbo pirmūnų vaizdai, nauja technika laukuose, atidaromos naujos mokyklos, kultūros namai, laimingų žmonių minios Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos minėjimuose... Ir jokių gaisrų, jokių avarijų ir šiukštu, jokių panoramų iš bažnyčių ar vandentiekio bokštų. Miestų ir miestelių vaizdai su bažnyčiomis, o juk jos buvo ir yra tų miestelių ir miestų akcentai, buvo tabu.

Skaityti daugiau...
2017-03-30

Vyras ir vyriškumo mokykla – tarnyba sovietų kariuomenėje (34)

Sovietinėje kariuomenėje tarnavau 1989-1991 m. Šį kartą skaitytojams pateikiu atsiminimus apie kareivio buitį, apie tai, kaip mus grūdino kareiviškos košės ir tualetai, kaip tvarka buvo palaikoma „chlorkalkės“ užrašais ant drabužių...

Skaityti daugiau...
2017-03-28

Dievo Tarybų Sąjungoje nebuvo...

Kurdami naują visuomenę, komunistai siekė pakirsti visus tautos dvasinius pamatus. Vienas iš jų - religija. Tarybų Sąjungoje Dievo neturėjo būti. Vis dėlto religinės apeigos buvo atliekamos, net ir komunistų partijos nariai slapta tuokdavosi bažnyčiose, krikštydavo savo vaikus. 

„Žmogus be Dievo...“ - taip pavadintas vienas muziejininko, Anykščių rajono T. Mikeliūnaitės kultūros premijos laureato, apdovanoto Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, kraštotyrininko Raimondo Guobio straipsnis apie vieną iškiliausių Lietuvos filosofų Juozą Girnių.
Ši antraštė ne muziejininko sumanymas – „Žmogus be Dievo“ taip vadinosi viena svarbiausių 1964 metais, išeivijoje, kai Lietuvą kausto stagnacija, parašyta filosofo J. Girniaus knyga, apmąstanti aukštesnės valios nepripažįstančio žmogaus egzistenciją ir iš to kylančias pasekmes.
„Niekas ar Dievas?“ – klausia filosofas ir apmąsto Nieką pasirinkusio žmogaus gyvenimą, kuriame dominuoja rūpestis savimi, nerimas, vienišumas, skausmas.
Dvi kartos išaugo Lietuvoje maitintos mintimi, kad nieko nėra virš žmogaus.
„Dievo nėra, tai medicinos įrodytas klausimas“,- sakė Ostapas Benderis. Taip šmaikštauja iš kovingojo ateizmo propagandistų ir jų argumentų neigiančių aukštesnės valios buvimą garsūs rusų žurnalistai Ilfas Ir Petrovas.
Šiandien „Mitų karuose“ supažindiname su krikščioniškojo egzistencializmo atstovo filosofo J. Girniaus įžvalgomis apie būtį.

Skaityti daugiau...
2017-03-12

Kovo 8-oji – girtas, bet su tulpe (7)

Kovo 8-ąją nepriklausomoje Lietuvoje švenčia taip pat plačiai, kaip ir tarybiniais metais. Štai Anykščių policininkai mieste surengė netradicinę pavasarinę akciją - į gatves pareigūnai išėjo nešini puokštėmis tulpių. Policininkai visoms eismo dalyvėms moterims – vairuotojoms ir pėsčiosioms - dovanojo gėles, šypsenas ir gerą pavasarišką nuotaiką, sveikindami Tarptautinės moters dienos proga. Rajono politikai taip pat apipylė anykštėnes gėlėmis.

Skaityti daugiau...
2017-03-05

Viskas už rublį. Ekonomika, grįsta nemokamu darbu (16)

 Praėjus jau beveik trims dešimtmečiams po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma, netikėtai vėl į viešąją erdvę lenda revanšistinės nuotaikos. „O kiek anais laikais už rublį galėjai nusipirkti. O dabar?“, - nostalgiškai atsidūsta pašnekovai, o kur dar įsitikinimas, kad žmonės gyveno vis geriau ir geriau, kol atėjo... Nepriklausomybė. 

Tai ką gi galėjo Lietuvos gyventojas nusipirkti už rublį gyvendamas Tarybų Sąjungoje?

Skaityti daugiau...
2017-03-01

„Mitų kerai“ primins tarybinę tikrovę

„Anykštos“ redakcija pradeda vykdyti projektą „Mitų kerai“. Nepriklausomoje Lietuvoje užaugo karta, kuri visai nieko nežino apie tai, koks gyvenimas buvo totalitarinėje santvarkoje, kuri atėjo su Lietuvos okupacija. Okupacija, suardžiusi natūralią šalies raidą, sužalojo daugelio šeimų likimus, nubloškė šalies ekonomikos vystymąsi, iškreipė dorovines vertybes, sunaikino kaimus ir kaimų bendruomenes. Buvo kuriama dirbtinė visuomenė, kuri turėjo atsižadėti to, kas buvo lietuvių tautos savastis – žemės, tikėjimo, pagarbos kiekvienam žmogui. Vis dėlto stebint dabartį paradoksalu, bet pastebima tendencija, kad sovietinis laikotarpis romantizuojamas, nemaža dalis sovietmetį išgyvenusių tvirtina, kad „anksčiau buvo geriau“.

Skaityti daugiau...