Kiek kartų lankėtės Medžių lajų take?

Dienos anekdotas

- Brangioji, nori kavos?
- Taip.
Vyras:
- Tai padaryk ir man.

Komentaras

JUozui:„Dar po 2 metų Lajų tako niekas nelankys, o jo išlaikymas, etatai bus 'užkabinti' rajono biudžetui- paminėsit mano žodį. Lietuvoj jų pilna, jokia čia naujiena. Beje, koks takas gali būti pažintinis objektas, jei užlipus pamatai medžių viršūnes ir upės ruožą?"

Skaityti komentarus (4)
2017-08-12

Statybos ir kokybė - penkmečių planai (13)

Verslininkas Rimas Jasiūnas 1985-1990 metais buvo Anykščių tarpkolūkinės statybos organizacijos bei rajono statybos organizacijos - RSO vyriausiasis inžinierius. Tarybiniais metais tai buvo ypač aukštos pareigos, į jas R. Jasiūnas paskirtas sulaukęs vos 26-erių.

„Turbūt buvau jauniausias Lietuvoje nomenklatūrininkas. Kodėl mane paskyrė? Na, partija viską matė geriausiai”, - ironizavo R. Jasiūnas. Jis prisiminė, kad paskyrimo dieną buvo išbartas Anykščių rajono Komunistų partijos antrojo sekretoriaus. „Partijos bilietą išsitraukiau iš galinės kelnių kišenės. „Tu ką, bilietą subinėje laikai“, - rusiškai šaukė sekretorius Grabusovas”, - atsiminimais dalinosi verslininkas.
Gyvenimo etapą, kai jis dirbo tarybinių įmonių vyriausiuoju inžinieriumi, R.Jasiūnas sako laikąs labai nykiu ir beprasmišku. Tačiau verslininkas planinėje ekonomikoje rado ir privalumų. Gal tiksliau ne privalumų, o naudos - tais laikais jis išsiugdė bruožą planuotis kiekvieną savo dieną bei užmezgė daug ryšių, kontaktų, naudingų pažinčių, kurios padėjo 1990-aisiais išėjus į verslą.

Skaityti daugiau...
2017-08-12

Statybos ir kokybė. Penkmečių planai

 

Verslininkas Rimas Jasiūnas 1985-1990 metais buvo Anykščių tarpkolūkinės statybos organizacijos bei rajono statybos organizacijos - RSO vyriausiasis inžinierius. Tarybiniais metais tai buvo ypač aukštos pareigos, į jas R. Jasiūnas paskirtas sulaukęs vos 26-erių. „Turbūt buvau jauniausias Lietuvoje nomenklatūrininkas. Kodėl mane paskyrė? Na, partija viską matė geriausiai", - ironizavo R. Jasiūnas. Jis prisiminė, kad paskyrimo dieną buvo išbartas Anykščių rajono Komunistų partijos antrojo sekretoriaus. „Partijos bilietą išsitraukiau iš galinės kelnių kišenės. „Tu ką, bilietą subinėje laikai“, - rusiškai šaukė sekretorius Grabusovas", - atsiminimais dalinosi verslininkas.

Gyvenimo etapą, kai jis dirbo tarybinių įmonių vyriausiuoju inžinieriumi, R.Jasiūnas sako laikąs labai nykiu ir beprasmišku. Tačiau verslininkas planinėje ekonomikoje rado ir privalumų. Gal tiksliau ne privalumų, o naudos - tais laikais jis išsiugdė bruožą planuotis kiekvieną savo dieną bei užmezgė daug ryšių, kontaktų, naudingų pažinčių, kurios padėjo 1990-aisiais išėjus į verslą.

Skaityti daugiau...
2017-07-15

Neliko net akmens – kolektyvizacijos siaubas (16)

Laukų tyrais virtę kadaise buvusių jaukių kaimelių ar viensėdžių vietos nūnai išraižytos tiesiais, jau beužželiančiais melioracijos grioviais, nė ženklo nepalikusiais buvusių upelių vingių žavesio. Į amžinybę išeina karta, dar menanti tikro lietuviško kaimo grožį, išgyvenusi kolektyvizaciją. Jaunimui – tai jau tik savo ištakų paieškos, senelių ir tėvų tragizmo suvokimas, kurio taip reikia ateičiai, nes, kaip sakoma, be praeities nėra ateities.

Skaityti daugiau...
2017-06-27

Juk tada buvo visai neblogai... (11)

Raimondas GUOBIS, muziejininkas, Anykščių rajono Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas prisimena savo vaikystę ir paauglystę sovietmečiu, kai priklausyti pionieriams buvo tarsi nieko tokio. Draugystę sutaurinę kino filmai, įtaigūs pasakojimai apie sovietinius didvyrius spaudoje, rikiuotės ir būgnai, tarsi nekalti vaikiški žaidimai, kuriuose naudojama sovietinė atributika žavėjo nepatyrusias vaikų sielas. Tiesos, kad esame okupuoti, niekas nekalbėjo....

„Klasės valandėlės metu kartą išėjome į netoli mokyklos ošiantį pušyną, kurio laukymėje ant storos pušies kamieno, aukštėliau, kad, norint pasiekti reikėtų įsilipti, užrišo raudoną kaklaraištį. Mes buvome sudalinti į dvi komandas - viena gynė medyje esantį raudoną talismaną, o kiti puolė - privalėjo jį nurišti ir sėkmingai nunešti bei paduoti tolėliau stovėjusiai auklėtojai“,- pionieriškus savo kartos žaidimus prisimena daugelio knygų apie Aukštaitijos kraštą autorius.

Skaityti daugiau...
2017-06-18

Požiūris į žmogų – sovietmečiu naikintos kapinės (10)

Tarybinė propaganda nepailsdama trimitavo apie tai, kaip TSRS skiriasi nuo likusio pasaulio, kaip čia gerbiamas žmogus, kaip saugoma jo atmintis. Deja, tikrovė buvo visiškai priešinga. Komunistų partija negailėjo nei gyvų, nei mirusių. Gyvuosius tremdavo, o mirusiųjų atminimą stengdavosi ištrinti. Ypač tai akivaizdu, kai peržvelgi, kaip sovietmečiu buvo elgiamasi su kapinėmis. Kaip ir visoje Lietuvoje, Anykščiuose komunistai taip pat nesismulkino.

Skaityti daugiau...
2017-05-13

Neisi į demonstraciją – nesimokysi (46)

Aukštasis mokslas Tarybų Sąjungos laikotarpiu buvo savotiškas. Iš vienos pusės, tai buvo jaunimo susibūrimo vieta, tad kiek laisvesnė aplinka, iš kitos – tarybinį jaunimą reikėjo ruošti gyvenimui, tad ir aukštojoje tvyrojo ta pati statomo brandaus socializmo dvasia, budriai sekanti kiekvieną. Žinoma, patirtys gali būti įvairios, labai daug priklausė nuo konkrečios mokymo įstaigos ir žmonių, kurie dirbo toje aukštojoje mokykloje. Apie patirtis mokantis aukštojoje savo knygoje pasakoja Anykščiuose žinoma mokytoja Lenė Marijona Sriubienė (Tumaitė), tuo pačiu prisiminiau kai ką ir aš pats. Deja, džiaugsmingi tarybiniai studentai buvo tik graži iškaba, kuri dažniausiai slėpė visai kitokią tikrovę.

Skaityti daugiau...
2017-04-29

Angažuoto sovietinio fotožurnalisto žvilgsniu... (22)

Spaudos fotografija sovietmečiu tarnavo propagandai ir tik meninė bei gamtos fotografija kvėpavo šiek tiek laisviau. Nors ir ypač prastai poligrafiškai spausdinamose nuotraukose dominavo  besišypsantys darbo pirmūnų vaizdai, nauja technika laukuose, atidaromos naujos mokyklos, kultūros namai, laimingų žmonių minios Gegužės 1-osios ir Spalio revoliucijos minėjimuose... Ir jokių gaisrų, jokių avarijų ir šiukštu, jokių panoramų iš bažnyčių ar vandentiekio bokštų. Miestų ir miestelių vaizdai su bažnyčiomis, o juk jos buvo ir yra tų miestelių ir miestų akcentai, buvo tabu.

Skaityti daugiau...
2017-03-30

Vyras ir vyriškumo mokykla – tarnyba sovietų kariuomenėje (34)

Sovietinėje kariuomenėje tarnavau 1989-1991 m. Šį kartą skaitytojams pateikiu atsiminimus apie kareivio buitį, apie tai, kaip mus grūdino kareiviškos košės ir tualetai, kaip tvarka buvo palaikoma „chlorkalkės“ užrašais ant drabužių...

Skaityti daugiau...
2017-03-28

Dievo Tarybų Sąjungoje nebuvo... (1)

Kurdami naują visuomenę, komunistai siekė pakirsti visus tautos dvasinius pamatus. Vienas iš jų - religija. Tarybų Sąjungoje Dievo neturėjo būti. Vis dėlto religinės apeigos buvo atliekamos, net ir komunistų partijos nariai slapta tuokdavosi bažnyčiose, krikštydavo savo vaikus. 

„Žmogus be Dievo...“ - taip pavadintas vienas muziejininko, Anykščių rajono T. Mikeliūnaitės kultūros premijos laureato, apdovanoto Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, kraštotyrininko Raimondo Guobio straipsnis apie vieną iškiliausių Lietuvos filosofų Juozą Girnių.
Ši antraštė ne muziejininko sumanymas – „Žmogus be Dievo“ taip vadinosi viena svarbiausių 1964 metais, išeivijoje, kai Lietuvą kausto stagnacija, parašyta filosofo J. Girniaus knyga, apmąstanti aukštesnės valios nepripažįstančio žmogaus egzistenciją ir iš to kylančias pasekmes.
„Niekas ar Dievas?“ – klausia filosofas ir apmąsto Nieką pasirinkusio žmogaus gyvenimą, kuriame dominuoja rūpestis savimi, nerimas, vienišumas, skausmas.
Dvi kartos išaugo Lietuvoje maitintos mintimi, kad nieko nėra virš žmogaus.
„Dievo nėra, tai medicinos įrodytas klausimas“,- sakė Ostapas Benderis. Taip šmaikštauja iš kovingojo ateizmo propagandistų ir jų argumentų neigiančių aukštesnės valios buvimą garsūs rusų žurnalistai Ilfas Ir Petrovas.
Šiandien „Mitų karuose“ supažindiname su krikščioniškojo egzistencializmo atstovo filosofo J. Girniaus įžvalgomis apie būtį.

Skaityti daugiau...
2017-03-12

Kovo 8-oji – girtas, bet su tulpe (7)

Kovo 8-ąją nepriklausomoje Lietuvoje švenčia taip pat plačiai, kaip ir tarybiniais metais. Štai Anykščių policininkai mieste surengė netradicinę pavasarinę akciją - į gatves pareigūnai išėjo nešini puokštėmis tulpių. Policininkai visoms eismo dalyvėms moterims – vairuotojoms ir pėsčiosioms - dovanojo gėles, šypsenas ir gerą pavasarišką nuotaiką, sveikindami Tarptautinės moters dienos proga. Rajono politikai taip pat apipylė anykštėnes gėlėmis.

Skaityti daugiau...