Trečiadienį Seime jau tradiciškai rengiama „Širdies diena”. Ta proga vyks konferencija „Širdies ir kraujagyslių ligos: lietuvių gyvenimo trukmė išlieka mažiausia”.
Renginio koordinatorius – Seimo narys prof. Arimantas Dumčius kartu su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus I pagalbos instruktorių-savanorių grupe. Svečius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Dvyliktus metus rengiame akciją „Širdies diena Seime”, kurią lydi žymių Kauno kardiologų, neurologų mini konferencijos labai aktualiais klausimais. Prieš 3 metus buvo inicijuotas ūminis išeminių sindromų klasterio įdiegimas Lietuvoje. Ši sistema jau duoda pirmuosius rezultatus. Pastebimai mažėja mirties atvejų dėl ūminio mikroinfarkto ir insulto”,- sako A. Dumčius.
Konferencijos dalyviai aptars širdies ir kraujagyslių ligas, pagalbą sergantiesiems ir situaciją Lietuvoje. Apie tai bus kalbama ir spaudos konferencijoje, kurioje dalyvaus Seimo narys prof. habil. Arimantas Dumčius, prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, prof. Aušra Kavoliūnienė, doc. Ričardas Kubilius, doc. Olivija Gustienė, prof. dr. Rimantas Benetis.
Seimo Medicinos punkte ir Baltijos Asamblėjos salėje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojai teiks konsultacijas. Bus atliekami pagrindiniai su širdies kraujagyslių ligomis susiję tyrimai, pateikiamos specialistų rekomendacijos dėl šių ligų profilaktikos.
Pagal vykdomą kardiologų projektą bus atliekamas pagrindinių rizikos veiksnių – šeiminės anamnezės, antsvorio, nutukimo, arterinės hipertenzijos, cholesterolio kiekio kraujyje, elektrokardiogramos registravimo, kraujagyslių įtempimo tyrimas, prireikus – ultragarsinis širdies tyrimas.
A. Dumčiaus teigimu, lietuviai gyvena trumpiausiai, lyginant su ES šalimis. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė nesiekia 68 m., o moterų – 79 m, mūsų išgyvenamumo rodikliai skiriasi nuo 15 pažangiausių ES šalių 4-7 metais.
„Šios šalys skiria nemažas investicijas sveikatos apsaugai ir švietimui, skatinamas aktyvus gyvenimo būdas – taip vadinamas aktyvus senėjimas. Visapusiškai aprūpinto žmogaus gyvenimas tampa kokybiškesnis – ilgesnis. Lietuvoje daugiau nei pusė gyventojų nesimankština, neužsiima jokia sporto veikla. Nerimą kelia didėjantis piktnaudžiavimas tabaku ir svaigalais, ypač alkoholiu, poilsio, darbo ir mitybos režimo nesilaikymas, ignoruojamos profilaktikos, ankstyvos diagnostikos priemonės, apskritai nesirūpinama savo sveikata”,- sako prof. A. Dumčius.
To pasekmė aiški – dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų kasmet miršta per 56 proc. ligonių, didėja onkologiniai susirgimai, tuberkuliozė, psichikos ligos ir t.t.
Seimo nariui A. Dumčiui optimizmo kol kas nesukelia sveikatos programos 2014-2023 m. patvirtinimas, nes joje skirta tik 1 proc. sveikatos priežiūros išlaidų prevencinėms priemonėms, o reikėtų nors 2 proc.