Ką manote apie Agnės Širinskienės "paskolinimą" "tvarkiečiams"?

Dienos anekdotas

Vyrukas ikūrė įmonę. Pirma diena kontoroje. Ant slenksčio pasirodo žmogus. "Klientas!" - pagalvojo vyrukas, čiupo telefono ragelį ir puolė kalbėti:
- Ne, šiandien negaliu... Ne, niekaip... Nepaprastai daug užsakymų... Gal kitą savaitę... Aš jus užrašysiu į eilę.
Padeda rageli ir sako svečiui:
- Atleiskite, tiek klientų... Kuo galiu būti naudingas?
- Aš iš "Telia". Liniją reikia prijungti?

Komentaras

M. Fergiziene:„Jeigu norime kaip nors panaudoti Europinius pinigus, taip ir sakykime, kad norime įrengti parką ar ką kitą.Kodėl prisiminėme, kad čia buvę kapai ir panorome jais pasirūpinti. Jei imsime traktuoti , kad prie koplyčios kapai, kad negalima vejos mindyti, tai kolumbariumas visai tinka. Ipraskime kalbėti aiškiai , suprantamai ,kad yra Europiniai pinigai, kuriuos panaudoję daug kas turės naudos, o nesiremkime mirusiais. Kolumbariumą jau reikėjo seniai pastatyti, tik aišku ne prie koplyčios."

Komentuoti
Kam tenka šią vasarą važiuoti plentu Utena- Kupiškis, tas gerokai pavargsta. Mat, nuo Žaliosios (Svėdasų sen.) kone iki pat Utenos vyksta kelio remontas- plentas gerokai platinamas, įrenginėjami dviračių ir pėsčiųjų takai, daromos vandens pralaidos, kelio sankasos, atliekami kiti ne mažiau svarbūs darbai. Čia dirba daugybė „Aukštaitijos traktas", „Utenos regiono keliai", „Panevėžio keliai"ir kitų firmų technikos, vietomis kelias dėl remonto darbų susiaurėja, kai kur įrengti apvažiavimai, nemažai laiko tenka praleisti belūkuriuojant prie šviesoforų. Remontuojamoje kelio dalyje ribojamas greitis, draudžiama lenkti, reikia būti labai atidiems, susitikus iš priekio atvažiuojančias transporto priemones.

 


 


 


        Kam tenka šią vasarą važiuoti plentu Utena- Kupiškis, tas gerokai pavargsta. Mat, nuo Žaliosios (Svėdasų sen.) kone iki pat Utenos vyksta kelio remontas- plentas gerokai platinamas, įrenginėjami dviračių ir pėsčiųjų takai, daromos vandens pralaidos, kelio sankasos, atliekami kiti ne mažiau svarbūs darbai. Čia dirba daugybė „Aukštaitijos traktas", „Utenos regiono keliai", „Panevėžio keliai"ir kitų firmų technikos, vietomis kelias dėl remonto darbų susiaurėja, kai kur įrengti apvažiavimai, nemažai laiko tenka praleisti belūkuriuojant prie šviesoforų. Remontuojamoje kelio dalyje ribojamas greitis, draudžiama lenkti,  reikia būti labai atidiems, susitikus iš priekio atvažiuojančias transporto priemones. Šiek tiek lengviau pravažiuoti šia kelio atkarpa ankstyvą rytmetį, kai kelininkų technika dar nedirba, o ir transporto srautas būna mažesnis, arba jau po darbo valandų.  Piko metu ypač daug transporto priemonių susirikiuoja į eilę prie laikino tilto per Šventąją ties Žaliosios kaimu. Ruošiantis būsimajam senojo tilto remontui, prie upės buvo sumontuotos naujo- laikino tilto metalinės konstrukcijos. Nuo pagrindinio kelio link abiejų upės krantų buvo įrengtas siaurokas vienos eismo juostos kelias, kuris dar ir išasfaltuotas. Liepos pradžioje milžiniškas kranas pakėlė tą ką tik rūpestingai sumontuotą metalinį tiltą, sujungiančius abu upės krantus ir padėjo į vietą , lygiai ten, kur abipus Šventosios buvo įrengtas asfaltuotas apvažiavimo kelias. Abiejose apvažiuojamojo kelio pusėse, dar gerokai prieš laikinąjį tiltą, buvo įrengti šviesoforai. Be jų būtų neįmanoma- ir tas naujasis tiltas, ir tas apvažiavimui skirtas kelias yra labai siauri, netgi lengvieji automobiliai, priešpriešiais susitikę neprasilenktų, o ką jau kalbėti apie sunkiasvores mašinas...


        Kai  laikinasis tiltas buvo sumontuotas ir juo nuo pagrindinio kelio Utena- Kupiškis nukreiptas visas transporto srautas, prasidėjo senojo tilto demontavimo darbai.


         Tas tiltas, statytas prieškario metais, dar buvo pakankamai tvirtas ir saugus, esant mažesniam transporto srautui, dar galėjo sėkmingai tarnauti ne vieną dešimtmetį. Tačiau dabartinio eismo intensyvumo sąlygomis jis jau nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų- buvo per siauras, transporto priemonės ant jo vargiai galėjo prasilenkti. Tad prie tilto buvo įrengti kelio ženklai, nurodantys eismo dalyviams važiavimo eiliškumą, kad mašinos galėtų tiltu važiuoti tik viena ar kita kryptimi. Senąjį tiltą kokiu nors būdu išplatinti, primontuojant papildomas konstrukcijas būtų buvę nesaugu. Todėl žinomo inžinieriaus, tiltų statytojo, lengvų gelžbetoninių konstrukcijų kūrėjo Prano Markūno ( 1873-1964), kilusio iš Anykščių krašto, Andrioniškio parapijos Butkiškių kaimo projektuotam ir statytam tiltui šią vasarą atėjo „liūdnos dienos".  ( Baigęs Peterburgo technologijos institutą, Pranas Markūnas 1923-1941 m. dėstė Kauno universitete, buvo privatus docentas. 1945-1956 m. dirbo konstruktoriumi Pramonės statybos projektavimo institute, suprojektavo daug įvairių pramonės įmonių. Iki 1940-ųjų suprojektavo ir pastatė arti dviejų dešimčių tiltų: keturis per Šventąją, keturis per Nevėžį, aštuonis per Šešupę, taip pat per Miniją ties Gargždais, per Nemuną ties Prienais. Jis buvo vienas pirmųjų lengvų, plonasienių gelžbetoninių konstrukcijų pastatams kūrėjų, vadintas net „betono karaliumi"...) Tiltas per Šventąją ties Žaliąja buvo vienas iš šio garsaus inžinieriaus darbų. Kad šis tiltas yra labai tvirtas, kokybiškas, pastatytas rimtų meistrų, įsitikino ir darbuotojai iš betono konstrukcijų demontavimo firmos, kai pradėjo atlikti ardymo darbus. Betoninės  konstrukcijos buvo pradėtos ardyti nuo tilto vidurio, kad lengviau būtų privažiuoti išvežti išardytas detales. Specialistų teigimu, ardant tiltą nuo vieno ar kito kranto pusės, vidurinioji dalis gali įgriūti į upę, dėl ko paskui atsirastų papildomų darbų ir išlaidų. Įspūdingo dydžio specialūs pjūklai be didelio vargo „suraikė", susmulkino tvirtą gelžbetonį, kurį net penkios dešimtys sunkiasvorių mašinų išgabeno į prie Svėdasų esantį žvyro karjerą. Čia atvežtas iš Žaliosios gelžbetonis specialiame „malūne" bus sumaltas į smulkias dalis ir panaudotas naujų kelių tiesimui arba senųjų remontui. Visi, kas turėjo progos matyti tilto demontavimo darbus, negalėjo nesistebėti šiuolaikinės technikos galimybėmis, visokių mechanizmų pajėgumais. Nors ir neįtikėtina, tačiau specialios žirklės storiausius vamzdžius, įvairias metalines konstrukcijas sukarpė, supjaustė labai lengvai ir greitai. Kai kurie metalo gaminiai nuo tilto pateks į laužą, kai kas bus panaudota mažiau sudėtingesniems objektams.


      Valstybinės įmonės „Panevėžio keliai" kolektyvas, statysiantis naująjį tiltą, turi sukaupę to darbo patirtį, nes jau yra statę naujus arba rekonstravę senuosius tiltus. Kai kurie darbuotojai yra aukštos kvalifikacijos specialistai, kai kas, kaip, pavyzdžiui, polių kalimo mašinos operatorius, yra stažavęsis, kvalifikaciją kėlęs net Norvegijoje...


       Neužilgo šalia senųjų masyvių gelžbetonio polių į sraunios Šventosios dugną bus kalami, montuojami nauji. O ant jų sumontuotas tiltas bus gerokai platesnis už senąjį, atitiks visus šiuolaikiniams tiltams keliamus reikalavimus.


         Prieškario metais statytas  Žaliosios tiltas per Šventąją  buvo pavadintas lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu. Vaižgantas ne kartą lankėsi šiame kaime pas giminaičius, kuriuos paskatino pastatyti Žaliojoje ir paminklą Lietuvos Nepriklausomybės garbei.


        Vaižganto tiltą iš vidinės pusės puošė du žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bareljefai. Vienoje pusėje puikavosi Vaižganto bareljefas, kitoje pusėje buvusiame bareljefe buvo pavaizduotas ant žirgo šuoliuojantis Vytis.


          Sovietmečiu tiltą vadinti „ Vaižganto tiltu" buvo uždrausta, bareljefai buvo nuplėšti ir sunaikinti. ( Šių eilučių autoriui vietiniai žmonės pasakojo, esą, nudraskytus  bareljefus partiniai aktyvistai sumetė upėn...)


        1988 metų rugpjūčio 19-ąją Žaliojoje šalia tilto įvyko Svėdasų krašto žmonių ir iš svetur atvykusiųjų sambūris, skirtas labai prasmingam tikslui. Tądien po ilgos pertraukos tiltui vėl buvo sugrąžintas Vaižganto vardas, o ant tilto buvo pašventinti vėl sumontuoti bareljefai. Tiesa, tuomet pagal išlikusius skulptoriaus Juozo Zikaro eskizus buvo pagaminti ir pritvirtinti abiejose tilto pusėse du vienodi bareljefai su Vaižganto atvaizdu. Mintimis tuomet upės pakrantėje šalia tilto dalijosi  profesorius Česlovas Kudaba, išeivijos dailininkas Kazimieras Vytautas Jonynas, Dailės muziejaus direktorius Romualdas  Budrys, rašytojas Juozas Baltušis, menininko Juozo Zikaro dukra Alytė Zikaraitė ir kiti šviesuoliai, kurių dėka į gyvenimą tuomet sugrįžo tiesa ir Žaliosios tiltas vėl visus galėjo pasitikti ir palydėti su Vaižganto atvaizdais. Deja, deja... Po kelerių metų tais bareljefais „susidomėjo" spalvoto metalo vagišiai ( o gal ir kokie kolekcionieriai). Vietoje pavogtų Vaižganto bareljefų tilte liko žiojėti tiktai didelės skylės. Su tomis skylėmis tiltas sulaukė ir remonto dienos...


        Dabar yra vilties, kad naujajame tilte vėl atsiras piktadarių nudraskytų Vaižganto bareljefų kopijos. Tuo iš anksto rūpinasi ir kelininkai, ir Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, ir anykštėnai paminklosaugos specialistai, muziejininkai. Tiktai nerimą kelia klausimas, ar pavyks gauti J. Zikaro sukurtų bareljefų originalus, iš kurių būtų galima atlieti kopijas, ar atsiras specialistų, galinčių tokius kūrinius atlieti?


         Ta pačia proga norisi kreiptis ir į mūsų laikraščio skaitytojus: gal kas ką nors žinote apie Vaižganto bareljefų likimą, gal jie kur nors dar išlikę- nesunaikinti, nesulydyti į metalo laužą. Gal atsirastų geradarių, kurie tuos bareljefus sugrąžintų ten, kur jiems ir būtų derama vieta. Arba bent nors paskolintų kopijoms atlieti. O gal kas nors iš menininkų panorėtų pasitarnauti visuomenės labui ir padarytų paslaugą- nemokamai ar už simbolinę kainą pagamintų Vaižganto bareljefų kopijas, tinkančias įmontuoti į naujojo tilto konstrukcijas?


 


 

Vytautas BAGDONAS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta