Kuriais iš artėjančių rinkimų labiausiai domitės?

Dienos anekdotas

Tikybos mokytoja klausia Petriuko:
- Kur gyvena Dievas?
- Tualete!
- Kodėl taip manai?
- Nes mama visada rėkia prie tualeto: „Dieve, kiek tu ten sėdėsi!"

Komentaras

Kaimiečiai: „Geriau jau komunalininkai šiukšles išvežtų nedejuodami ir nerašinėdami į visokius feisbukus. Juk tokius mokesčius visi turime mokėti. Dar ne tiek šiukšlių, baldų ir gelžgalių atsiras mieste prie konteinerių, nes ir iš kaimų žmonės pradės vežti. Kaimuose panaikino komunalininkai bendrus konteinerius, o išdalijo nedidelius. Niekas ten netelpa, o kai kas visai neturi konteinerių. Dar gerai, kad į miškus kol kas šiukšlės nevežamos, bet ateityje dar nežinia kaip bus."

Skaityti komentarus (2)
Šeštadienio rytą, eidamas 82-uosius metus, mirė daugybę įsimintinų vaidmenų bei koncertų atlikęs, Lietuvoje ir užsienyje žinomas bei gerbiamas ilgametis Lietuvos operos solistas, profesorius Virgilijus Noreika.

V. Noreika gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose, vėliau su tėvais persikraustė gyventi į Vilnių, kur mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1953-1958 m. studijavo LSSR konservatorijoje - solinį dainavimą (Kipro Petrausko klasė). 1957 m. Operos ir baleto teatre pradėjo solisto karjerą, stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur paruošė šešis vaidmenis. Vėliau šioje scenoje pasirodė dar keletą kartų su ten gastroliavusia Maskvos Didžiojo teatro trupe. 

Nuo 1976 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, 1993-1994 m., dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesuela). Grįžęs iš Venesuelos karjerą tęsė Estijoje, kur 1995-1996 m. buvo teatro „Estonia“ Taline dainavimo meistriškumo pedagogas, nuo 1997 m. Estijos muzikos akademijos kviestinis profesorius; nuo 2000 m. dainavimo skyriaus vedėjas.

Dirbęs ir dėstęs užsienyje, nuo 2003 m. V. Noreika tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijos meno vadovu ir pedagogu. Tarp jo mokinių tokie garsūs solistai kaip Edgaras Montvidas-Prudkauskas, Liudas Norvaišas, Eugenijus Chrebtovas, Algirdas Janutas, Sergejus Larinas, Arūnas Malikėnas, Arvydas Markauskas, Laimonas Pautienius, Audrius Rubežius, Jonas Sakalauskas, Bronius Tamašauskas, Merūnas Vitulskis, Vaidas Vyšniauskas, Mindaugas Žemaitis ir kiti.

Virgilijus Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.

Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių - Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo - operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Josė (Georges'o Bizeto „Carmen“), Wertherio (Jules'o Massenet'o „Werther“), Edgardo, Nemorino (Gaetano Donizetti'o „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky'io (Piotro Čaikovskio „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogo (Giuseppės Verdžio „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossio, Johnsono, Rodolfo (Giacomo Puccinio „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“) ir kitas.

V. Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700. Tenoro partijas atliko G. Verdžio „Requiem“, Ludwigo van Beethoveno „IX simfonijoje“ ir kt. Koncertavo su Lietuvos ir užsienio šalių orkestrais. 

V. Noreika už kūrybą ir nuopelnus įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje - 1991 m. tapo Baltimorės miesto ir Merilendo valstijos (JAV) garbės piliečiu, 1995 m. apdovanotas Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės Gedimino 4 laipsnio ordinu, 1995 m. - Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I-ojo laipsnio ordino Riterio kryžiumi, 2003 m. - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 2004 metais jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2005 m. - Estijos „Baltosios žvaigždės“ II-ojo laipsnio ordinas, 2010 m. - Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, „už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“ ir daugelis kitų apdovanojimų.


ELTA

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • nu daininikas

    Nuoroda

    geras ,bet jai yra uzslaptintuose sarasuose ,tai naikint visiems apdovanojimus ,kas dar gauna valstybines pensijas ,privelegijas,juk tai tik pasityciojimas is saziningu zmoniu

    Prieš 8 mėnesių
  • R.Gižinskas

    Nuoroda

    Lietuva neteko vokalo Genijaus.Maestro buvo daug profesionalesnis negu N.Pavarotti.Tačiau a.a. Maestro patyrė Nepriklausomoje Lietuvoje ir nuoskaudų; buvo išguitas iš operos ir baleto teatro direktoriaus pareigų.Teko mūsų Genijui išvykti į Venesuelą.Tai galimai landsberginės ideologijos inkvizicijos išdava. Belieka laukti, kada ''anušauskai'' and CO paskelbs Maestro KGB agentu. Taip jau atsitiko su iškiliais Tautos žmonėmis.

    Prieš 8 mėnesių
  • nomenklatūrinis burbulas

    atsakymas į: R.Gižinskas Nuoroda

    Geriau papasakok kaip AA būdamas direktoriumi iš teatro išgujo visus savo konkurentus ir kai vedė baleriną, kaip išgujo ir visas jos konkurentes. O balsas taip, buvo neblogas mūsų platumoms. Bet su futbolistu Luciano susilyginti negali niekas pasaulyje.

    Prieš 8 mėnesių
  • Patikslinimas

    Nuoroda

    Gimė:1935 m. rugsėjo 22 d. (82 metai),

    Prieš 8 mėnesių
  • Taip

    atsakymas į: Patikslinimas Nuoroda

    Tik rugsėjo 22 bus 83. Kas čia blogai?

    Prieš 8 mėnesių
  • ...

    atsakymas į: Taip Nuoroda

    nebebus

    Prieš 8 mėnesių