Prisipažinkite, storulės, kuri jūsų nesvajoja tapti daili ir liekna? Kai pasaulis kraustosi iš proto dėl liekno kūno ir dailių jo linijų, o moterų ir vyrų pokalbiai vis dažniau sukasi apie maistą ir lieknėjimą, Utenoje gyvenanti Renata Grigaliūnienė metė sau iššūkį ir per ketverius metus sugebėjo atsikratyti net 65 kilogramų svorio. Jei moteris suktųsi šou versle ar bent jau gyventų sostinėje, tarpusavyje jos nepasidalytų visos TV pokalbių laidos. Neįtikėtina, bet iš pradžių svorį kartu su žmona ryžosi mesti ir jos vyras Mindaugas. Jei galėčiau, tokį vyrą iškart įrašyčiau į Raudonąją knygą.
Gatvėje neretai neatpažįsta
R. Grigaliūnienės jau seniai nebestebina, kad daugelis pažįstamų, sutiktų gatvėje, dėl pasikeitusių kūno formų jos nebeatpažįsta. Sunku patikėti, kad 70 kilogramų sveriančiai 172 centimetrų ūgio trisdešimtmetei, dar prieš keletą metų užlipus ant svarstyklių, jų padala sustodavo ties skaičiumi 135 kg. Iš storulės dailia gulbe virtusią uteniškę pažįstami iškart apiberia klausimais, kokios stebuklingos dietos ji laikosi.
Ryžtis ekstremaliems pokyčiams būsimąją mamą prieš ketverius metus pastūmėjo gydytojų perspėjimas, kad dėl per didelio antsvorio gali būti sunku susilaukti atžalų. Skaitytojų nusivylimui, ji negėrė jokių stebuklingų liekninančių piliulių ir nesilaikė alinančių dietų. „Vienkartinės dietos nieko nepadeda, nes vėliau sugrįžta tas pats svoris, – įsitikinusi Renata, – tai yra trumpalaikis sprendimas, duodantis trumpalaikius rezultatus. Be to, moterys, kurios ryžtasi greit nusikratyti svorio, paprastai susigadina sveikatą“.
Tai, ką sugalvojo Renata, kovodama su antsvoriu, vadinama gyvenimo būdu. Anksčiau niekada jokių dietų nesilaikiusi buhaltere dirbanti moteris svorio atsikratyti sugalvojo pagal savo susikurtą lieknėjimo programą, todėl dietologų pagalbos jai neprireikė. Uteniškė gerokai paplušėjo internete, domėdamasi specialistų patarimais ir sveikos mitybos principais, atidžiai išstudijavo mitybos piramidę.
„Kai buvau stora, buvo sunkiau fiziškai, bet dvasinė būsena liko ta pati“, – įvardijo drastišką svorio praradimą Renata. Moteris niekada nesikraustė iš proto dėl liekno kūno ir dailių jo linijų, o atsikratyti vos ne pusės svorio padėjo didelė valia, užsispyrimas ir kartu su žmona svorį pasiryžęs mesti vyras Mindaugas. Pasak Renatos, svarbiausia metant svorį yra nepaleisti vadelių ir neprarasti jau pasiektų rezultatų, nors tai padaryti labai sunku.
Renata nuo vaikystės buvo stambi, bet dėl to stipriai neišgyveno. Labiausiai ją žeidė bendraamžių patyčios tik žemesnėse klasėse, kai ją pravardžiuodavo storule. Vyresnėse klasėse tai liovėsi. Su būsimuoju vyru ji susipažino bendraudama internetu. Ar nesijaudino ji skubėdama į pirmąjį pasimatymą dėl apvalių savo kūno formų? „Ne, nė kiek. Mindaugui patikau tokia, kokia esu“, – prisipažino Renata.
Prieš pažintį su savo būsimuoju vyru ji svėrė gerokai mažiau nei 135 kilogramus. Moteris smarkiai sustorėjo tapusi bedarbe, o sėdint namuose svoris augo kaip ant mielių. Renata suprato, kad jei atidėlios svorio metimą kitam pirmadieniui, nieko gera iš to neišeis. Apsisprendusi keisti įprastą gyvenseną, užsibrėžto tikslo ji ėmė siekti ne nuo rytdienos ar pirmadienio, kaip daugelis esame įpratę, o nuo vieno lemtingo ketvirtadienio vakaro, atsisakydama vakarienės. Uteniškė žinojo, kad reikia sumažinti maisto porcijas, būtina per dieną ir būtinai tuo pačiu laiku penkis kartus maitintis bei sportuoti.
Vyras padėjo mesti svorį
Palaikydamas sutuoktinę, su ja solidariai svorį ėmė mesti ir ketveriais metais už ją vyresnis vyras Mindaugas:,,Mano svoris man nė kiek netrukdė, bet kai gyveni su žmogumi, kurį myli, dėl jo gali padaryti viską. Kaip atrodytų, jei aš sėdėdamas su žmona prie vieno stalo kirsčiau kepsnį, o ji valgytų tik salotas? Neabejoju, tai erzintų kiekvieną. Be to, Renata būtų turėjusi man atskirai gaminti valgį. Visiems, norintiems suliesėti, patarčiau pirmiausia susitvarkyti galvą, o tik tada bandyti atsikratyti antsvorio“.
Įprasti prie visiškai kitokios mitybos buvo sunku tik dvi pirmas savaites. Kai pradėjo tirpti pirmieji kilogramai, svorio metikė pasijuto lyg ant sparnų. Jei ir užsinorėdavo suvalgyti ką nors neleistino, susitvardydavo. Renatos teigimu, geriau vieną kartą iškentėti, nei vėliau kankintis, kam persivalgė. Rašinio herojės ryžtas numesti 50 kilogramų antsvorio dar labiau sustiprėjo, kai per pirmas dvi savaites suliesėjo po 8 kilogramus, vėliau per mėnesį nukrisdavo po 3 kilogramus. Per pusketvirto mėnesio moteris neteko 28 kilogramų, vyras – 14 kilogramų antsvorio, bet jis netrukus pasitraukė iš „žaidimo“, nes jo svoris nustojo kristi. „Žinot, koks buvo maloniausias mūsų pastangų įvertinimas?– šypsodamasi paklausė Renata. – Per Velykas vyro dėdė užklausė: ,,Gal Utenoje visas „Maximas“ uždarė, kad taip gražiai abu atrodote?“
Nusipirko mažesnius dubenėlius
Grigaliūnai yra tos pačios kraujo grupės, todėl atsižvelgė į rekomendacijas, kokių maisto produktų jiems reikėtų atsisakyti. Pirmiausia sutuoktiniai iš savo mitybos raciono išbraukė baltus miltus ir jų gaminius. Renata pradėjo namuose kepti ruginę duoną – jos per dieną suvartoja po 100 gramų. Be to, nebevalgo baltyminio maisto kartu su angliavandeniais – mėsą valgo tik su daržovėmis, bet be bulvių. Jas derina tik su daržovėmis. Žmona ir vyras atsisakė padažų, iš virtuvės dingo parduotuvėje pirkti prieskonių mišiniai. Maistą jie gardina druska, pipirais, česnakais, krapais bei pagal savo kraujo grupę naudingomis garstyčiomis.
Visiems, norintiems numesti antsvorį, sutuoktiniai pataria įsigyti mažesnius dubenėlius, nes ši optinė apgaulė labai padeda psichologiškai. Uteniškė laikosi auksinės taisyklės – per dieną maitinasi penkis kartus ir būtinai išgeria 2 litrus vandens. Anksčiau labai mažai skysčių vartojusiai moteriai išgerti tiek vandens buvo labai sunku, todėl pradėjo nuo vieno litro.
Pusryčiams ji verda košę, ypač mėgsta avižinę. Į košę kartais įmeta truputį sviesto, jei turi, įberia džiovintų spanguolių. Priešpiečiams sukerta du obuolius. „Jei ir labai norėčiau, dešimt obuolių man nebetilptų, – juokėsi Renata. – Pietums valgau mėsos su daržovėmis, kartais mėsą keičiu makaronais su daržovėmis. Atėjus pavakariams kartu su kava arba arbata valgau savo keptą arba pirktinę duoną. Vakarienę man atstoja stiklinė kefyro. Kefyras puikiai malšina alkį, be to, turi nedaug kalorijų. Noriu pabrėžti, kad jokios dietos nesilaikau, taip maitinsiuosi visą gyvenimą.“
Svečiuose paragauja visko
Rašinio herojė pasakojo, kad sulieknėjus gerokai pasikeitė maisto skonis, patiriami pojūčiai jį valgant. Anksčiau ji daugelio patiekalų neįsivaizduodavo be majonezo, be kurio viskas būdavo neskanu. Paaiškėjo, kad maistas gali būti skanus ir be jo. Nuolatinis saldainių, keksiukų ir bandelių kimšimas – jau irgi praeityje. Kai užsigeidžia ko nors saldaus, uteniškė pasmaližiauja juoduoju šokoladu.
Valios Renatai galėtų pavydėti kiekvienas. Jauna mama sugalvojo labai paprastą būdą, kaip atsisakyti ją labai traukusių bandelių ir sausainių: ,,Kad atprasčiau nuo jų, nusprendžiau 20 dienų iš viso nevalgyti miltinių patiekalų. Taip bekovojant su potraukiu bandelėms dingo noras jas valgyti. Kartais dar jų užsigeidžiu, bet minimaliai“.
Moteris nelaiko savęs ,,šventąja kankine“. Šeštadieniais ji sau leidžia pavalgyti „ne į temą“, nes lankydamasi svečiuose visiškai neturi noro kiekvienam aiškinti, kad nevalgo to ir ano, ir taip atsidurti nepageidaujamo dėmesio centre. Ji neatsispiria pagundai paragauti jos mėgstamo iš naminių produktų kepto torto, paragauja kitų skanumynų. Paklausta, kaip į jos svorio pokyčius reaguoja vyras, moteris smagiai nusijuokė: ,,Mindaugas pagrasino, kad, jei sversiu mažiau nei 70 kilogramų, išsiskirs su manimi“.
Renata užsiminė, kad jai nepatinka Lietuvoje klestinti grožio manija ir merginų bei moterų noras būti plonomis kaip nendrės. Kitose šalyse žmonės taip tikrai nesikrausto iš proto. Moteriai toks aplinkinių požiūris gyventi visiškai netrukdo, tačiau ji įsitikinusi, kad viskam reikia turėti proto.
Teko paplušėti ir fiziškai
Prieš keisdama mitybos įpročius, moteris pasidarė kraujo tyrimus. Po trijų mėnesių juos pakartojus, tyrimai buvo labai geri. Kraujo tyrimus ji kartoja kas keletą mėnesių ir jais nė karto nenusivylė. Aklai savo susikurtos mitybos principų moteris nesilaiko. Ant svarstyklių uteniškė kasdien irgi nelipa, sveriasi kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites. Renata nenori tapti psichologiškai priklausoma nuo kiekvieno atsikratyto svorio kilogramo, nes antraip galima susirgti bulimija. Beje, sutuoktiniai visiškai nevartoja alkoholio, nes apetitas nuo jo tampa sunkiai sutramdomas.
Mesdama nereikalingus kilogramus, Renata buvo priversta nemažai paplušėti fiziškai, nes buhalterės darbas yra sėdimas, o tai sveikatai nėra pliusas. Kol nebuvo gimęs Adomėlis, du kartus per savaitę ji lankė jogos užsiėmimus bei du kartus kartu su vyru po pusantros valandos vaikščiodavo su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Pradėjus mažėti svoriui, pagreitėjo moters medžiagų apykaita, ji tapo gerokai energingesnė, lankstesnė.
„Jei mano vyras ko nors susinervina, ištisai “sėdi“ šaldytuve, o jei susinervinu aš, negaliu net kąsnio praryti, – atviravo pašnekovė. – Visiškai įpratau prie naujo gyvenimo būdo, todėl, kai vyrui darau vakarienę, net mintis neateina paragauti jam kepamo kepsnio. Beje, mūsų dvejų metų sūnui Adomėliui ilgai nerodėm saldainių, esu įsitikinusi, kad vaikai auga sekdami tėvų pavyzdžiu. Jį pratinu prie įvairios mitybos, sūnus per dieną valgo 6 kartus, nes jis taip nori.
Įkūrė klubą „Kova su kg“
Prieš trejus metus besilaukdama sūnaus Adomo Renata priaugo 30 kilogramų. Iš ligoninės ji grįžo sverdama 92 kilogramus. Užpernai gegužės 15 dieną moteris nusprendė iki rugpjūčio 6 dienos sulieknėti iki 85 kg, tačiau pavyko iki 82 kg. Kaip jai pasisekė tai padaryti? Renata grįžo prie senų mitybos įpročių, paankstino vakarienės laiką, be to, kiekvieną dieną su vaikišku vežimėliu aplink Dauniškio ežerą apsukdavo 2-3 ratus.
Pernai kovo mėnesį kartu su 113 kilogramų sveriančia drauge moteris sugalvojo sukurti uždarą internetinį puslapį „Kova su kg“‘. Mintis kurti savo klubą kilo po to, kai klubas „Tirpsta mūsų kilogramai“ kažkodėl nepatvirtino Renatos nuotraukos. „Kovos su kg“ nariu gali tapti kiekvienas, nurodęs savo ūgį, svorį, amžių, toks asmuo privalo kiekvieną pirmadienio rytą svertis. Norinčios suliesėti ar nepriaugti svorio internautės skelbia, ką valgo, užkandžiauja, ką valgyti sveika, ką ne, dalijasi receptais, deda patiekalų nuotraukas.
Klubo narės turi būti aktyvios, antraip praras motyvaciją atsikratyti nepageidaujamo svorio. Daug norinčiųjų tapti klubo narėmis jo įkūrėjos nepatvirtina:,,Pavyzdžiui, 155 cm ūgio 53 kilogramus sverianti mergina norėjo pasiekti 50 kilogramų svorį. Ką jai veikti mūsų klube? – stebėjosi Renata. – Narėmis gali tapti turinčios 20 kilogramų antsvorio. Vienu metu klube buvo 43 narės, bet kai kurias išmetėm, nes jos nenorėjo svertis, kitos išėjo pačios“.
Pašnekovės teigimu, mažoje grupėje vyksta visiškai kitoks bendravimas, o didelėje grupėje ne visi paskaito informaciją, tiesiog pasiklysta. Mažoje grupėje tau visada operatyviai gali padėti, patarti, atsakyti. Be to, reikia, kad tave pagautų azartas. Dalis klubo narių gyvena užsienyje, todėl grįžę pasisvečiuoti į Lietuvą priauga svorio, užtat grįžę namo turi ką veikti. Vienai klubo „Kova su kg“ narei per metus pavyko suliesėti 10 kilogramų, kitoms atsikratyti iki 10 kilogramų. Tai kol kas didžiausias neseniai įsikūrusio klubo „Kova su kg“ pasiekimas. Į klubą buvo įstojęs ir vienas vyras, sveriantis 143 kilogramus, tačiau jam nepatiko būti klubo nariu, tad nusprendė, kad jam ne pakeliui.