Ar Anykščių miesto parkas yra tinkama vieta daržui?

Dienos anekdotas

Teismas. Apklausiamas liudininkas:
- Sakykite, ar teisiamasis davė jums narkotikų?
- Ne.
- O ar jo žmona davė?
- O... Atleiskite, čia klausimas irgi apie narkotikus?

Komentaras

turistas-rėmėjas: „Savivaldybė skelbiasi kaip garantas bendradarbiavime su Kinijos atstovais.
Deja savivaldybės įsteigta ir finansuojama iš biudžeto šimtatūkstantinėmis sumomis įstaiga, kurios pagrindinė veikla turizmo ir verslo organizavimas ir informavimas, nesuvaldo savo biudžeto lėšų ir nevykdo įsipareigojimų valstybei: nuo 2018-07-17 turėjo 234.36 € (809.2 Lt) socialinio draudimo skolą."

Komentuoti

POLITIKA

Seime įregistruotos Politinių partijų įstatymo pataisos, kurias priėmus juridiniams asmenims būtų leista finansiškai taip remti politines jėgas, kad verslas neturėtų jokių iliuzijų, jog skirtos lėšos atiteks konkrečiai partijai. Pagal pasiūlymą, juridiniai asmenys finansinę paramą galėtų pervesti Aklajam partijų rėmimo fondui, kurį administruotų Vyriausioji rinkimų komisija, ši gautas lėšas partijoms remti paskirstytų kartą per 3 metus. Pataisose taip pat numatyti saugikliai, esą padėsiantys visiškai atsieti juridinių asmenų įtaką partijoms, o joms neleisiantys įsipareigoti konkrečiam rėmėjui. Politinių partijų įstatymo pataisas parlamente registravo Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis. Remti politinių partijų verslas mūsų šalyje negali nuo 2012 metų. Toks draudimas buvo įtvirtintas pasiūlius Prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, jei Seimas pritartų tokiai iniciatyvai, tai būtų pavyzdys, kaip skaidrinti politinių partijų finansavimą siekiant išvengti įvairių politinės korupcijos apraiškų. Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus „Lietuvos žinioms“ pareiškė, jog B. Matelio pasiūlymas keisti Politinių partijų įstatymą yra absurdiškas. „Tai absurdas. Tas fondas būtų tuščias, nes verslas vargu ar norėtų ir sutiktų taip remti politines partijas. Juk kiekvienas, aukojantis pinigų, žino, kam pageidauja aukoti. Jeigu esu kairiųjų pažiūrų, kairiesiems ir noriu aukoti, arba priešingai“, - sakė V. Sutkus.

Jam taip pat kyla klausimas, kodėl verslas turėtų remti politines partijas, gaunančias dotacijas iš valstybės biudžeto. Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė abejojantis, ar apskritai reikėtų leisti juridiniams asmenims remti politines partijas. Pasak jo, „dabartiniai politinių partijų finansavimo instrumentai yra tinkami ir pakankami, tik nevisiškai panaudojami“. Kazys Kazakevičius - „Skaidrumo paieškos: aklas verslo ir partijų pasimatymas“. LIETUVOS ŽINIOS

Seimo narys Zbignevas Jedinskis registravo pataisą, kuria siūlo paskelbti visų - ir prisipažinusiųjų, ir neprisipažinusiųjų - buvusių KGB bendradarbių pavardes. Jeigu Seimas pritartų, „užregistruotų, prisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos“ būtų išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. Pasak Z. Jedinskio, priėmus siūlomą projektą visiems laikams galima būtų užversti gėdingą KGB knygą, kad šia tema daugiau nebūtų manipuliuojama ir spekuliuojama, ypač - prieš rinkimus. „Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas iki šiol valstybei ir jos piliečiams kelia problemų. Dalis jų taip pat einančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami“, - sakė parlamentaras. Pasak parlamentaro, analogišką siūlymą jis buvo pateikęs pernai, tačiau rudenį Seimas pataisą po pateikimo atmetė.

„Kodėl atmetė? Pagrindiniai argumentai - esą valstybė pasižadėjo prisipažinusiųjų neviešinti, todėl būtų pažeisti jų teisėti lūkesčiai. O kolega Arvydas Anušauskas tvirtino, kad nereikia viešinti, nes esą vis tiek jie į politiką nepatenka“, - sakė Z. Jedinskis. Tačiau, pasak jo, „tikrai yra valdžioje tų, kurie galimai bendradarbiavo, bet to neįrašė į savo anketą“. „Visuomenė turi žinoti, ką Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija, būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, kaip ta veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis“, - teigė Z. Jedinskis. Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams. Taip 2015 metais nutarė Seimas. Danas Nagelė - „Laikas demaskuoti visus kagėbistus“. VAKARO ŽINIOS

Rietenų draskomame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Šiaulių skyriuje - skilimas. Iš partijos pasitraukė maždaug 30 žmonių su buvusiu parlamentaru Arvydu Mockumi priešakyje, - rašo „Lietuvos rytas“. Pareiškimą partijos vadovams parašę ilgamečio LSDP Šiaulių skyriaus pirmininko Edvardo Žakario veikla nepatenkinti atskilėliai įvardijo daug skaudulių - įsigalėjusius dvejopus standartus, susidariusį nebaudžiamą pateptųjų ir neliečiamųjų luomą. Paklaustas, ar šis žingsnis yra ir pasitraukimas iš politikos, A. Mockus sakė, jog dar nėra apsisprendęs. Tai ne pirma griūtis Šiaulių socialdemokratų stovykloje. Pernai liepą partiją paliko 70 narių su miesto vicemeru Domu Griškevičiumi priešakyje. Gintaras Šiuparys - „Ištiko dar viena griūtis“. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Valdas Benkunskas nesutinka, kad nuo Žaliojo tilto prieš kurį laiką nukeltos skulptūros būtų perduotos Grūto parko „bizniui“ plėsti. Sostinės politikas siūlo skelbti viešą skulptūrų nuomos aukcioną, - rašo „Lietuvos žinios“. Pasak konservatoriaus V. Benkunsko, trečiadienį Vilniaus miesto taryba turėjo priimti sprendimą, ką daryti su beveik prieš 3 metus nukeltomis Žaliojo tilto skulptūromis, bet šio klausimo nesvarstė. O siūlymas, pasak jo, „turėjo būti toks - perduoti skulptūras Lietuvos dailės muziejui“. Tačiau V. Benkunskui nepriimtina, kad, jo teigimu, šis muziejus turi sutartį su Grūto parku, kuriam esą neatlygintinai perduoda visus sovietmečio šedevrus. Todėl politikas siūlo skelbti viešą skulptūrų nuomos aukcioną, kuriame galėtų dalyvauti bet kuris Lietuvoje veikiantis muziejus - tai, pasak jo, „turėtų bent kokią nors prasmę“. 

Keturios socialistinio realizmo idėjas atitinkančios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant tilto pastatytos 1952 metais, o nukeltos 2015-aisiais. Šiuo metu jas saugo savivaldybė. Rasa Pakalkienė - „Žaliojo tilto skulptūras siūlo nuomoti aukcione“. LIETUVOS ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Strimelių žvejyba ant šiaurinio molo akmenų tragiškai baigėsi vienam pusamžiam vyrui. Žvejys žuvo nuslydęs į jūrą. Vyro ieškojo gausios gelbėtojų pajėgos, kūną pavyko rasti po 3 valandų. Vakar prieš vidurdienį Melnragėje nuo molo akmenų, kur lipti draudžiama, apie tai byloja ir specialūs skelbimai, nuslydo žvejys, kurių čia dabar itin gausu, nes kimba strimelės. Šalia nelaimėlio žvejojusio liudininko įsitikinimu, žmogus į vandenį įkrito dėl sveikatos problemų. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai ir karinių oro pajėgų sraigtasparnis pradėjo paieškas, bet žvejo ilgai nerado. Tačiau po 3 valandų narai aptiko žvejojusio apie 50 metų vyro kūną 4 metrų gylyje šalia molo akmenų. Įvykį tiria kriminalistai. Asta Dykovienė - „Vietoj strimelių - tragedija“. KLAIPĖDA

Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti 21 metų Aukštųjų Šančių gyventojo Luko Majaucko byla. Jis kaltinamas nepavykusio apiplėšimo metu pernai vasarą prie pagrindinio įėjimo į prekybos centrą „Molas“ nužudęs senolę. Jam pasiūlyta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. L. Majaucko auka tapo buvusi 6-osios vidurinės mokyklos istorijos ir geografijos mokytoja Albina Pricevičienė, kuriai netrukus turėjo sukakti 88-eri. Liepos 4-ąją ji kartu su sūnumi atvyko į minėtame prekybos centre esantį „Swedbank“ skyrių pasiimti iš sąskaitos pinigų. Kai, mamai pasiėmus 3 tūkst. eurų, jiedu jau ėjo iš „Molo“, prisėlinęs L. Majauckas griebė mamai už rankinės ir paspruko.

Moteris įvykio metu griuvo, susitrenkė galvą, reanimacijoje praleido kelias savaites, o rugpjūčio 9-osios rytą mirė. Teismo medicinos ekspertai konstatavo tiesioginį ryšį tarp A. Pricevičienės mirties ir per išpuolį prie „Molo“ patirtos traumos. Pasikėsinimu ją apiplėšti ir nužudymu iš savanaudiškų paskatų kaltinamas L. Majauckas buvo sulaikytas tik už mėnesio po nusikaltimo, slampinėjantis po „Akropolį“. Greta Čižinauskaitė - „Žudiku tapęs plėšikas sulaukė bumerango“. KAUNO DIENA

Pasikėsinti į policijos pareigūną ir prokurorą siekę asmenys mėnesį laiko nešios apykojes. Ketvirtadienį tokį sprendimą priėmė Klaipėdos apylinkės teismas, tenkinęs prokuroro prašymą iš dalies. Paaiškėjo, kad tarp įtariamųjų - advokatas klaipėdietis Aivaras Surblys. Kitas įtariamasis taip pat kilęs iš Klaipėdos, bet yra bedarbis. Jis neseniai buvo teistas už ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką ir sulaukęs lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai su Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojais vyrus sulaikė trečiadienį ryte. Po kratos paaiškėjo, kad vienas iš įtariamųjų - advokatas. Kitas - policijai gerai žinomas asmuo.

Asmenims įtarimai pareikšti dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Taip pat - dėl kėsinimosi sunkiai sutrikdyti dviejų žmonių sveikatą ir dalyvavimo šioje veikloje. Prokuroras Aivaras Velutis prašė įtariamiesiems dviem mėnesiams skirti intensyviąją priežiūrą - kardomąją priemonę apykoję. Teismas nusprendė, kad nusikalstama veika kaltinami vyrai apykojes nešios mažiausiai mėnesį.

A. Velučio teigimu, nė vienas įtariamasis savo kaltės nepripažino, esą abu tapo nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių aukomis. Beje, yra duomenų, jog nusikalstamoje veikoje galėjo dalyvauti ir daugiau asmenų. Juos prokuratūra sieks nustatyti. Anot prokuroro, už tokią nusikalstamą veiką įtariamiesiems gresia daugiau nei šešeri metai nelaisvės. Mindaugas Drąsutis - „Pareigūnus sekusiems asmenims uždėtos apykojės“. VAKARŲ EKSPRESAS

Ketvirtadienį paryčiais bandyta sudeginti Šiaulių miesto Ginkūnų kapinių teritorijoje įsikūrusios UAB „Paminklitas“ biuro-parduotuvės patalpas. Rytą atvykęs bendrovės, į kurią pasikėsinta, savininkas Stanislavas Chačaturovas nustėro: lauko durų langas buvo išdaužtas, viduje kompiuterinė įranga, baldai, prekės - supleškėję, sienos, paminklinių akmenų pavyzdžiai aprūkę. S. Chačaturovas neabejoja, kad gaisras - tyčinis padegimas, esą greičiausiai tai - konkurentų darbas. Vakar įvykio vietoje dirbę kriminalistai surinko visus įmanomus įrodymus ir įkalčius. Beveik neabejojama, kad piktadarius pavyks nustatyti. Už tyčinį turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė - kalėjimas iki penkerių metų. Edita Karklelienė - „Įmonę bandyta sudeginti“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS 

ELTA

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta