akcija

Ką manote apie rajono vadovų komandiruotes į užsienį?

Dienos anekdotas

Prancūzija. Iš urvelio išlenda pelė. Apsidairo. Katino nematyti. Greitai nubėga prie stalo, išmaukia vyno taurę ir greitai grįžta.
Vokietija. Iš urvelio išlenda pelė. Apsidaro. Katino nematyti. Greitai nubėga prie stalo, išmaukia bokalą alaus ir greitai grįžta.
Rusija. Iš urvelio išlenda pelė. Apsidairo. Katino nematyti. Greitai nubėga prie stalo, padaro šimtą gramų. Apsidairo. Katino nematyti. Dar šimtą gramų. Vėl apsidairo. Dar vis katino nėra. Na ir dar šimtą gramų. Apsidairo. Atsiremia į butelį ir pradeda barbenti nageliais: "Na ką, palauksime!"

Komentaras

Nepatenkinta: „Šitaip nušienauja ir kapinių takelius. Atėjusi aplankyti kapų, ne kartą radau visą kapavietę padengtą nupjauta žole. Patikėkite ne taip lengva iš ant kapo augančių augalų išrankioti nupjautą žolę. O jeigu apsilankai po savaitės, tai ir ir džiūsta ta žolė ant kapo. Geriau visai nepjautų siaurų takelių, einančių tarp kapų“.

Skaityti komentarus (4)

Vilniaus Anykštėnų Sambūris organizavo Pagarbos ekspediciją ir keliavo Nepriklausomybės kovų vado, vėliau generolo, Kazio Ladigos vadovautų savanorių mūšių keliu. Dalyviai prisiminė istorinius mūšius, gėlėmis ir žvakutės liepsna pagerbė žuvusiųjų atminimą.

 

Lietuvos laisvės gynėjas, generolas, sovietų sušaudytas politinis kalinys K. Ladyga prieš 98 metus Kurklių apylinkėse kovėsi su Rusijos bolševikų kariuomene. Jo sūnus gyveno Anykščiuose, o anūkai Tomas Ladiga yra Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas, ekspedicijoje dalyvavęs Linas Ladiga – Lietuvos kariuomenės kūrėjas, karys savanoris, abu – aktyvūs visuomenininkai, gerbiami žmonės.

1893 m. Iškonyse (Biržų valsčius) baigęs Pavlovsko gimnaziją ir karo mokyklą Vilniuje, tapo Rusijos kariuomenės karininku, buvo du kartus sužeistas, o 1918- ųjų sausio 1 - ąją grįžo į Lietuvą. Ir tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu, pirmųjų dalinių organizatoriumi. Vadovavo batalionui, brigadai, 1919 metais – frontui kovoje su bermontininkai. Jo kovų kelias ėjo ir per Anykščių rajoną.

Baigęs Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje, užėmė ypač aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. buvo suimtas, kalintas Biržuose, Panevėžyje, prasidėjus karui išgabentas į Rusiją ir 1941 metais nuteistas mirties bausme. 

Apie savanoriui Povilui Pilkai ir visiems žuvusiesiems už Lietuvos laisvę pirmasis Pagarbos ekspedicijos sustojimas buvo Anykščių rajone Didžiakaimio kaime (Kurklių sen.) prie paminklo Lietuvos savanoriams. Apie nepriklausomybės paminklą bei Didžiakaimio apylinkėse vykusias kovas pasakojo anykštėnas istorikas Gintaras Vaičiūnas. Pasak jo, paminklą pastatė iš Trakinių kilęs Jonas Pilka (1922–2004) savo sodyboje ir savo lėšomis 1992 metais. Prie jo vyksta Vasario 16 – osios paminėjimai.

„Prieš 98 metus 1919 metų gegužės 17 dieną Kurklių apylinkėse vyko didelis Lietuvos savanorių Ukmergės rinktinės, vadovaujamos Kazio Ladigos, kautynės su Rusijos bolševikų kariuomene, tos pačios dienos vakare savanoriai užėmė Kurklius“, - pasakojo G. Vaičiūnas.- 1560 Rusijos karių buvo įsitvirtinę fronto ruože nuo Balninkų iki Kavarsko. Ukmergės rinktinės trys kuopos vadovaujamos karininkų Miko Reklaičio, Vinco Šaudžio ir Broniaus Bilmino kartu su sąjungininkais Vokietijos saksų  18 pulko daliniais vadovaujamais Vilhelmo Zechau puolė bolševikus iš Žemaitkiemio bei Vidiškių ir gegužės 17 d. vakare užėmė Kurklius. Didžiausios kautynės vyko prie Burios ir Dėjūnų kaimų. Čia Ukmergės rinktinės I – ojo pėstininkų pulko VII kuopa pralaužė frontą ir įsitvirtinusi Moliakalnio kaimo kalvose pradėjo bolševikų apšaudymą  iš dviejų artilerijos pabūklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių. Netrukus Lietuvos savanorių VIII kuopa kartu su saksų savanorių būriu išstūmė 300 bolševikų būrį iš Radiškio dvaro ir persikėlę per Šventąją pradėjo supti bolševikus iš vakarų pusės. Gelbėdamiesi bolševikai skubiai pasitraukė iš Kurklių Anykščių kryptimi. Virintos upėje ties Antakalniu jie paliko įklimpusią patranką. Traukdamiesi bolševikai vietiniams gyventojams skundėsi, kad šiose vietovėse kovoti negalima, nes vietiniai žmonės jų nepalieką ir greit praneša lietuvių daliniams apie dislokacijos vietas, todėl jie tuojau taikliai apšaudomi artilerijos ugnimi. Besitraukiančiam priešui persekioti buvo suorganizuota grupė iš 10 raitelių ir apginkluota iš bolševikų atimta patranka. Pagrindinės Lietuvos savanorių ir Vokietijos saksų 18 pulko pajėgos gegužės 17 dienos vėlai vakare apsistojo Didžiakaimyje. Vienoje iš kaimo sodybų buvo įsikūręs ir Lietuvos savanorių Ukmergės rinktinės štabas vadovaujamas Kazio Ladigos. Vokiečiai toliau Virintos nebežygiavo.

K. Ladyga už vokiečių karių dalyvavimą kautynėse su bolševikais majorui Vilchelmui Zechau pareiškė padėką. Vokiečiai iš Didžiakaimio sugrįžo į Ukmergę. Praėjus beveik 100 metų mes vėl sąjungininkai. Būtent Vokietija vadovauja Lietuvoje kuriamam NATO tarptautiniam batalionui, ir grėsmė iš ten pat, Rytų kaimynės Rusijos“.     

„Pagerbę savanorių atminimą Didžiakaimyje, Pagarbos ekspedicijos dalyviai toliau keliavo K. Ladigos kovų keliais.

„Subatėje  kartu su  seniūne p.  Sofija Glūmāne, kunigu  Andrejs Skadiņš, vietos bendruomene ir jų svečiais prie paminklo latvių ir lietuvių partizanams (1945-1948) sėliams jų žūties vietoje paminėjome Latvijos ir Lietuvos valstybių šimtmečius,- sakė viena iš ekspedicijos organizatorių Vilniaus anykštėnų sambūrio vadovė Regina Smetonaitė. - Pasveikinome Subatės bendruomenę, Latvijos jubiliejinio šimtmečio metų proga. Aplankę 1918 m. savanorių kapus ir reformatų bažnyčią, katalikų bažnyčioje po Padėkos maldos vyko Rasos Juzukonytės (sopranas), Eugenijos Klivickaitės (mecosopranas) ir Rūtos Blaškytės (vargonai) atliekamų giesmių Pagarbos koncertas“.

Pagarbos ekspedicijai vadovavo gen. Kazio Ladigos anūkas Lietuvos kariuomenės kūrėjas karys savanoris L. Ladiga, kartu vyko knygos ,,Kario kelias“ autorius Vidmantas Jankauskas. Latvijos teritorijoje ekspediciją lydėjo rokiškietė Rimantė Irena Norvaišienė - 1919-1920 metų Lietuvos

savanorių kapų Rokiškio bendrijos pirmininkė, kuri po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 kovo 11 d. rūpinasi Kovotojų už Nepriklausomybę atmintimi, taip pat jų kapų priežiūra.

 
Jonas JUNEVIČIUS

Palikite komentarą

0
Sąlygos ir terminai.
  • Komentarų nerasta