Troškūnų vienuolyne sukaupti paveikslai ieško namų

Kovo 20 dieną Anykščių koplyčioje–Pasaulio anykštėnų kūrybos centre buvo atidaryta Troškūnų Bernardinų vienuolyne šešerius metus vykusių tarptautinių plenerų kolekcijos „Širdis ir vinis“ paroda.
Šių plenerų iniciatorius ir globėjas – buvęs ilgametis Troškūnų parapijos klebonas, kun. kan. Saulius Filipavičius, kuris pats pristatė šią parodą ir sakė ieškantis naujos vietos paveikslų ekspozicijai.

Paveikslams reikalingatinkama erdvė

„Labai daug gražių atsiminimų kyla žvelgiant į sukabintus paveikslus, nes tai yra kultūrinė mūsų krašto istorija, – koplyčioje susirinkusiems sakė kun. kan. S. Filipavičius. – Šių plenerų organizatorius, kuratorius visą laiką buvo dailininkas Gintaras Zubrys, paskui – Ausma Bankauskaitė, kuri yra ir šios parodos kuratorė. Šiose erdvėse matome dalį plenerų darbų. Parodos pavadinimas – „Vinis ir širdis“ – šiek tiek apriboja parodos formatą, bet ji labai tinka ir mūsų išgyvenamą laikotarpį – Gavėnią.“
Buvęs Troškūnų parapijos klebonas kun. kan. S. Filipavičius sakė, kad parodoje eksponuojami įvairaus stiliaus, savitos interpretacijos dailininkų darbai.
„Širdis yra ir grožio, ir gėrio, ir meilės, ir supratimo simbolis, bet kad visi šitie gėrio ir grožio jausmai būtų mumyse, integralūs, nepažeisti, kartais – restauruojami – yra vinis. Vinis, kuri ir įduria, ir skaudina, ir sukuria vidinę dramą, konfliktą ir kuri pasako, kad už gražius dalykus kartais reikia užmokėti tam tikra skausminga kaina. Bet turbūt verta“, – kalbėjo kun. kan. S. Filipavičius.

„Anykštai“ kun. kan. S. Filipavičius sakė, kad kai kurie darbai buvo atvežti iš Bernardinų vienuolyno, o dalį jų atsivežė ir tapytoja A. Bankauskaitė.
„Dabar vienuolyne paveikslų nebėra, dailininkai darbus iš ten pasiėmė. Pradinė mintis buvo kaupti kolekciją ir Troškūnuose padaryti meno galeriją. Tačiau ši idėja pakibo ant plauko. Darbų prikaupta – dar pernykščio plenero, kurį organizavau jau ne Troškūnuose – jie eksponuojami Menų inkubatoriuje. Paveikslai laukia minties, idėjos, kur juos būtų galima padėti, kad jie būtų prieinami visuomenei. Tai yra geri, žinomų autorių darbai ir būtų labai gaila, jei šis lobynas sunyktų. Man asmeniškai jų nereikia, nors dailininkai sako, kad paveikslai – mano, kadangi organizatorius iš kiekvieno dailininko, dalyvaujančio plenere, gauna po vieną paveikslą. Kad ir kaip žmoguje bujoja savimeilė ir godumas, bet aš jų tiesiog fiziškai neturiu kur dėti, o krūvoje laikyti sukrautus yra nelogiška ir kvaila. Jei tik atsirastų darbams tinkama erdvė, juos atiduotume eksponuoti. Kiekvienas dailininkas nori, kad jo darbas būtų matomas ir prieinamas visuomenei“, – kalbėjo klebonas kun. kan. S. Filipavičius.

Troškūnuose – kaip namuose

Parodos kuratorė, tapytoja A. Bankauskaitė prisiminė, kad menininkai, vykdami į Troškūnus, jausdavosi, lyg važiuotų į namus.
„Net ir pavadinimas gimė taip, kad širdis yra ten, kur tavo namai, kur tau gera būti, kur esi laimingas, suprastas, iš kur nenori išvažiuoti ir nori vis grįžti ir grįžti. Taip mes ir grįždavom. Skaičiuojame, kad buvo devyni plenerai ir norėtųsi, kad jie testųsi“, – pristatydama parodą kalbėjo A. Bankauskaitė.
O tapytoja Akvilė Linkevičienė papasakojo, kaip gimė jos paveikslas tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir paroda – „Širdis ir vinis“.

„Tai istorija, kurios negalima pasakoti! Vienas iš plenero dalyvių priėjo prie mano paveikslo, kuriame nebuvo širdies. Sako: „Turėtum nutapyti čia širdį.“ Atsakiau, kad noriu akcentuoti vinį – kaip Kristaus skausmą. Mano paveikslas daugiasluoksnis, yra paslėptas dažas, kuris teka iš paslėptų drobių, tarsi nežinia, iš kur ta žaizda… O tas žmogus, kuris man patarė širdį nupiešti, susipyko su klebonu (ne Sauliumi). Sakau – eik, atsiprašyk, parodyk jam savo darbus, susitaikysite. Neištveriu ir ketvirtą dieną su peiliuku išpjaunu paveiksle tą širdį. Nesinori jos nupiešti, norisi išpjauti. Išpjaunu širdelę kaip žaizdą ir tuo momentu skambina man ir sako, kad dailininkas susitaikė su klebonu. Taip atsirado šio paveikslo ir šios parodos pavadinimas“, – dalijosi A. Linkevičienė.

Parodoje eksponuojami ir užsienio menininkų darbai

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, dėkodamas už parodą kun. kan. S. Filipavičiui, padovanojo jam Anykščių kvapo žvakę bei seniausio Troškūnų žemėlapio, padaryto 1800 metais, repliką.
Koplyčioje eksponuojami 22 darbai – kiekvieno dailininko (kurie į plenerus buvo atvykę ir iš Sakartvelo, Latvijos, Vokietijos, Estijos) po vieną. Susirinkusiesiems skambėjo pianistės Guodos Indriūnaitės muzika.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas