Parduodamas XVIII amžių menantis dvaras

Parduodamas unikalus, Lietuvos kultūros paveldo registre esantis, Savičiūnų dvaras.
Nekilnojamojo turto agentūra, parduodanti dvarą, nurodo, kad Svėdasų seniūnijoje esančiam kompleksui priklauso apie 6 ha žemės sklypas, senojo dvaro pagrindinis medinis pastatas, samdinių namas, svirnas, kluonas ir kiti pastatai.

„Pagrindinis dvaras klasikinio architektūros stiliaus, su kolonomis. Bendras šio dvaro plotas apie 300 kv. m. Samdinių namas buvo pastatytas 1920 metais. Jo bendras plotas apie 120 kv. m“, – rašoma skelbime. Už šį pastatų kompleksą su žeme iš pradžių buvo prašoma 79 tūkst. 999 eurų, bet po mėnesio kaina nukrito iki 77 tūkst. 999 eurų.

Nurodoma, kad dvaro rūmai pastatyti 1940 metais. „Anykštai“ suabejojus, ar dvaras galėjo būti pastatytas Europoje jau vykstant karui, Lietuvos kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus patarėjas Arūnas Giraitis patikslino, kad iš tiesų Savičiūnų dvaras yra XVIII amžiaus vidurio.
Greičiausiai įrašas, kad rūmai statyti 1940-aisiais metais, atsirado dėl Registrų centro darbuotojų atsainumo.
Dalis dvaro pastatų pernai buvo išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo, tačiau pagrindiniam pastatui tebegalioja pirminė apsauga.
A. Giraičio nuomone, Savičiūnų dvaras yra vertingas, nes jo statybos mena dar Abiejų Tautų Respubliką. Kultūros paveldo specialisas mano, kad dvaras buvo statytas be vinių, jo konstrukcijos sutvirtintos medžio kaisčiais.

Kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vyresnysis specialistas Tadas Žemaitis pernai „Anykštai“ apie Savičiūnų dvarą sakė:
„Įsivaizduokite – kalvio rankų darbo vinimis darytas apkalimas, profiliuotos lentutės. Nedaug mes tokių pastatų turime. Ir aplinką reikėtų atkurti – želdiniai, tvenkinys…
Būkim biedni, bet teisingi: ką į dvarą įdėsi, ar atgausi pinigus? Kiek reikia tokių atokių dvarų, kuriuos galima sukomercinti, įrengti po muziejų, lankytojų centrus, viešbučius ir kiek bus tokių žmonių, kurie galės išlaikyti tokį dvarą?“ (PIVORIENĖ S., „Nyksta Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę menantis Savičiūnų dvaras“, „Anykšta“, 2025 m. gegužės 9 d., Nr 35).

Tarpukariu paskutiniu Savičiūnų dvaro savininku buvo Feliksas Laučius, Amerikoje uždirbęs pinigus ir 1926-aisiais įsigijęs dvarą. Užėjus sovietams F. Laučius buvo ištremtas į Sibirą.
Po Antrojo pasaulinio karo Savičiūnų dvaras buvo nacionalizuotas. Iki 1975 metų dvaro rūmuose veikė pradinė mokykla, jame buvo įrengti butai vietos kolūkio darbuotojams.

Po 1990-ųjų dvaras grąžintas paskutinio dvarininko vaikams, butus ten turėję gyventojai išsikraustė ir dvaro pastatai liko tušti.
Paskutinis dvaro savininkas yra Svėdasų krašto ūkininkas.
A. Giraitis „Anykštai“ sakė, kad dėl dvaro nepriežiūros su jo savininku paveldosaugininkai bandė šnekėtis, savininkui buvo skirtos ir baudos.
„Dar yra variantas atimti iš jo dvarą, teisės aktai leidžia. Bet kas iš to? Valstybė pinigų priežiūrai taip pat neturi“, – „Anykštai“ sakė Lietuvos kultūros paveldo departamento Panevėžio–Utenos teritorinis skyrius patarėjas A. Giraitis, apie priežastis, kodėl Anykščiuose, o ir Lietuvoje nyksta vertingas kultūros paveldas – dvarai.
Po šios žiemos dar stipriau įgriuvo Savičiūnų dvaro stogas. Tik iš dvaro fasado pusės stogas tebėra lygus, medinį įėjimo į dvarą stogelį tvirtai laiko dvi kolonos, tačiau kai kurių langų stiklų vietose jau žiojėja skylės. Sugriuvę ir kiti ūkiniai dvaro pastatai.

Apleistas ir visas kadaise nemažas Savičiūnų kaimas. Kaime belikę gal tik pora dar tebegyvenamų namų. Kiti namai, tarp jų ir buvusio garsaus Aukštaitijos kanklių meistro Juozo Lašo namas, stovi tušti.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas