Aloyzo Stasiulevičiaus paroda „Tarp sacrum ir profanum“

Sakralinio meno centre – Angelų muziejuje rugsėjo 19 dieną atidaryta garsaus tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus darbų paroda „Tarp sacrum ir profanum“, skirta autoriaus garbingam 90-mečio jubiliejui paminėti.
Paroda bus eksponuojama iki spalio 19 dienos.

Angelų muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje lankytojai jau nuo 2010 m. galėjo gėrėtis Aloyzo Stasiulevičiaus paveikslais, dovanotais bičiulei Beatričei Kleizaitei-Vasaris, kuri savo sukauptą sakraliojo meno kolekciją (apie 100 dailės kūrinių) padovanojo pirmajam Rytų Europoje įkurtam Angelų muziejui Anykščiuose.
Ši Aloyzo Stasiulevičiaus paroda yra dalis renginių ciklo, skirto monsinjoro Alberto Talačkos 100-osioms gimimo metinėms. Ilgametis Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebonas, Anykščių dekanato dekanas monsinjoras Albertas Talačka (1921–1999) buvo vienas ryškiausių šio krašto šviesuolių, mėgęs dailę ir gyvai ja domėjęsis. Padovanojęs savo sukauptą turtingą biblioteką ir dailės kūrinių kolekciją (apie 50 kūrinių) Anykščių miestui, kunigas parodė įkvepiantį mecenatystės pavyzdį. Nuo 2009 m. liepos 23 d. monsinjoro Alberto Talačkos kolekcija nuolat eksponuojama Sakralinio meno centre.
Pats tapytojas A. Stasiulevičius parodos atidaryme nedalyvavo, nes visą savo laiką ir energiją skiria kūrybai. Kaip ir kasmet, vasaras, susitelkęs į kūrybą, jis leidžia savo sodyboje Labanoro girioje. Nelaukdamas įkvėpimo, dailininkas kasdien po 5-6 valandas komponuoja, piešia, tapo. Anot parodos autoriaus, kad galėtum kurti, turi atsiriboti nuo kasdienybės gaudesio, koncentruotis į tai, ką darai. „Man padeda klasikinė muzika: Bachas, Mocartas, Hendelis, Šubertas. Tapydamas nuolat jos klausausi. Klausausi ir medžių ošimo, bičių dūzgimo, stebiu saulėtekius ir saulėlydžius, mokausi spalvų derinių iš gamtos. Įkvėpimas – tai retos malonės valandos – „budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24, 37–44). Kai ta malonė ateina, turi būti pasiruošęs, dėl to privalai kasdien imti teptuką į rankas, nuolat dirbti“.
Netradicinio parodos atidarymo metu lankytojai neliko vien pasyviais stebėtojais – parodos kuratorė ir meno terapeutė Aušra Stasiulevičienė vedė dailės terapijos sesiją. Meno terapeutė pasiūlė idėją, o kartu ir provokaciją – atradus labiausiai patikusį tapytojo darbą, savo pasirinktomis piešimo priemonėmis pabandyti užmegzti „dialogą“ su kūriniu, patyrinėti dailininko paveikslą, klausiant ir stebint save – kas tame kūrinyje mane palietė, koks vidinis „kamertonas“ surezonavo? Dalyvių piešinių aptarimas ir refleksija vyko susėdus ratu. Išsakytos mintys, pojūčiai, samprotavimai leido geriau pažinti tiek save ir kitus, tiek patį parodos autorių.
Tapytojas, giliai suvokdamas menininko atsakomybę, kuria harmoningą meną. Jis dažnai kartoja savo mokytojo dailininko Liudo Truikio (1904-1987) mintį – pasaulis bus toks, kokį jį tapysime. A. Stasiulevičiui didžiulį įspūdį padarė popiežiaus Jono Pauliaus II „Laiškas menininkams“ (1999), dailininkas inicijavo šio popiežiaus laiško publikaciją „Kultūros barų“ žurnale, paprašęs kunigo, teologo Vaclovo Aliulio parašyti „Praescriptum“.
„Laiške menininkams“ popiežius rašo: „Šiam pasauliui, kuriame gyvename, kad nepultum į neviltį, reikia grožio“, – ir primena apie menininko atsakomybę: „Kas pajunta turįs tokią dieviškąją kibirkštį, kuri yra pašaukimas būti menininku – poetu, rašytoju, tapytoju, skulptoriumi, architektu, muziku, aktoriumi… – sykiu suvokia pareigą šį talentą ne švaistyti, bet ugdyti, idant jis tarnautų artimui ir visai žmonijai“.
Atidaryme dalyvavęs vilnietis parodų organizatorius Eugenijus Bulavas pabrėžė, kad svarbu turtinti, šviesti Lietuvos visuomenę per meną, o A. Stasiulevičiaus darbai tam puikiai tinka. „Džiugu, kad A. Stasiulevičiaus darbai eksponuojami būtent čia, Anykščiuose, šalia angelų. Lietuvoje vis daugiau destruktyvaus meno ir tai nėra teisingas kelias. Žmonėms reikia jų sielas paliečiančio, dvasią pakylėjančio meno. Galbūt iš miestelių pradės kurtis nauja Lietuvėlė, nes čia žmonės išlaikė autentiškumą ir harmoningo meno ilgesį. Duok Dieve, mums daugiau tokių talentingų, be galo darbščių ir padorių dailininkų kaip Aloyzas Stasiulevičius“,– kalbėjo E. Bulavas.
Parodos atidarymo metu skambėjo Mato Niauros (Irutės Meldaikienės studijos moksleivio) atliekami kūriniai fortepijonui.
Aloyzas Stasiulevičius šiais metais yra pristatomas Nacionalinei kultūros ir meno premijai už viso gyvenimo kūrybą.