Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo dešimtyje kaimiškų savivaldybių, tarp jų ir Anykščių, atidėti greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos įgyvendinimo terminus, nes ten reformai dar nepasirengta.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo dešimtyje kaimiškų savivaldybių atidėti greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos įgyvendinimo terminus, nes ten reformai dar nepasirengta.
Tokį protokolinį sprendimą trečiadienį priėmė komitetas.
Parlamentarai prašo rugsėjį pateikti informaciją, kaip vyksta GMP reforma šiose savivaldybėse, o pačią reformą ten pristabdyti iki gruodžio.
Parlamentą pasiekė Pagėgių, Molėtų, Jonavos, Rokiškio, Pasvalio, Biržų, Panevėžio rajono, Anykščių, Skuodo, Marijampolės savivaldybių ir GMP stočių darbuotojų raštai, kad numatyta reforma gali smarkiai pakenkti gyventojams, nes turi sumažėti greitosios medicinos pagalbos brigadų.
„Savivaldybė nėra reformos priešininkė, bet mato tam tikras rizikas”, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė Molėtų meras Stasys Žvinys.
Jo teigimu, Utenos regione, kuriam priklauso šešios savivaldybės, po reformos turi sumažėti dviem GMP brigadomis.
„Tai atsilieps mažoms savivaldybėms, arba Molėtuose liks viena brigada, arba Zarasuose, arba Ignalinoje, arba Anykščiuose (…) Mes neturime chirurginio, akušerinio, reanimacijos skyriaus. Vadinasi, įvykus nelaimingam atsitikimui pas mus turi atvažiuoti iš Utenos. Įsivaizduokime, jeigu įvykis nutinka ties Giedraičiais, nuo Utenos tai yra 60 kilometrų. Jeigu visos Lietuvos tinklas būtų uždengtas, tikrai problemos nebūtų. O kai mus aptarnaus Utena ir kai mes liksime su viena brigada, matome dideles grėsmes”, – teigė meras.
Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlytas modelis labiau tinka didiesiems miestams, o ne kaimiškosioms savivaldybėms.
„Molėtų rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą neperduoti GMP dispečerinės, kol nebus pateiktas racionalus greitųjų pagalbų išdėstymo planas”, – pranešė S.Žvinys.
Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė tvirtino, kad iš buvusių 56 GMP dispečerinių tarnybų jau sumažinta iki 43. Anot jos, naujasis modelis puikiai veikia Vilniaus apskrityje.
Viceministrės duomenimis, per pastaruosius trejus metus gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., GMP brigadų – 2,4 procento.
Pagal naują sistemą, viena greitosios pagalbos brigada turi aptarnauti 16 tūkst. gyventojų kaime ir 18 tūkst gyventojų – mieste.
„Jūs susikalbėkite, tas problemas reikia spręsti. Man keista, kaip jūs neįsigilinate. Nuvažiuokite į Skuodą ir pamatysite, kad ten žmonėms yra sudėtinga suvokti, kaip spręsti problemas, kai lieka pusantro posto, kai teritorija ta pati”, – ministerijos specialistus ragino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Jis siūlė keisti kriterijus, pagal kuriuos nustatomas GMP brigadų skaičius. Komiteto vadovas pabrėžė, kad nors gyventojų mažėja, aptarnaujama teritorija lieka ta pati.
Pagal ministerijos planą, vietoj 56 dispečerinių tarnybų šios funkcijos turi būti sukoncentruotos dešimtyje buvusių apskričių centrų.
Ministerijos duomenimis, pernai greitosios medicinos pagalbos paslaugoms apmokėti skirta 149 mln. litų, šiemet – 151 mln. litų.
