Anykščių miesto seniūnaičiai pateikė bendrą teikimą Anykščių rajono savivaldybės administracijai ir Tarybai dėl 2026 metų biudžeto priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti miesto aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą ir atnaujinti seniūnaičių veiklos finansavimo modelį.
Teikime akcentuojama, kad Anykščių miesto parke būtina sukurti modernią, įvairioms amžiaus grupėms pritaikytą sporto ir laisvalaikio zoną. Siūloma įrengti naują 1000 m² skate parką, padelio ir pickleball aikšteles, profesionalių lauko treniruoklių zoną bei atnaujinti esamą aikštelės dangą. Tai sudarytų vientisą aktyvaus judėjimo erdvių kompleksą, kurio Anykščių miestas šiuo metu neturi.
Tačiau vienas iš svarbiausių teikimo akcentų – siūlymas iš esmės keisti seniūnaičių veiklos finansavimą.
Nori keisti neveikiančią tvarką.
Šiuo metu Anykščių miesto seniūnaičiams kompensuojamos tik individualios išlaidos – kuras, kanceliarinės prekės ir pan., kurioms skiriama apie 120 EUR metams. Kaip pažymi seniūnaičių sueiga, per daugelį metų miesto seniūnaičiai šiomis lėšomis nėra pasinaudoję praktiškai nė karto, nes dabartinis modelis neatspindi realių bendruomenių poreikių ir neleidžia inicijuoti prasmingų veiklų.
Todėl siūloma:
• suteikti seniūnaičių sueigai teisę bendrai spręsti, kam panaudoti jiems skirtas metines lėšas seniūnaičių sprendimu jas apjungiant į bendrą biudžetą – ne individualioms išlaidoms, o bendruomenių projektams, susitikimams, viešųjų erdvių iniciatyvoms, renginiams ir kitoms veikloms;
• padidinti seniūnaičių veiklos finansavimą iki 300 Eur per metus vienam seniūnaičiui, kad lėšos būtų pakankamos realiai bendruomenių veiklai, o seniūnaičių įtaka vietos savivaldoje sustiprėtų.
Seniūnaičiai pažymi, kad toks modelis jau taikomas kai kuriose kitose Lietuvos savivaldybėse, įskaitant Vilniaus rajoną, ir yra pasiteisinęs – suteikia daugiau skaidrumo, didina bendruomenių įsitraukimą ir efektyvina vietos savivaldą.
Bendra siūloma priemonių vertė 2026 metų biudžetui sudaro 254 600 eurų. Investicijos būtų skirtos:
• naujam skate parkui – 97 000 Eur;
• aikštelės dangos atnaujinimui – 25 000 Eur;
• padelio aikštelei – 48 000 Eur;
• pickleball aikštelei – 6 000 Eur;
• profesionalių treniruoklių zonai – 60 000 Eur;
• seniūnaičių veiklos finansavimui – 18 600 Eur.
Anykščių miesto seniūnaičiai tikisi, kad savivaldybės administracija ir Taryba įvertins tiek bendruomenių poreikius, tiek aiškiai išreikštą seniūnaičių poziciją, ir numatys teikiamas priemones 2026 metų biudžete bei strateginiame plane.
Siekiame, kad seniūnaičių veikla būtų matoma ir naudinga žmonėms. Tam reikia ne kompensacijų, o galimybės kartu su bendruomenėmis kurti realius pokyčius.
Ar tikrai bendrojo ūkio skyrius nėra numatęs lėšų šio objekto tvarkybai? Reikia manyti, kad ir mero komanda su patarėjais, kuruojančiais miesto infrastuktūros priežiūros ir investicijų sritį, kultūros ir socialines sritis tinkamai visus metus dirbo ir yra pateikę savo kuruojamų sričių veikloms tęsti biudžeto lėšų poreikius.
Dabar miesto seniūnaičiai su savo teikimu atsistoja kaip vežimas prieš arklį. Tai gali tik sustabdyti viso valdžios aparato sukimąsi iki tol, kol rajono politiniai vadovai šį judėjimą subalansuos.
Nereikia ir Skeit parko. Tikrai yra žymiai rimtesniu reikalų, kur galima panaudoti pinigus, o ne toms nesąmonėms.
Nebeblūdikit ir nebešvaistykit nesąmonėms pinigų: tokioms kaip treniruokliai ir pan., nes nei jaunimas, nei senjorai neina sportuoti. Stovės treniruokliai ir rūdys, kol taip ir nepanaudoti bus nurašyti. Bus taip kaip su anfibija.
Galvoju kad fiksuojam rinkiminės kompanijos viražus????
Na, baikit, koks seniūnaičiams skiriamų pinigų didinimas? Gal miesto, taip, bet aš gyvenu Debeikių seniūnijoje, domiuosi tiek seniūno, tiek seniūnaičių veikla. Dalis seniūnaičių net nežino ką jie turėtų veikti… Pasidomėkit… Seniūnui čekiukus už kurą ar telefoną suneša, ir visa jų veikla tuo pasibaigia…
Siūlykit sumažinti tarybų nariams kosmines algas iki 200 €/men ir užteks seniūnaičiams,kurie kažką daro,kai kurie
gal galima zvirkeliuka nugreideriuot? nes tai kainuos tik kelis simtus evru, bet deje kelionems yra, miesto parkui bus, net grezinui miesto parke yra, bet greideriavimui nera pinigu, ach ta seniunyja, jau matyt bankrutuos
Ar mėsčionyms neplyš lūpa kai užmiršo kiek yra visose rajono seniūnijose seniūnaitijų ir seniūnaičių? Čia nereikia būti ir valdžios atstovu, kad nesuprastum daromos skaldymo politikos tarp miesto ir kaimo. Labai įdomu būtų girdėti iniciatyvinės grupės teisinį pagrindimą reikalaujant išskirtinių finansavimo sąlygų už tą pačią visuomeninę veiklą, atstovaujant miesto gyventojų bendruomenę ir paliekat už tvoros kaimo bendruomenes ir seniūnaičių veiklos vertinimą tą patį – po 10 Eur/ mėn., sau užsiprašant po 25 Eur/mėn.
Pagalvokit, gal prie socdemų koalicinės vyriausybės visai nebereikia tų seniūnaičių. Kaip CK nuspręs taip ir bus.
Noriu pažymėti, kad teikimas yra skirtas lėšas padidinti visiems seniūnaičiams, neišskiriant miesto ar rajono. Rajone iš viso yra 62 seniūnaičiai. Tačiau svarbiausia siūlymo dalis yra keisti lėšų panaudojimo tvarką taip, kad seniūnaičiai turėtų galimybę bendru sutarimu nukreipti šias lėšas į bendruomenėms skirtus smulkius projektus, pvz., suolelio įrengimą, bendruomenės renginio organizavimą, tvoros nudažymą ar pan.
Tikslas – stiprinti visus seniūnaičius ir jų vaidmenį savivaldoje, neišskiriant miesto ar rajono.
Pagarbiai,
Gerb. Giedriau, iš tikrųjų bendruomenių t.y. (NVO) veiklos projektai iš dalies finasuojami per kitas programas, skirtas nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimui. Vertinat jūsų teikiamą siūlymą nėra visai aišku ir skaidru kaip traktuoti seniūnaičio tikrąjį statusą-ar jis daugiau atstovauja valdžios t.y. seniūno veiklos intersus, nuleisdamas bendruomenės nariams kaip įpatingą nuopelną seniūnijos administracijos, kartu su seniūnaičio įstangomis ar tai nevyriausybinės, bendruomeninės organizacijos-t.y. asociacijos atstovo vgeikla ir jo kaip atskiros institucijos organo rėmimas iš biudžeto, kad šis padėtų užpildyti gražias savivaldos valdžios ataskaitas apie demokratiją ir valdžios su vietos bendruomene tarimasi sprendžiant viešuosius interesus?
Ačiū už klausimą. Suprantu, kodėl gali kilti toks įspūdis, bet seniūnaičio veikla nėra panaši į NVO veiklą.
Seniūnaitis nėra organizacija. Tai nėra juridinis asmuo, neturi narių, biudžeto ar įstatus turinčios struktūros. Tai tiesiog gyventojų išrinktas atstovas seniūnijoje.
Seniūnaitis neatstovauja valdžiai. Seniūnas – valstybės tarnautojas, o SENIŪNAITIS YRA GYVENTOJŲ IŠRINKTAS ŽMOGUS, KURIS NEŠA Į SENIŪNIJĄ ŽMONIŲ PROBLEMAS IR PASIŪLYMUS. Jis nėra administracijos dalis ir neatlieka seniūno funkcijų.
Siūlomas pakeitimas yra skirtas gyventojams. Kalbama apie įrankį, leidžiantį įgyvendinti nedideles, bet bendruomenei svarbias iniciatyvas.
Seniūnaičių sueigos metu, būtų galima balsuoti dėl lėšų panaudojimo konkrečioms iniciatyvoms seniūnaitijoje. Pavyzdžiui, nupirkti priemones talkai ar viešosios erdvės tvarkymui, įrengti informacinę lentą, pastatyti suoliuką, pasirūpinti gėlėmis ar smulkiais želdinimais, suorganizuoti kaimynų susitikimą, vaikų veiklą ar renginį senjorams. Tai darbai, kurie realiai būtų matomi žmonėms.
Visos išlaidos būtų viešos, aiškiai fiksuojamos ir naudojamos tik seniūnaitijos gyventojų reikmėms. Ne seniūnaičiui asmeniškai.
Pagarbiai,
visas tas veiklas, pagal seniūnaičio pateiktą visuotinos seniūnaitjos daugumos viešų poreikių patenkinimą turi atlikti seniūnija, kurios asignavimų biudžete yra paskirtos lėšos ir gėlėms ir suoliukams ir pagyvenusių žmonių pagerbimui, bei yra įtrauktos į seniūnų metinės veiklos tikslus, bei seniūnijos pareigas.
Iš praktinės pusės stebint seniūnaičų ”veiklą” jie labiau tarnauja seniūnams (seniūnijų valdžiai), kad išsilaikyti savo statusą ”išrinktojo” ir retais atvejais pateikia seniūnaitijos gyventojų viešuosius poreikius su reikalavimais valdžios atstovams. (galimiai Tamsta išimtis, bet visuma šį pažymėjimą turintys piliečiai įsivardina save kaip įgalioti valdžios atstovai.)