Utenos visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriuje užregistruotas susirgimas viena iš meningokokinės infekcijos formų – meningokokcemija. Infekcija susirgusi pusantrų metų mergaitė jau sveiksta.
Utenos visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriuje užregistruotas susirgimas viena iš meningokokinės infekcijos formų – meningokokcemija. Infekcija susirgusi pusantrų metų mergaitė jau sveiksta.
Nors ši infekcija paplitusi visame pasaulyje, mūsų rajone registruojami pavieniai susirgimo atvejai. Nuo 2008 metų iki pastarojo atvejo rajone nustatyti tik 2 meningokokinės infekcijos atvejai. Ja sirgo vienerių metukų mergaitė ir dešimtmetis berniukas. Abu vaikai, kurių vienas gydytas Panevėžio, kitas – Vilniaus ligoninėje, pasveiko. Vidutiniškai respublikoje kas metai (2008-2012 metais) užregistruojami 69 meningokokinės infekcijos atvejai.
Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus. Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijos gali būti nešiojamos iki kelių savaičių. Inkubacinis ligos periodas svyruoja 1-10 dienų (vidutiniškai 4 dienas).
Meningokokinė infekcija yra pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus, o su amžiumi rizika mažėja. Tikimybė užsikrėsti šia pavojinga infekcija priklauso nuo organizmo atsparumo. Didžiausias sergamumas būna žiemą ir pavasarį.
Meningokokinė infekcija gali pasireikšti įvairiai, tačiau visoms ligos formoms būdingas karščiavimas bei bendrosios intoksikacijos požymiai. Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo), vėmimas. Būdingas meningokokcemijos požymis – odos bėrimas.
Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių iki šiol nėra. Norint apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu žinoti, kad:
– reikia užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktą su sveikais asmenimis;
– antibiotikų profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu;
– atsiradus būdingiems simptomams (aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimas), reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją;
– meningokokai neatsparūs aplinkos poveikiui, infekcija neplinta per aplinkos daiktus, todėl drabužių ar kambarių dezinfekcija nebūtina;
– būtinas intensyvus patalpų vėdinimas;
– rekomenduojamos įvairios priemonės, stiprinančios organizmo atsparumą;
– naudoti vienkartines nosinaites, dažnai plauti rankas, jei yra galimybė – izoliuoti ligonį.
Pagrindinė profilaktikos priemonė – vakcinacija ir / ar chemoprofilaktika, tačiau įskiepyta vakcina tik sumažina riziką susirgti meningokokine infekcija, bet visiškai šios rizikos nepašalina. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos. Nė viena šiuo metu turimų vakcinų nesužadina imuniteto, apsaugančio nuo B tipo meningokokų sukeliamų ligų, kurios yra gana populiarios Lietuvoje. Per 2008-2012 metus rajone nebuvo paskiepytas nė vienas vaikas nuo minėtos infekcijos.
