Anykščių rajono ugniagesių tarnybos viršininkas: „Patys katinų neieškome“

Orams vis labiau vėstant, Anykščių rajono ugniagesiai sulaukia vis daugiau iškvietimų dėl užsidegusių kaminų ir kitų nelaimių, kylančių dėl netvarkingų šildymo įrenginių.
Apie gaisrų prevenciją, gyventojų sąmoningumą ir ugniagesių kasdienybę portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su Anykščių rajono ugniagesių tarnybos viršininku Valdu TEREŠKEVIČIUMI.

– Ar dažnai esate kviečiami gesinti užsidegusių kaminų? Kokios tendencijos, palyginus su ankstesniais metais?

– Tendencijos praktiškai kasmet panašios – labai daug kas priklauso nuo oro temperatūros. Kai pašąla, žmonės intensyviau kūrena, daugiau šildo patalpas. Kuo labiau kūrena, tuo labiau įkaista kaminas ir tuo dažnesni tokių gaisrų atvejai.

Kol lauke buvo pliusinė temperatūra, per mėnesį turėjome tik vieną ar kitą įvykį – tikrai nedaug. Paskutinį kartą buvome kviesti praėjusią savaitę. Bet jei atšals, tokių iškvietimų tik daugės, nes vis dar trūksta kamino priežiūros. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms – ne visi geba pasirūpinti kaminu, reikia tam tikrų įgūdžių, lėšų ir, svarbiausia, noro.

Tie, kas turi naujesnius pečius ar modernesnes šildymo sistemas – oras–vanduo, oras–oras – paprastai problemų neturi. Jaunesni žmonės jau renkasi ekonomiškesnius šildymo būdus, kuriems kaminai išvis nebūtini.

– Paskutiniame įvykyje ugniagesiai žmogui ne tik padėjo, bet ir išvalė krosnį bei kaminą. Ar nemanote, kad kai kas tuo piktnaudžiauja – išsikviečia gaisrinę ir tikisi „nemokamos paslaugos“?

– Aš tame įvykyje nedalyvavau, gaisro vietoje darbams vadovavo gaisro gesinimo vadovas. Jeigu jis matė, kad užteks minimalių pastangų ir tai nekels papildomų laiko sąnaudų, jis priėmė tokį sprendimą.

Negaliu tiksliai komentuoti, nes nemačiau, kokios būklės buvo kaminas ar pečius. Jei tereikėjo tiesiog įkišti valymo įrankį ar prapūsti oru – tai nėra didelės sąnaudos. Tuo pačiu žmogui nereikės antrą kartą kviesti ugniagesių.

Reikia suprasti ir kitą dalyką – jei vyktume dar kartą, važiuotų trys autocisternos. Tai nemažos sąnaudos – degalų, žmonių laikas, stresas, rizikos. Jei galime padaryti viską iškart, vadovas sprendžia vietoje.

– Ar ugniagesiai galėtų oficialiai teikti kamino valymo paslaugą gyventojams?

– Mes apie tai galvojome. 2017 metais buvau parengęs tvarką, kad mūsų – kaimo ugniagesių – tarnyba, būdama nestatutinė, galėtų valyti kaminus už savikainą. Kai nėra gaisrų, būtume nuvykę pagal žmogaus pageidavimą, išvalę kaminą ir paėmę tik už degalus – kelionės kaštus. Žmonių darbo nebūtume apmokestinę.

Savivaldybė tvarką patvirtino, tačiau išsiuntus ją Vyriausybės atstovui apskrityje gavome aiškų atsakymą: tokia veikla ugniagesiams draudžiama, nes ji nenumatyta įstatyme. Taip visi planai žlugo.

Žmonės dažnai skambina ir klausia, ar galėtume išvalyti jų kaminą, ir sako – „mes sumokėsime“. Bet po tokio atsakymo vartai mums užsidarė.

– Kiek tuo metu būtumėte ėmę už tokią paslaugą?

– Tais laikais, apie 2018 metus, buvo skaičiuota taip: kilometras – 1 euras, kuras – apie 20 eurų. Žmogui būtų kainavę iki 15 eurų, priklausomai nuo atstumo. Tik tiek, kad atsipirktų kuras – įrangą turėjome pirkti patys.

Idėja buvo tokia: jeigu žmonės vis tiek laukia gaisro, tai geriau nuvykti prevenciškai ir išvalyti kaminą, ypač jei tai vyresni ar neįgalūs žmonės, kurie patys to nepadarys.

– Kiek šiuo metu kainuoja šios paslaugos privačiai?

– Yra pavienių paslaugų teikėjų – pavyzdžiui, Rokiškyje. Mano uošvienei valymas kainavo 100 eurų. Kartais net daugiau, priklausomai, ką randa ir kiek darbo reikia. Jei nesugebi pats – tenka samdyti ir susitaikyti, kad tai nebus 10 ar 20 eurų.

Tai kaip taksi: nori saugumo – susimoki.

– Jūs minėjote, kad vis dėlto vykdote prevenciją. Ką konkrečiai darote?

– Taip, prevencijos labai daug. Savivaldybė nupirko dūmų detektorių, baterijų. Esu išdalinęs šimtus anketų. Važiuojame pas žmones, vertiname kaminų, pečių būklę, pakabiname detektorius. Užpildytas anketas perduodame savivaldybei, o ji sprendžia, kam skirti finansavimą krosnims ar kaminams sutaisyti.

Mes patys esame pirkę 50 detektorių, savivaldybė – dar tiek pat, baterijų turime šimtus. Lankome žmones, konsultuojame. Bet ar ugniagesiai turėtų pradėti valyti kaminus – čia diskutuotinas klausimas. Mano asmeninė nuomonė – geriau nedubliuoti funkcijų.

– O kaip dėl gyventojų lankymo – ar einate tik pas socialiai remtinus?

– Ne tik. Šį mėnesį lankome visus daugiabučius – 2, 4, 8 butų namus. Derinamės su seniūnais, kad nesidubliuotume. Įeiname į kiekvieną butą, apžiūrime šildymo įrangą, pečius, užpildome anketas, konsultuojame.

Būna, kad neįsileidžia. Kartais net su policija. Vienas atvejis – netoli mūsų gaisrinės daugiabutyje žmogus neįsileido net policijos. Galiausiai įsileido, bet teko tvarkytis su šunimis.

Jeigu žmogus nepagrįstai neįsileidžia, paliekame jo sąžinei. Prievarta negalime laužyti durų – tai pažeistų jo teises.

– Kartais ugniagesiai kviečiami net katinui iš medžio iškelti. Ar tikrai to reikia?

– Kaimo ugniagesiai į tokius  iškvietimus nevyksta, nes neturime specialių kopėčių ar bokštelio. Bet būna, kad tokios misijos atliekamos geranoriškai, jei ugniagesiai tuo metu neturi svarbesnių darbų.

Bet sprendžia Bendrasis pagalbos centras – jei žmogus paskambina jiems ir paprašo pagalbos, o BPC nusprendžia siųsti ugniagesius, mes privalome vykdyti. Patys katinų neieškome.

– Ar sulaukiate melagingų pranešimų?

– Taip. Yra sulaukta ir piktybinių. Prieš metus vienoje seniūnijoje žmogus, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apsvaigęs skambindavo ir sakydavo, kad pas jį gaisras. Atvyksta visos tarnybos, o gaisro nėra. Per mėnesį – apie dešimt tokių iškvietimų.

Taip pat daug netyčinių melagingų pranešimų, pavyzdžiui, kai nevietiniai žmonės pamato apšviestus Anykščių šiltnamius ir mano, kad dega.

– Tenka matyti, kad važiuojate gesinti laužų. Ar tai nebūna kaimynų skundai?

– Dažnai taip. Bet nelaikau to bloga intencija. Jei žmogus kūrena neprižiūrimą laužą, ypač vėjuotą dieną, skambutis mums gali išgelbėti visą kaimą. Turime pavyzdžių, kai kaimelis Širvintų rajone  sudegė dėl vieno neatsargaus kūrento laužo.

Ugniagesiai nuvykę užgesina ir pakonsultuoja – kaip kūrenti, kad būtų saugu.

– Kuo ugniagesiai užsiima, kai nėra iškvietimų?

– Mūsų tarnyboje nėra valytojų, meistrų, statybininkų ar transporto remonto specialistų – viską darome patys. Turime nusistovėjusį ritmą: penktadienis – technikos diena, tikriname ir tvarkome mašinas; ketvirtadienis – tvarkomės patalpas, valome sanitarinius mazgus, pečius; trečiadienį dažnai vyksta mokymai; antradienį – pasiruošimo darbai, uniformų tvarkymas po gaisrų, kuro pylimas, dokumentų pildymas.

Be to, žmonės turi virtuvėlę, gali pailsėti, pasikalbėti. Tai tarsi antri namai.

– Kokie artimiausi tarnybos planai?

– Pagrindinis tikslas – nulinė žuvusiųjų gaisruose tolerancija. Tai numatyta ir savivaldybės, ir valstybės programose.

Dirbame su prevencija – lankome gyventojus, šviečiame, tikriname šildymo įrangą. Reaguojame greitai ir kokybiškai. Atnaujiname techniką – turime naujus švirkštus, kostiumus, kvėpavimo aparatus.

Džiaugiuosi, kad jau daugiau nei dešimt metų mūsų rajone nebuvo žuvusiųjų per gaisrus. Aišku, dar yra likęs gruodis, bet tikimės šį rezultatą išlaikyti.

Norime tapti vieninga sistema kartu su statutine priešgaisrine tarnyba. Politinis požiūris irgi svarbus – kaimo gaisrinės turi išlikti, nes jos žmogų pasiekia per kelias minutes ir gali užgesinti paprastesnius gaisrus dar iki didžiosios komandos atvykimo.