Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos nuotr.
Rugsėjo 5 dieną Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos romų ansamblis „Muzikos spalvos“ (vadovė – muzikos mokytoja Janina Čerkauskienė) džiugino Anykščių rajono socialinių globos namų darbuotojus savo nepakartojamu pasirodymu.
Skambėjo romų dainos, muzika ir šokiai, kupini nuoširdumo bei gyvybingos energijos. Šiltas kolektyvo pasirodymas ne tik sukūrė šventinę nuotaiką, bet ir padovanojo darbuotojams gražią akimirką atokvėpiui bei bendrystei.
Geriau džiugintų ne darbuotojus, o globos namų gyventojus
Mes galim bėgti nuo Biblijos ir neskaityti jos,galim bėgti nuo Evangelijos skelbėjų ir nekęsti jų,galim bėgti ir apsimesti,kad neturim tam laiko.Bet atminkim,kad nuo Dievo niekaip nepabėgsim.Niekaip nepabėgsim nuo Dievo rūstybės ir teismo. Tad kokia prasmė bėgti nuo to,nuo kurio neįmanoma pabėgti? Dėl laikinų žemiškų nuodėmingų malonumų aukosim savo amžinąjį gyvenimą? Ar tikrai verta? Galvojam,kad pragaras tik pasakaitės vaikams ir kad manęs tai jau nepagąsdins.Tikrai čia niekas nieko negąsdina.Tik įspėjimas,kaip ir įspėjantys kelio ar dar kokie ženklai,apie pavojų.Juk kai matom tokius ženklus kurie įspėja apie pavojus( kalbu apie rimtus pavojus),tai tikrai mes reguojam.O juk galėtume sakyti,kad manęs čia jau nepagąsdins ir nesustabdys jokie įspėjimai.Bet kažkodėl įvertinam tas baisias pasėkmes kurios bus, jei nepaklusim tiems įspėjimams.Tad kodėl mes įgnoruojam Dievo žodžio įspėjimus?( Biblijos).Atsakymų būtų tikrai ne vienas.Bet vienas iš atsakymų būtų,kad mūsų tikėjimas negyvas.Ir iš tokio tikėjimo jokios naudos.Ir su tokiu negyvu tikėjimu mūsų vieta amžinose kančiose amžinybėje.Bet kol dar mes kvepuojame šioje žemėje,mes galim tikėjimą atgaivinti nuoširdžiai atgailaujant ir susitaikant su Dievu per Jo Sūnų JĖZŲ KRISTŲ. Atminkim,kad didžiausias mūsų priešas yra šėtonas,kuris visada mums kuždės,kad neskubėk,spėsi grįšti pas Dievą… Bet daug yra tų kurie nebespėjo,nes pasidavė šėtono brukamoms mintims neskubėti,kad dar bus laiko,bet… Jei tai skaitot vadinasi turit kvietimą grįšti pas Dievą.Ne po metų,ne po mėnesio,o dabar, nuoširdžiai atgailaujant ir priimant JĖZŲ KRISTŲ į savo širdį,kaip savo vienintelį gelbėtoją,kuris yra vienintelis kelias į amžinąjį gyvenimą.
Troškūnietės darosi spalvingos ten kažka rasių įdomaus .