Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti atnaujintus reikalavimus surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis. Pakeitimais siekiama užtikrinti švaresnį orą gyvenamosiose vietovėse, skatinti gyventojus kompostuoti žaliąsias atliekas arba perduoti jas atliekų tvarkytojams, nustatyti aiškesnes taisykles gyventojams ir suteikti daugiau galimybių savivaldybėms priimti sprendimus pagal vietos situaciją.
Šiuo metu galiojanti tvarka nepakankamai aiškiai nurodo vietoves, kuriose draudžiama deginti surinktus augalus ir jų dalis, teisiškai nesudaro galimybių deginti surinktus augalus ir jų dalis kultūriniais tikslais rengiamose šventėse ar ūkyje sudeginti labai mažą kiekį medienos liekanų (pvz. šakelių). Esamas reguliavimas neapriboja surinktų augalų deginimo mėgėjų soduose ir kurortuose (nepatenkančiuose į miesto ar miestelio teritoriją). Nepakankamai konkretitvarka kelia nepatogumų gyventojams, sąlygojo deginimą ir papildomą oro taršą taršos kietosiomis dalelėmis bei kitais sveikatai pavojingais teršalais tankiai apgyvendintose vietovėse. Surinktos sodininkystės atliekos dažnai būna drėgnos, todėl deginant nuo jų sklinda gausūs, kenksmingi dūmai, kurie neigiamai veikia ir kaimynystėje gyvenančių ar besiilsinčių piliečių sveikatą.
Naujos redakcijos įsakymo projekte aiškiai nurodoma, kad draudžiama deginti surinktus augalus miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose, išskyrus savivaldybių, Valstybinių miškų urėdijos ar Saugomų teritorijų tarnybos įrengtose ir pažymėtose laužavietėse. Miesteliuose ar į miestų teritorijas nepatenkančių sodų bendrijose taip pat siūloma drausti deginti surinktus augalus, tačiau kartu su išimtimi laužavietėms numatant papildomą išimtį – leisti sudeginti nedidelį kiekį sausų šakų tik tuo atveju, jei nėra galimybės jų kompostuoti ar perduoti atliekų tvarkytojams. Kitose vietovėse – kaimuose ir viensėdžiuose, savivaldybės ir toliau galės nuspręsti leisti deginti surinktus augalus pagal jų nustatytas sąlygas. Jei savivaldybės sąlygų nenustatys, surinktų augalų deginimas bus neleistinas, išskyrus minėtas išimtis.
Pakeitimais taip pat įtvirtinamos aiškios išimtys – surinktus augalus bus galima deginti oficialiuose renginiuose (pvz., per Užgavėnes), priešgaisrinės saugos ar krašto apsaugos tikslais rengiamose pratybose ar įgyvendinant gamtotvarkos planus. Taip pat šie reikalavimai nebus taikomi deginant paruoštas (išdžiovintas) malkas ar skiedras, medžio anglį, uždegimo anglį ir kitus kuro produktus. Atnaujintuose reikalavimuose atsisakoma su oro taršos ribojimu nesusijusių reikalavimų, priešgaisrines saugos taisykles dubliuojančių nuostatų.
Atnaujintų reikalavimų projekte išlieka draudimas kartu su augalais deginti bet kokias buitines ar pramonines atliekas, įskaitant poilsiaujant gamtoje likusias pakuotes, vienkartinius indus, šiukšles ir pan., o surinktų augalų deginimą reikalaujama prižiūrėti taip, kad nebūtų vizualaus dūmų patekimo į aplinkines gyvenamąsias teritorijas.
Šie pakeitimai leis aiškiai apibrėžti, kur ir kokiomis sąlygomis augalų deginimas galimas, o kur jis turi būti griežtai ribojamas. Tai svarbus žingsnis siekiant švaresnio oro, mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir daugiau atsakomybės tvarkant žaliąsias atliekas.
Nauja tvarka ne tik užtikrins aiškesnį reguliavimą ir didesnį gyventojų pasitikėjimą, bet ir padės įgyvendinti sugriežtintus Europos Sąjungos oro kokybės reikalavimus, kuriais siekiama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamos žmonių sveikatai kuo mažiau pavojingos oro kokybės, kuri PSO Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros paskelbta kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį, o kietosios dalelės pripažintos kancerogeniniu veiksniu. Savivaldybės įgaus daugiau teisių pačios spręsti dėl žaliųjų atliekų deginimo ribojimų.
Pastabas ir pasiūlymus siūlomam įsakymo “Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo” pakeitimui galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki rugsėjo 25 d. Projektas yra čia.
Tik dar labiau reikia griežtinti visus deginimus, visi pripratę nuo sovietmečio visas šiukšles deginti. Kai pradeda visus savo kūrenimus, šlapias šiukšles, niekas nežiūri nei saugumo nei kaimynų gerovės. Langų neįmanoma atsidaryti, namai prasmirsta dūmais, lauke skalbinių negalima pasidžiauti. Nebūtina vežti patiems atliekų, o būna paskelbia rudenį ir pavasarį nuo namų surenka žalias atliekas. Tikimės pagaliau, kad žmonės žiūrės ne tik savęs, bet ir apsidairys aplinkui ir pradės atsakingiau elgtis, nes už tokius pažeidimus bus nemažos baudos ir tada gal dar greičiau pasibaigs šiukšlių deginimai.
Lenkai degina ir ne prakaituoja.
Nes nėra pas juos valdžioje pederastų
Būtų labai gerai ir kaimuose neleisti deginti augalus. Kai kaimynai uždega bulvienokus, ar lapus, dūmai sklinda per visą gatvę. Dabar kaimai, tai tik pavadinimas, tai gražios gyvenvietės nutolusios nuo miestų nedideliais atstumais.
Siūlau, kad tik vienkiemiuose, kur aplinkuo dideliu aystumu nėra namų, būtų leista deginti augalus lapus.
Vežti į aikšteles kurios trisdešimt kilometrų nuo sodų ir tiek pat atgal, o nuvežti reikia vieną maišelį susmulkintų šakų, tai bent ekologija, arba sodo bent pusę reikia paversti kompostavimui, nes šakos kol pavirs komposto žeme kiek metų reikia laukt, matosi kad įstatymą kurią tik dėl įstatymo neturintys jokio supratimo ką veikia močiutė soduose per vasarą, o ne gyvena jame. Bent žmonių atsiklausti, o ne dirbtų dėl pakazuxos ekologijos normų įgyvendinimui.
Augalų ligas sunaikina tik liepsna.Sovietmečiu buvo purškiami augalai miškai ir t.t. O dabar mšedžiai išdžiuva masiškai.Nes nieko nedaroma .Šiuo atveju sudaroma situacija lengviau įgelti kaimynui.? O maistą valgant ir nesveika, vėžys vystosi , ir tai galit uždraust. Suaugę gi esat .susirask ir veiklos namuose kai šakos deginamos.Filtrus statykite.
Na kokia pusę atstovaujant? Ligos esančios augaluose ,panaikina jų plitimą,tik liepsna. Pažvelkit kas aplink darosi augalai nyksta, miškai masiškai išdžiuva.O kas ligos užpuolé.Sovietmečiu visi laukai miškai buvo nupurškiami .O dabar iš musės drambį darote. Jeigu soduose gyvenant statykite oro filtrus . Kurstsit nesantaiką tarp kaimynų, juk pavydi tauta ir iget kitam galimybė?
Užkurtos mašinos oro išmetimo sistema per 10 minučiu ora užnuodija žymiai daugiau nei tos degančios per visa para galvokit debilai kas nuodija ora
Cisternos degė parą B.Vokes , šiukšlių rūšiavimo patalpos Gariūnose, padangos ir šiukšlių konteineriai Panerių g. kilometrų didžiojo juodieji dūmai. Kaimų jau beveik neliko ir soduose jau ant trinkelių visi gyvename.
Iš kur grėsmę iš šašlyko kepto
Tiek pripliurpta, o galima buvo pasakyti dviems sakiniais.
Einšteinas durnumą pateikė kaip begalinį dalyką. Matom to įrodymą.
durnių laivas, nė sodyboje, kur kaimynas už kilometro, laužo nebegalima užsikurt pagal tokius kliedesius, taip išeina. Vilniaus valdžiagyviai visai nuo proto likučių nušoko.
isauge ant asfalto ,ras bet kokia iseiti ir kaip sakas sutvarkyti ,ir kokia zuvi savo prude sugauti ir bet kokiu kitu gyvenimo atveju
Šilainiai ir Vilijampolė dūsta nuo sieringų dūmų kurie persmelkia rajonus vos tik sutemsta žiemomis. Labai gerai, kad bus draudžiama sodo šakutes deginti. Nu ir teisingai! Štai kas gelbės Kauna !
perduoti augalu tvarytjams, vesti stengtis kuo toliau.toje aiksteleje jas traktorius perkraus gal kokius penkis kartus, va kokia ekologija, o kiek resursu isnaudosim.