Kaip pranešė Ventės Rago ornitologinė stotis, antradienio rytą į voratinklinę gaudyklę įkliuvo plačiauodegė četija.

Pasak ornitologų, ši paukščių rūšis yra paplitusi Vakarinėje ir Pietinėje Europos dalyje, Šiaurės Vakarų Afrikoje, Turkijoje bei Kazachstane. Arčiausiai Lietuvos šie paukščiai randami perint Olandijoje, Rumunijoje. 

Prieš dvejus metus šios rūšies paukštis buvo sugautas ir kaimyninėje Latvijoje. 

The post Ventės Rage sugauta nauja paukščių rūšis appeared first on Anyksta.lt.

„Energetikos ministerijos turimais duomenimis, statistinis pažeidžiamas vartotojas, lyginant su visuomeniniu elektros energijos tarifu, permoka nuo 3 iki 9 eurų per mėnesį, o atskirais atvejais ir daugiau“, – LRT radijui antradienį sakė viceministrė.

Seimas vėliau antradienį svarstys ministerijos siūlymą, kuriuo nepriklausomi elektros tiekėjai būtų įpareigoti nutraukti fiksuotos sutartis su pažeidžiamais vartotojais tuo atveju, jeigu visuomeninės elektros kaina yra žemesnė.

Visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ elektros kainos taikomos tiems, kurie gauna socialinę paramą, asmenims su negalia, taip pat mažiau nei 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems gyventojams.

Viceministrės teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, iš jų nuo birželio tik 176 tūkst. yra pasinaudoję galimybe pereiti į visuomeninį tiekimą ir už elektrą mokėti mažiau – iš viso apie 40 proc. visų šių vartotojų.

„Likusi dalis – apie 242 tūkst. – yra pasirinkę nepriklausomus tiekėjus ir už elektrą moka daugiau nei mokėtų visuomeniniu tiekimu“, – teigė E. Gudauskienė.

The post Viceministrė: didžioji dalis pažeidžiamų vartotojų už elektrą permoka 3–9 eurus per mėnesį appeared first on Anyksta.lt.

Portalo žiniomis, ligoninei vadovavus M. Pauliuko pirmtakui Remigijui Mažeikai įstaiga dirbo pelningai – pajamos viršijo išlaidas 9,54 mln. eurų.

Visgi situacija pradėjo keistis įstaigai pradėjus vadovauti M. Pauliukui. Į šias pareigas jis buvo paskirtas 2022 metais.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) atleidus M. Pauliuką, pastarasis kreipėsi į teismą, teigdamas, kad buvo atleistas neteisėtai. Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismas gegužę atmetė buvusio RŠL vadovo ieškinį. Teismas pažymėjo, kad vien įstaigos finansiniai nuostoliai buvo pakankamas argumentas atšaukti jį iš pareigų.

The post Žiniasklaida: Pauliukas paliko Respublikinę Šiaulių ligoninę su milijoniniais nuostoliais appeared first on Anyksta.lt.

Tokį pasiūlymą Vietos savivaldos įstatymui įregistravęs politikas sako, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato sąlygas, kurioms esant savivaldybės gali steigti viešųjų paslaugų teikėją – juridinį asmenį. Savivaldybės taip pat gali jau veikiančiam savo įsteigtam juridiniam asmeniui pavesti vykdyti šias funkcijas. 

Tačiau įstatyme, pasak A. Bagdono, nėra aiškiai įtvirtintos institucijos, turinčios kompetenciją nuosekliai prižiūrėti, kaip savivaldybės laikosi reikalavimų dėl viešųjų įstaigų steigimo. Taip pat nėra numatyta, kuri institucija galėtų taikyti veiksmingas poveikio priemones pažeidimo atvejais.

A. Bagdono nuomone, Konkurencijos tarybos kompetencijos aiškus įtvirtinimas šioje srityje užtikrintų veiksmingą konkurencijos apsaugą.

„Kai savivaldybės pačios steigia įmones ar joms paveda teikti paslaugas, būtina užtikrinti, kad tokie sprendimai būtų priimami skaidriai ir nepažeistų sąžiningos konkurencijos principų. Aiški ir nuosekli priežiūra yra naudinga tiek gyventojams, tiek verslui, nes padeda išvengti skirtingų taisyklių interpretacijų ir užtikrina didesnį viešųjų paslaugų efektyvumą“, – Eltai sakė pasiūlymo autorius A. Bagdonas.

The post Konkurencijos tarybai siūloma pavesti kontroliuoti savivaldybių viešųjų įstaigų steigimą appeared first on Anyksta.lt.

2005–2025 m. laikotarpiu užregistruotų nusikalstamų veikų sumažėjo 52 proc., nužudymų – 81 proc., plėšimų – net 95 proc., vagysčių – 78 proc. VRM vertinimu, tai vieni didžiausių teigiamų pokyčių nuo nepriklausomybės atkūrimo. 

Visgi ministerija pažymi, kad tradicinius nusikaltimus vis dažniau keičia mažiau matomos, technologijomis grįstos grėsmės.

Per tą patį laikotarpį sukčiavimų padaugėjo 25 proc., be to, fiksuojamas ryškus elektroninių nusikaltimų ir su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikalstamų veikų augimas. 

„Lietuva tapo gerokai saugesnė, tačiau saugumo iššūkiai tampa vis sudėtingesni ir labiau fragmentuoti, o nusikalstamos veikos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, tampa labiau organizuotos ir reikalauja kitokių prevencijos bei tyrimo priemonių. Todėl šiuo metu ypač svarbu pereiti nuo bendro reagavimo prie tikslinio, duomenimis grįsto rizikų valdymo“, – pranešime cituojamas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Anot jo, tyrimas parodė, kad sudėtingiausia viešojo saugumo problema yra smurtiniai nusikaltimai. Nors jų skaičius mažėja, struktūra išlieka stabili. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė nužudymų susiję su alkoholio vartojimu, o tipinis smurtautojas yra socialiai pažeidžiamas, vidutinio amžiaus vyras. 

Gyventojų saugumo jausmas per du dešimtmečius išaugo nuo 54 iki 89 proc., o pasitikėjimas policija Lietuvoje yra vienas sparčiausiai augančių ES – šalis šiuo rodikliu šiuo metu užima 9 vietą. 

Vis dėlto tik apie 44 proc. nukentėjusiųjų kreipiasi į teisėsaugą, o tai reiškia, kad dalis nusikalstamų veikų lieka nepastebėtos.

Savo ruožtu analizę pristačiusi vidaus reikalų ministerijos sociologė Eglė Vileikienė pažymėjo, kad nepaisant teigiamų pokyčių, kai kuriose srityse Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių – ypač pagal nužudymų lygį, žuvusiųjų eismo įvykiuose ir gaisruose skaičių. 

The post Ministerija: per 20 metų nusikalstamumas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus appeared first on Anyksta.lt.

Jis įregistravo tai siūlančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Anot M. Maldeikio, jas priėmus, bus užtikrintas socialinis teisingumas, visi turės lygias teises į socialinę apsaugą, nepriklausomai nuo to, ar nustatytas vaiko išlaikymas, ar ne. 

Imtis tokios iniciatyvos parlamentarą paskatino tai, kad dalis gyventojų, įskaitant vienišas motinas, auginančias vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė, nėra priteistas išlaikymas, de facto netenka galimybės pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijomis. M. Maldeikio nuomone, tokia praktika diskriminuoja vaikus dėl jų gimimo ir augimo aplinkybių. 

„Institucijos brūkšnį vaiko gimimo dokumentuose vertina ne kaip teisinę kliūtį nustatyti tėvystę, o kaip mamos „vengimą“ išnaudoti visas pajamas didinančias galimybes, todėl parama nėra skiriama. Toks reikalavimas nėra pagrįstas ir neapsaugo vaiko interesų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M. Maldeikis. 

Siekiant gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją reikalavimas pateikti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimo, jo teigimu, neproporcingai paveikia tėvus, vienus auginančius vaikus, kurie dėl objektyvių aplinkybių (įskaitant tėvystės nenustatymą, ryšio su vaiko tėvu nebuvimą ar kitus faktinius apribojimus) negali pateikti tokių dokumentų ir dėl to patiria neigiamas socialines pasekmes. 

„Tai sukuria teisinę koliziją: valstybė suteikia teisę į motinystę be partnerio, tačiau vėliau tą pačią motiną ar tėvą ir jų šeimą baudžia, nesuteikdama socialinės paramos dėl vienintelės priežasties – vaiko išlaikymo nepriteisimo ar dėl nenustatytos tėvystės“, – sako M. Maldeikis, tokiame reguliavime įžvelgiantis sisteminės diskriminacijos riziką. 

Atsižvelgiant į tai, jis siūlo nustatyti bendrą taisyklę, kuri leistų skiriant socialinę paramą vienodai, be jokių išimčių traktuoti visus tėvus, auginančius vaikus. 

Priėmus įstatymo pataisas, anot M. Maldeikio, vaiko išlaikymo klausimas nebus susietas su socialine parama būsto šildymo kompensacijai gauti. Įgyvendinus naujas nuostatas, jo teigimu, bus užtikrinta reali, o ne deklaratyvi valstybės parama visoms vaikus auginančioms šeimoms.

Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad nesusituokę asmenys, auginantys vaikus, teisę į paramą (pavyzdžiui, šildymo kompensaciją) įgyja tik tada, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo arba tėvystė yra nustatyta teismo tvarka.

The post Skiriant socialinę paramą, siūloma vienodai traktuoti visus vaikus auginančius tėvus appeared first on Anyksta.lt.

Anot ministerijos, šiai paramai šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Kompensuojama dalis patirtų išlaidų už 2026 metų sausio 1–gegužės 31 d. laikotarpiu atliktą vakcinaciją. Išmoka sieks 2,50 euro už vieną vakcinuotą avį.

„Ši parama skirta kompensuoti dalį patirtų išlaidų tiems, kurie šiemet vakcinavo avis nuo mėlynojo liežuvio ligos. Kviečiame paraiškas teikti laiku ir prieš tai pasitikrinti, ar vakcinacijos duomenys yra užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre“, – pranešime cituojama ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Paraiškos teikiamos pagal naują priemonę „Parama avių laikytojams už savanorišką avių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos“. Jos priimamos nuo birželio 1 d. iki birželio 30 d., pavėlavus dėl svarbių priežasčių – iki liepos 14 d.

Paramą gali gauti ūkio subjektai, vykdantys pirminę žemės ūkio produktų gamybą bei Žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodyti kaip valdos valdytojai arba partneriai, taip pat įregistruoti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje kaip avių laikytojai. 

Pareiškėjas taip pat turi būti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje įregistruotas kaip avių laikytojas ir vakcinacijos laikotarpiu laikyti joje registruotas bei suženklintas avis.

The post Ūkininkai galės susigrąžinti dalį išlaidų už avių vakcinaciją appeared first on Anyksta.lt.

„Kviečiu stojančiuosius rinktis tas studijas, kurių specialistų mūsų valstybei labiausiai reikia: pedagogikos, slaugos, pareigūnų rengimo studijas – šiemet jose suplanuota daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – pranešime teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Anot ministerijos, šiemet slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau nei pernai, o iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų.

Tuo metu į pedagogikos studijų valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose numatyta priimti 800 pirmakursių. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Į aukštąsias mokyklas stojantys jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos gali pasinaudoti antrąja konkursine eile. Jai numatyta apie 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Ministerija nurodo, kad stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems.

Stojantieji į aukštąsias mokyklas turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Tuo metu stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas taikoma išimtis – jiems pakanka dviejų VBE. Stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.

Jei stojama į universitetą, trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), o į kolegiją –  ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas).

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus LAMA BPO sistemoje stojantieji galės pateikti iki liepos 23 d. 12 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 30 d. iki 15 val., o studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val.

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Taip pat papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d.

Tuo metu vasaros etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 15 d.

The post Prasideda pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas appeared first on Anyksta.lt.

„Mūsų tikslas nėra kritikuoti valstybės sprendimus, o pasiūlyti geresnius sprendimus ir tai, ką mes su LSA esame per šį pusmetį apsvarstę, parengę kaip modelį, techninę projektavimo užduotį ir esame pradėję derinti su Vyriausybe bei atskiromis ministerijomis“, – šią savaitę spaudos konferencijoje sakė LSA valdybos narys, Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška.

Pasak jo, siūlomas objektas būtų požeminio tipo, turėtų visus atsparumo požymius, būtų sunkiai pažeidžiamas diversijų metu ir užtikrintų apsaugą nuo radiacijos.

„Tai yra objektas, kuris turėtų požeminį tipą, turėtų visus atsparumo požymius, būtų sunkiai įveikiamas diversijos sumanymams ir turėtų realią saugą nuo radiacijos. (…) Mes tai derinome su Radiacinės saugos centru“, – teigė M. Varaška.

Pagal LSA viziją, šie objektai ne tik atliktų civilinės saugos funkciją, bet ir atlieptų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) poreikius. Juose galėtų veikti pilietiškumo ir pasipriešinimo ugdymo erdvės, kuriose gyventojai įgytų valstybės gynybai reikalingų įgūdžių.

„Šis modelis taip pat atlieptų KAM jau keletą metų puoselėjamą planą, mintį dėl pasipriešinimo ir pilietinių erdvių kūrimo, kuriose pirmiausia būtų įgyvendinami Valstybės gynimo tarybos tikslai – per keletą metų bent kelis šimtus tūkstančių žmonių apmokyti kovinių įgūdžių: šaudymo, dronų valdymo, kovinės savigynos ir panašiai“, – kalbėjo Kazlų Rūdos savivaldybės meras.

Anot jo, objektuose galėtų veikti ne tik šaudyklos, bet ir sporto erdvės įvairioms disciplinoms, pavyzdžiui, imtynėms, boksui ar stalo tenisui. Tokiu būdu savivaldybių sporto centrai galėtų bendradarbiauti su KAM, organizuodami ir sporto, ir karinio rengimo veiklas.

LSA skaičiavimu, vienas toks objektas galėtų sutalpinti reikšmingą skaičių gyventojų. Pasak M. Varaškos, 50 metrų ilgio pagrindinė patalpa kaip priedanga galėtų talpinti apie 1,5 tūkst. žmonių, o 100 metrų ilgio – iki 3 tūkst. žmonių.

Virš žemės šie statiniai būtų minimaliai matomi. Anot mero, antžeminė jų dalis galėtų būti pritaikyta automobilių stovėjimui, o ten, kur tokio poreikio nėra, įrengtos jaunimo, vaikų ar parkūro erdvės.

Pasak M. Varaškos, LSA jau kreipėsi į atsakingas institucijas ir sulaukė pirmųjų teigiamų signalų.

„Mes su LSA visuotiniame susirinkime bendrai pritarę šiam modeliui jau kreipėmės į institucijas ir jau turime dalį teigiamų atsakymų. Turime KAM susidomėjimą ir fokusą į tai, kad tai galėtų būti bendras techninis sprendinys su ministerijos iniciatyva“, – sakė jis.

KAM mato poreikį tokiems objektams ir didina bendradarbiavimą su savivalda

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad ministerija pastaruoju metu stiprina bendradarbiavimą su savivalda gynybos ir atsparumo klausimais.

„Mūsų pasirašyti bendradarbiavimo planai realizuojasi tiek finansiškai, tiek veiksmais – pratybomis, planų koordinacija“, – pažymėjo viceministras.

Anot jo, kalbant apie gyventojų pasirengimą krizėms, svarbios tiek piliečių žinios ir kompetencijos, tiek infrastruktūra, reikalinga tokiems įgūdžiams ugdyti.

„Kita dalis – infrastruktūrinė, kuri reikalinga tam tikrų kompetencijų mokymui, kad ir kas tai bebūtų: šaudymas, gebėjimas valdyti dronus, medicininis pasirengimas ar atsparumas kibernetinėje erdvėje“, – sakė T. Godliauskas.

Viceministro teigimu, ministerija mato poreikį plėsti tokių erdvių tinklą visoje Lietuvoje.

„Ta sąveika ir sinergija, kurią mes tikrai matome, tai yra pilietiškumo erdvės, kurių pagrindinis tikslas – turėti visose 10 apskričių bent po vieną“, – teigė jis.

T. Godliauskas taip pat palankiai įvertino idėją projektus rengti paspartinta eiga, nes tai leistų greičiau statyti objektus, galinčius atlikti tiek priedangų, tiek gyventojų rengimo funkcijas.

Pasak KAM viceministro, tokiems projektams galėtų būti pasitelkiamos įvairios finansavimo priemonės. Šiemet priimti sprendimai savivaldybėms, kurių teritorijose yra kariniai objektai, poligonai ar mokymo teritorijos, skirti nuo 0,3 iki 0,5 proc. krašto apsaugai numatytų bendrojo vidaus produkto (BVP) asignavimų socialinei, saugumo ir ekonominei infrastruktūrai.

Be to, gynybos įgūdžių ugdymo erdvėms galėtų būti naudojamos ir Valstybės gynybos fondo lėšos. Kaip pažymėjo T. Godliauskas, fonde kasmet civilinės saugos priedangoms bei savivaldybių infrastruktūrai numatoma 25 mln. eurų.

Jo vertinimu, optimalus modelis būtų mišrus finansavimas, kai pusę investicijų skirtų KAM, o kitą pusę – savivaldybės. Papildomu postūmiu galėtų tapti ir Europos Sąjungos (ES) finansavimas.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 67 nekarinės šaudyklos, iš kurių 44 yra atviro, o 22 – uždaro tipo. Vis dėlto, anot viceministro, tokių erdvių poreikis išlieka didelis.

„Mes matome poreikį dar mažiausiai 49 būtent tokioms erdvėms, kuriomis galėtų naudotis kariuomenė, šauliai, medžiotojai, sportininkai ar ginklų savininkai“, – sakė T. Godliauskas.

Skelbtas oro pavojus

ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį, gegužės 21 d., oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje. Tądien pranešta apie du į šalies teritoriją įskridusius, kaip įtariama, dronus. 

Trečiadienį (gegužės 20 d.) oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis skelbtas Vilniaus apskrityje. Tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje. 

Paskelbus oro pavojų, paaiškėjo, kad dalis priedangų buvo užrakintos, o kai kurios švietimo įstaigos veiksmus koordinavo ne taip, kaip turėtų – kvietė tėvus bei globėjus pasiimti savo atžalas, nenorėjo nutraukti atsiskaitymų, nesilaikė nustatytų algoritmų ir pan. 

Pasak Lietuvos kariuomenės, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turi nusimatyti priedangas, jei statusas pasikeistų į „Raudona“. 

„Raudona“ reiškia, kad kyla tiesioginė grėsmė gyvybei ar saugumui, yra ekstremali situacija, būtina nedelsiant laikytis nurodymų (slėptis, evakuotis ir panašiai), sekti LRT informaciją.

Tuo metu „Balta“ – pavojaus nėra, gyventojai gali palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau yra skatinami išlikti budrūs ir toliau sekti informaciją.

The post LSA siūlo regionuose įrengti priedangas, kurios veiktų ir kaip pilietinio pasirengimo erdvės, šaudyklos appeared first on Anyksta.lt.

Kaip skelbia policija, gegužės 30–31 d., birželio 1–7 d. ir birželio 11–13 d. šalies keliuose bus vykdoma sustiprinta elektrinių mikrojudumo priemonių, dviračių ir motorinių dviračių vairuotojų kontrolė.

Birželio 1–7 d. vykdoma priemonė (angl. 2 Wheelers) yra inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL. Šio tinklo analogiška pirmoji priemonė, trukusi tris dienas, skirta dviračių, elektrinių mikrojudumo priemonių, mopedų, motociklų vairuotojų elgesiui kelyje kontroliuoti ir jų saugumui užtikrinti buvo vykdyta praėjusių metų gegužę.

Policijos pareigūnai per keletą pirmųjų šių metų mėnesių išaiškino 1 411 elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojų padarytų KET pažeidimų. Tarp pažeidimų – 196 neblaivūs asmenys, vairavę šias transporto priemones. Anot policijos, kontrolės priemonių metu fiksuota, kad 1 089 atvejais vairuotojai nesilaikė reikalavimo dėvėti šalmą.

Šalmo dėvėjimas elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams yra privalomas nuo šių metų sausio 1 d. 

Pareigūna primen, kad vežti keleivius elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis draudžiama.

Taip pat, kaip nurodoma KET, elektriniu paspirtuku, dviračiu ar motoriniu dviračiu važiuoti per pėsčiųjų perėją draudžiama. Prie perėjos reikia nulipti ir transporto priemonę persivesti.

Važiuojant šaligatviu, pėsčiųjų ir dviračių taku ar pro pėsčiuosius, greitis turi būti artimas pėsčiojo judėjimo greičiui – ne didesnis kaip 7 km/val. Čia pėsčiasis turi pirmenybę, negalima jam trukdyti ar kelti pavojaus.

Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų, o nuo 14 metų – tik išklausius specialų mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.

Policija primena, kad tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, būtina naudoti žibintus, privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad viešajame eisme dalyvauja transporto priemonės, kurios tik atrodo kaip elektrinės mikrojudumo priemonės ar motoriniai dviračiai, tačiau pagal technines charakteristikas jau nebeatitinka šių kategorijų reikalavimų.

Į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val. ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros: atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi vykdyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Kelių eismo taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.

The post Birželį policija reidų metu ketina tikrinti dviratininkus, elektrinių paspirtukų vairuotojus appeared first on Anyksta.lt.