Bendruomenes buriantis renginys „Visi savi“ – kitokiu formatu

Rugpjūčio 6 dieną Anykščių rajono bendruomenės rinkosi į Ažuožerius, į čia rengiamą kasmetinį sambūrį „Visi savi“.
Tai aštuntasis bendruomenes buriantis renginys, bet šiemet jis buvo išskirtinis dėl pasirinktos vietos (šventė vyko A. Vienuolio sodybvietėje) ir kitokio renginio pobūdžio, t. y. juo siekta puoselėti senąsias tradicijas, todėl pasitelkta teatralizuota forma.

Pakeistas renginio pobūdis

Septynerius metus iš eilės renginys „Visi savi“ tradiciškai vykdavo pagal nusistovėjusias tradicijas, bet šiek kiek šabloniškai: būdavo pradedama nuo bendruomenių prisistatymų, toliau – sportinės ir kūrybiškumo rungtys, išrenkama nugalėtojų komanda, kuriai įteikiama pereinamoji sambūrio taurė, o tai reikšdavo, kad kitais metais būtent laimėtojai organizuos šventę. Šiemet „Visi savi“ vyko kitu formatu – pakeistas šio renginio pobūdis.
Buvo uždarytas eismas visa atkarpa nuo Ažuožerių bendruomenės namų iki stadiono. Į Vienuolio sodybvietę atvykusios bendruomenės individualiai įkūrė, sumeistravo simbolines gatveles, savo veiklų kiemelius, „gryčiukes“, „kamarėles“, kuriose renginio metu šurmuliavo gyvenimas. Vienur demonstruota senovinių patiekalų gamyba bei degustacija, kitur eksponuoti meno kūriniai, vyko edukacijos, pristatyti amatai, siekta pabrėžti ir išryškinti ryšį su senosiomis tradicijomis, senaisiais papročiais.
Anykščių rajone nėra bendruomenes vienijančios organizacijos, tad „Anykščių rajono vietos veiklos grupė“ šiemet pateikė paraišką Nacionalinei paramai gauti, taip prisidėdama prie naujos šventės koncepcijos kūrimo ir plėtojimo.
Šie metai Seimo paskelbti Savanorystės metais, tad Ažuožerių kaime nuaidėjusi šventė taip pat buvo skirta Savanorystės metams paminėti – vyko fotoparoda „Savanorystės spalvos“. VVG įvertino Daujočių, Naujųjų Elmininkų, Levaniškių „Abipus Nevėžio“, Burbiškio ir Ažuožerių moterų klubą, kaip daugiausia savanoriškų veiklų vykdžiusias bendruomenes. Todėl žmonės dažnai kalbėjo, kad geriau turėti gerą kaimyną negu abejingą giminaitį.
Rajono bendruomenes ir visus atvykusius svetingai priėmė Ažuožerių moterų klubo narės. Aktyviausios iš jų – Alvyra Simanonienė, Lina Strigūnienė, Daiva Varabliauskienė, Daiva Buitvydienė, Rita Parachonko ir kitos. Bendromis pastangomis, į pagalbą pasitelkusios savo šeimos narius, Ažuožeriuose gyvenančius aktyvistus, jos sukvietė ir suorganizavo ypatingą šventę – teatralizuotą, gyvą, spalvingą, linksmą.
Anykščių meras Sigutis Obelevičius padėkojo organizatorėms ir pabrėžė, kad labai smagu, jog atgaivinta visa „ulyčia“, kurioje įdėta daug kaimo gyventojų išmonės.
Tomas Tomilinas sveikinimo kalboje pabrėžė, kad „Visi savi“ – tai šventė, jungianti kultūrą, literatūrą, istoriją, skanų maistą, pramogas, teatrą. „Tiesa, nuo teatro iki politikos – tik vienas žingsnis. Teko eiti čia įkurtu Svėdasų paviljonu. Svėdasiškiai, pasirodo, visą savo gatvę atvežė ir perkėlė į šventę, su visom įžymybėm, lyderiais, net ir su problemomis – uždaryto pašto inscenizacija. Man atrodo, kad Lietuvos bendruomenių ateitis yra aktyvesnis politinis balsas“, – kalbėjo T. Tomilinas.
„Geriau artimas kaimynas negu tolimas giminaitis, jei tas giminaitis nesidomintis, niekuo nepadedantis tau. Labai svarbu jausti vienas kito paramą, palaikymą, pritarimą. Džiugu, kai vienija šiltas tarpusavio narių vienas kito palaikymas, draugiškumas“, – teigė Kęstutis Tubis, kviesdamas pasidžiaugti bendryste ir ragindamas apžiūrėti bendruomeninės veiklos kiemelius.

Antanui Vienuoliui – 140 metų

Šiemet renginys vyko rašytojo A. Vienuolio-Žukausko sodybvietėje. „2022 metai yra rašytojo Antano Vienuolio 140-osios gimimo metinės. Prasminga ir simboliška, kad tokioje vietoje susitelkė bendruomenės, puoselėjančios gražias senojo kaimo tradicijas“, – kalbėjo Alvyra Simanonienė, pasveikinusi visus, atvykusius į šventę, ir paraginusi visus apžiūrėti įkurtus kiemelius, bendruomenių „gryčias“, svėdasiečių atkurtą pagrindinę gatvelę.
Šių metų šventėje dalyvavo šešiolika Anykščių krašto bendruomenių. Iš viso užsiregistravo ir į renginį atvyko per 220 asmenų.
Renginio metu pasirodė dailiu kostiumu pasipuošęs Antanas Vienuolis. Rašytoją įkūnijo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.
Vienuolis šventėje šiltai šnekučiavosi su sutiktais dalyviais, svečiais, vaikams padalijo savo knygelių: „Užuožerių Antaniukas“, „Legendos“. Už ragautus skanius patiekalus bendruomenių kiemeliuose atsidėkodavo saldainiais ar net sumokėdavo didelėmis carinių rublių kupiūromis!
Antanas Vienuolis buvo ne vienintelė garsi asmenybė, teatralizuotai pagyvinusi šventę. Sonata Veršelienė per renginį „Visi savi“ įkūnijo Bronę Klimienę, mylimiausią Vaižganto dukterėčią, Vasario 16-osios akto signataro Petro Klimo žmoną.

Buvo atvykęs ir pats J. Tumas-Vaižgantas (vaidino Simonas Baronas)! Juoda sutana iki žemės, akinukai ir teatrališka, solidi laikysena renginyje ne vieną suklaidino – kai kurie jį palaikė tikru kunigu: kai kas pasitarti norėjo nebažnytinėje aplinkoje, kai kas gal net kokią nuodėmę prisiminti panoro…
Pats J. Tumas-Vaižgantas, pakalbintas renginyje, gražiais žodžiais prabilo: „Tokiais renginiais užsimezga naujos stygos, kuriomis ir galime griežti kaip Mykoliukas. Krikščioniškųjų bendrijų sambūriai primena, kad mūsų stiprybė yra buvimas kartu.“
Šalia sukiojosi ir mieloji ponia Šmukštarienė (Lina Strigūnienė) – A.Vienuolio apsakymo „Astronomas Šmukštaras“ veikėja.

Išradingai įkurti kiemeliai

Nustebino jungtinėmis Šlavėnų ir Naujųjų Elmininkų bendruomenių pastangomis įkurtas pieno ūkis. Čia ir melžimo priemones galima buvo apžiūrėti, ir melžėjų sukaupta, pagaminta produkcija pasigėrėti, visko paragauti.
Katlėrių ir Skiemonių bendruomenės taip pat buvo susibūrusios į vieną komandą. Jų kiemelis nuo pat viršaus buvo išpuoštas sukabintomis vantomis. Teritorijoje sukiojosi juodai apsirengusių, bet žavių raganaičių ir raganų būrys. Jos ir šokį sušoko su šluotomis, ir priminė, kad šluotos brangs, nors „Maximoje“ dar sočiai kiniškų… Raganaitės visus įspėjo, kad šiais laikais raganų šarlatanių visur pilna.
Levaniškių bendruomenė „Abipus Nevėžio“ vaišino žemaitiška cibuline, labai skaniais blynais su dažiniu. Traupio bendruomenė pasitiko deklamuojamomis eilėmis bei karštomis bulvėmis su ypatingu pagardu. Burbiškio bendruomenės atstovai kvietė pasivaišinti šaltibarščiais su bulvėmis. Kurklių bendruomenės kiemelyje buvo galima paragauti „ubagynės“ ar kaplūno – patiekalo iš vandens, duonos, cukriuko…
Kitos bendruomenės taip pat stebino savo išradingumu, svetingumu. „Mūsų vyrai dirba žemės ūkyje, laukuose, nes prasidėjo kūlimo darbai, o mes, gaspadinės, pristatome gėrybes, vaišiname. Duonos, pažymėtos kryželiu, iškepėm, pyragų turim, sūrių prispaudėm, uogienės išvirėm, vaistažolių pridžiovinom. Beje, Dabužių kaime dar yra laikomos karvės. Nors jų tik trys, sūrių gaspadinės yra Danutė Šiaučiūnienė, laikanti dvi karvutes, ir Lina Staniūnienė, turinti vieną karvytę. Žiūrėkit, kokie čia juvelyriniai širdelės formos sūriai gaminami! Skanaukit visų rūšių“, – kvietė Vida Vaišvilienė Dabužių „kamaroje“. Be to, dabužiečiai turėjo ir knygų – Juozo Paškevičiaus „Dabužiai ir jų svajonių tikrovė“ (2015 m. leidimas).
Budrių bendruomenės kiemelyje buvo gausiai iškabinta austų audeklų, buvo galima paragauti ir įsigyti bendruomenės pirmininko keptų riestainių, sumušto sviesto, išsukto medaus, Šovenių šeimininkių Vilmos ir Violetos spaustų sūrių, dailiai surištų „pasoginių“ skudurinukių, didelių šiuo metu žydinčio raudonėlio sveikatos puokščių. Šalia buvo eksponuojami Budrių kaime gyvenančios menininkės Stasės Rulevičienės tapybos darbai. Daugiausia dėmesio susilaukė dailiai ir kruopščiai nupinta aukšta moteris – 2 metrų 25 cm Jonė, kuriai, pagal planus, jau reikės nupinti kokį Joną iki kitų Joninių, o tada kartu juos abu sudeginti…

Keturių užduočių serija

Šių metų renginyje „Visi savi“ komandos turėjo įveikti keturias užduotis. Pirmoji iš jų buvo mezgimo užduotis. Kiekvienoje palapinėje ar kiemelyje išrinkta mezgėja ėmėsi siūlų ir virbalų – reikėjo numegzti dalį šaliko. Mezgimo rungtį laimėjo Dabužių bendruomenės atstovės – joms suteiktas titulas „Šauniausias mezgėjų kiemelis“. Iš mezginių, sujungtų į vieną, išėjo dailus ir šiltas šalikas, kuris buvo padovanotas „Anykščių rajono vietos veiklos grupės“ Vietos plėtros strategijos administravimo vadovui Jurijui Nikitinui.
Antroji užduotis – degustacija. Sambūrio organizatorės ažuožerietės išdalijo visoms komandoms po puodelį maisto ir gėrimo – skanautojai turėjo įvardyti, iš ko visa tai pagaminta. Šią rungtį laimėjo Svėdasų bendruomenė, kurios nariai atspėjo septynis ingredientus iš devynių.
Trečioji užduotis – iš šiaudų gniužulo, pagaliukų ir siūlų pagaminti senovinį žaislą. Čia nepralenkiamos buvo Budrių bendruomenės moterys, vadovaujamos S. Rulevičienės – budriečių pagamintas žaisliukas visiems priminė vaikystę.
Žaidimų aikštelėje greičiausiai viską įveikė kaimo bendruomenė „Elmininkiečių senolių kraštas“.

Pasidarbavo Ažuožerių moterų klubas

Viena iš sutiktų ažuožeriečių, paklausta apie įdėtą darbą ir nuotaikas, paatviravo, kad ruoštasi tikrai daug ir atsakingai: „Organizacinių klausimų tikrai buvo daug. Na, kad ir vienas iš jų – kas nupjaus žolę visoje erdvioje teritorijoje? Žolė iki kelių buvo, pradėjom pjauti patys, nes seniūnas nusprendė tai atidėti paskutinei savaitei “, – atviravo moteris, daug prisidėjusi prie nelengvų darbų, net ir vyriškų.
Kiti dairėsi, ar yra dalyvaujančių iš Ažuožerių bendruomenės. Na, visur savi aspektai… Kita vertus, šventės dalyviai dalijosi įspūdžiais, kad buvo nuostabi diena, pilna bendrystės, bičiulystės ir gerų emocijų.

Nugalėjo Svėdasų bendruomenė

Šiemet pereinamoji taurė atiteko Vaižganto krašto atstovams – Svėdasų bendruomenės komandai.
Svėdasų bendruomenės pirmininkė Virginija Valikonytė dar prie vaišių stalo su komanda spėjo aptarti kitais metais vyksiančios šventės koncepciją, lokaciją, numatomus svečius, rėmėjus. „Puiki, nuotaikinga diena. Taip, nemažas iššūkis dėl kitų metų, bet mes džiaugiamės. Labai džiaugiuosi visa komanda, nes nugalėjom mes šiandien visi“, – savo mintis išsakė V. Valikonytė.