Buvęs TVIC vadovas: „Kurortas dėl anykštėnų, o ne vien dėl turistų“

Jau ne vienerius metus Anykščiai save pozicionuoja kaip kultūros kurortą, tačiau netyla diskusijos, kas iš tiesų slypi už šio siekio. Ar Savivaldybė turi aiškią viziją ir strategiją, kaip Anykščiai turėtų tapti kurortu? Ir svarbiausia – ar būsimas kurorto statusas pirmiausia bus naudingas vietos gyventojams?
Kandidatų į merus diskusijose keliami ir kiti klausimai: ar pakanka susitikimų su bendruomenėmis, kad Anykščių ateitis būtų kuriama ne uždaruose savivaldybės kabinetuose, o atvirai tariantis su žmonėmis?
Į šią diskusiją įsitraukė ir buvęs Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Udrius ARMALIS, šias pareigas ėjęs beveik metus – nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025-ųjų rugpjūčio. Šiuo metu U. Armalis vadovauja privačiam verslui – yra UAB „Superkelionės“ direktorius.
Žurnalistas Laimas FERGIZAS pakalbino U. Armalį apie tai, ką kurorto statusas galėtų reikšti Anykščiams, kokių konkrečių pokyčių reikėtų tikėtis ir kodėl, jo nuomone, vien žodis „kurortas“ savaime problemų neišspręs.

– Turizmas ir kurorto statusas jau dabar tampa viena iš temų, apie kurias kalba būsimi kandidatai į Anykščių rajono savivaldybės tarybą ir merus. Kodėl, Jūsų nuomone, ši tema taip išpopuliarėjo?

– Turizmas ir kurorto statusas, panašu, taps viena iš temų, ant kurių nemaža dalis būsimųjų kandidatų bandys „joti“ į rinkimus. Tai rodo jau dabar rengiami debatai, kuriuose susitinka dabartinės valdančiosios koalicijos atstovai ir būsimi kandidatai į merus.

Tačiau kol kas šie debatai dažnai labiau primena „pasišpilkavimą“, apsikeitimą replikomis ar bandymą politinėje kovoje parodyti varžovo klaidas, o ne rimtą diskusiją apie tai, ką turizmas ir kurorto statusas realiai galėtų duoti Anykščiams bei jų gyventojams.

Man atrodo, kad svarbiausia būtų ne vien ginčytis, kas per pastaruosius metus buvo padaryta arba nepadaryta, bet kalbėti apie ateitį. Kokį ekonomikos modelį renkamės? Kokias investicijas norime pritraukti? Kaip turizmas galėtų pagerinti žmonių gyvenimą? Ir apskritai – kokius Anykščius norime matyti po penkerių ar dešimties metų?

– Vadinasi, Jums atrodo, kad dabartinėje diskusijoje trūksta konkretaus turinio?

– Taip. Iš kai kurių pokalbių ne visada aišku, kokiu konkrečiu keliu Anykščiai turėtų eiti, kad čia daugėtų turistų ir pagaliau būtų pasiektas kurorto statusas.

Jeigu tai iki galo neaišku patiems politikams, visiškai suprantama, kad dar daugiau klausimų kyla Anykščių krašto gyventojams.

Todėl norėčiau priminti vieną labai paprastą dalyką: kurorto statusas neturėtų būti tikslas pats savaime. Svarbiausia – ką jis galėtų pakeisti pačių anykštėnų gyvenime.

– Tai kokią konkrečią naudą Anykščiams galėtų duoti kurorto statusas?

– Pirmiausia – daugiau darbo vietų. Turizme didelę dalį veiklų, vykdo smulkusis ir vidutinis verslas. Apgyvendinimo paslaugos, maitinimas, pramogos, gidų paslaugos, renginiai, prekyba – visa tai reiškia ne tik daugiau galimybių verslui, bet ir daugiau darbo vietų bei papildomų mokesčių į savivaldybės biudžetą.

Žinoma, Anykščiams reikalingos įvairios investicijos ir įvairios darbo vietos. Nemanau, kad turime sakyti: „Mums reikia tik turizmo, o gamybos nereikia.“ Klausimas turėtų būti kitoks – kokia ekonomikos kryptis geriausiai dera su mūsų krašto ateitimi?

Pramonės plėtra gali duoti didelę naudą, tačiau kai kurie projektai kartu kelia ekologinių ir socialinių klausimų. Tai puikiai parodė medžio drožlių plokščių gamyklos istorija Pagiriuose.

Todėl verta diskutuoti ne apie tai, ar Anykščiams reikia turizmo, ar gamybos. Reikia diskutuoti apie tai, kokių investicijų ir kokios ekonominės ateities iš tiesų norime savo kraštui.

– O kaip turizmas galėtų paveikti pačių anykštėnų gyvenimo kokybę? Juk dažnai kalbant apie turizmą pirmiausia galvojama apie atvykstančius svečius.

– Tai labai svarbus aspektas. Jau šiandien Anykščiai gali didžiuotis sutvarkyta miesto aplinka, kurios galėtų pavydėti ne vieno kito Lietuvos miesto ar miestelio gyventojai.

Apželdintos erdvės, pėsčiųjų ir dviračių takai, treniruokliai, renginiai, sutvarkytos viešosios erdvės – visa tai pirmiausia kuria patrauklesnę gyvenamąją aplinką.

Ir tai svarbu ne tik turistams. Būtent gyvenimo kokybė lemia, ar žmonės nori čia gyventi, kurti šeimas, dirbti ir kurti verslą. Ji taip pat gali tapti priežastimi, dėl kurios į Anykščius atsikelia nauji gyventojai.

Todėl turizmo ir kurorto plėtrą reikėtų vertinti ne kaip paslaugą turistui, o kaip vieną iš priemonių gerinti gyvenimo kokybę apskritai. Juk infrastruktūra, pramogos, kultūrinis gyvenimas ir patraukli aplinka kuriami ne vien atvykstantiems svečiams. Jais kasdien naudojasi ir patys anykštėnai.

– Kalbant apie gyvenimo kokybę, neišvengiamai iškyla ir sveikatos apsaugos klausimas. Kaip kurorto statusas susijęs su ligonine?

– Kurortas turi būti patrauklus ir saugus ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams. Tam būtinos pasiekiamos ir kokybiškos medicinos paslaugos.

Žinoma, vien kurorto statusas savaime neišsaugos ligoninės ir neatves į ją geriausių specialistų. Būtų klaidinga manyti, kad gavus tam tikrą statusą visos sveikatos apsaugos problemos išsispręs.

Tačiau augantis lankytojų ir gyventojų skaičius, stipresnė vietos ekonomika ir didesnis įvairių paslaugų poreikis gali tapti papildomu argumentu stiprinant sveikatos priežiūrą Anykščiuose.

Todėl kalbant apie kurorto ateitį reikia kalbėti ir apie ligoninę. Jeigu norime, kad Anykščiai būtų patrauklūs gyventi ir lankytis, turime siekti, kad čia būtų prieinamos kokybiškos gydymo paslaugos ir dirbtų aukštos kvalifikacijos specialistai.

Ir svarbiausia – geresnėmis paslaugomis naudotųsi ne tik turistai. Pirmiausia jomis naudotųsi patys Anykščių krašto gyventojai.

– Dar viena problema, su kuria susiduria turistai, – susisiekimas. Ar turizmo augimas galėtų tapti priežastimi spręsti ir šią problemą?

– Be abejo. Į Anykščius tikrai ne visi keliautojai atvyks nuosavu automobiliu. Todėl didėjant turistų skaičiui neišvengiamai teks spręsti geresnio susisiekimo klausimą.

Turėtų daugėti patogių viešojo transporto maršrutų, jungiančių Anykščius su Lietuvos didmiesčiais ir kitais svarbiais miestais.

Tačiau ne mažiau svarbus ir susisiekimas pačiame Anykščių rajone. Įsivaizduokime turistą, kuris atvyksta į Anykščius viešuoju transportu. Jis neturėtų valandą ar dar ilgiau laukti autobuso, kuris nuvežtų iki viešbučio, kaimo turizmo sodybos ar lankytino objekto.

Tai reiškia, kad turizmo plėtra neišvengiamai skatintų gerinti viešojo transporto sistemą.

Bet čia vėlgi svarbu pabrėžti: geresnis viešasis transportas reikalingas ne vien turistams. Juo kasdien naudojasi ir vietos gyventojai. Todėl kurorto plėtra galėtų tapti papildomu postūmiu spręsti problemas, kurios aktualios visiems.

– O kaip dėl kultūrinio ir pramoginio gyvenimo? Ar Anykščiams iš tiesų reikia daugiau veiklos vakarais ir savaitgaliais?

– Mano nuomone, taip. Atvykęs keliautojas nenorės tik aplankyti Puntuko akmens, pasivaikščioti Lajų taku ir išvažiuoti. Jis norės pavalgyti, išgerti kavos, nueiti į renginį, pasiklausyti muzikos ar tiesiog maloniai praleisti vakarą.

Tai reiškia didesnį poreikį kavinėms, restoranams, kultūriniams renginiams ir įvairioms pramogoms. O kartu tai reiškia daugiau verslo galimybių ir daugiau darbo vietų.

Ar to reikia Anykščiams? Mano atsakymas vienareikšmis – taip.

Gyvesni Anykščiai vakarais ir savaitgaliais būtų naudingi ne tik turistams. Pirmiausia tai reikštų daugiau pasirinkimo patiems anykštėnams. Juk šiandien žmonės neretai dėl pramogų, koncertų ar kitų renginių vyksta į kitus miestus.

– Taigi kurorto statusas, Jūsų požiūriu, turėtų būti ne tik turizmo politikos, bet ir platesnės Anykščių ateities dalis?

– Būtent. Kurorto statusas gali atnešti didelę naudą Anykščių krašto gyventojams. Tačiau vien užrašas „kurortas“ savaime nieko nepakeis.

Reikės aiškios strategijos, konkrečių sprendimų ir, svarbiausia, atsakymo į klausimą, kokius Anykščius norime matyti po penkerių ar dešimties metų.

Jeigu norime daugiau turistų, turime galvoti, ką jiems pasiūlysime. Jeigu norime daugiau darbo vietų, turime galvoti, kokį verslą ir investicijas pritrauksime. Jeigu norime, kad žmonės čia liktų gyventi, turime galvoti apie sveikatos apsaugą, susisiekimą, kultūrą, pramogas ir bendrą gyvenimo kokybę.

Todėl būsimiems kandidatams į tarybą ir merus norėčiau palinkėti ne tik žadėti kurorto statusą ar ginčytis, kas dėl jo nepadaryta per pastaruosius metus.

Kur kas svarbiau būtų išgirsti aiškius atsakymus: ką konkrečiai darysime, kad Anykščiai taptų patrauklesni gyventi, dirbti ir ilsėtis?

– O kaip konkrečiai padidinti turistų skaičių būsimame kurorte?

– Tai jau atskiro pokalbio tema. Ir, mano nuomone, ji verta ne mažiau rimtos diskusijos.

Nes net ir gavę kurorto statusą turime atsakyti į dar vieną esminį klausimą – kodėl turistas turėtų rinktis būtent Anykščius ir kodėl jis čia turėtų pasilikti ne kelioms valandoms, o kelioms dienoms?

Manau, būtent nuo šio klausimo ir turėtų prasidėti kita diskusija apie Anykščių turizmo ateitį.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas