„Matome esminį nelegalios tabako rinkos pokytį – nusikalstamos grupuotės prisitaiko prie griežtesnės sienų kontrolės ir keičia veikimo modelį. Nors tradicinės kontrabandos srautai ir mažėja, vis didesne problema tampa padirbtos cigaretės. Tai rodo, kad kova su šešėline rinka negali apsiriboti vien pasienio kontrole. Būtina užkirsti kelią nelegaliai gamybai ir produkcijos platinimui šalies viduje“, – sako Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Arnas Neverauskas. 

Spartus padirbinių augimas

Tyrimo duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį nelegalių cigarečių kiekis išaugo ir sudarė 25.4 proc.  Lietuvos rinkos, kai 2025 m. trečiąjį ketvirtį šis skaičius siekė 23.5 proc. Matoma nauja tendencija – sparčiai auga padirbtų cigarečių dalis. Vos per metus rinkoje padirbiniai išaugo nuo 6,2 proc. (2025 m. antrąjį ketvirtį) iki net 10,4 proc. šių metų antrąjį ketvirtį. 

„Padirbtų cigarečių augimas kelia ypatingą nerimą, nes tai jau ne vien nelegaliai per sieną gabenamos prekės. Susiduriame su pramoniniu mastu organizuojama klastojimo veikla, kai produkcija gali būti gaminama pačiame regione, o vėliau platinama nusistovėjusiais kanalais. Tokiam verslui palankias sąlygas sukuria aukštos tabako gaminių kainos Lietuvoje. Vartotojai ieško pigesnių alternatyvų, o nusikalstamos grupuotės naudojasi šia paklausa“, – teigia A. Neverauskas. 

Situacija blogiausia regionuose 

Tyrimas atskleidžia, kad nelegalios rinkos problema ypač aštri šalies regionuose. Didžiausia nelegalios rinkos dalis užfiksuota Panevėžyje, kur ji siekia net 39,1 proc. Visagine šis skaičiaus – 35,2 proc., Marijampolėje – 31,9 proc., Plungėje – 29,1 proc., Tauragėje – 29 proc., Alytuje – 28,9 proc., Telšiuose – 27,1 proc. Aukšta nelegalios rinkos dalis ir Vilniuje – čia fiksuojamas 29 proc. rodiklis. 

„Aukšti rodikliai skirtinguose Lietuvos miestuose rodo, kad nelegali produkcija cirkuliuoja per puikiai veikiančius, nusistovėjusius platinimo tinklus. Todėl vien tik sienų kontrolės nepakanka – reikia stiprinti kovą su nelegalia gamyba šalies viduje, sekant logistikos grandines ir prekybos kanalus“, – aiškina A. Neverauskas. 

Estijoje – dramatiškas šešėlio augimas 

Baltijos šalių duomenys rodo, kad falsifikatų bumas yra bendra viso regiono tendencija. Estija, ilgą laiką buvusi skaidriausia regiono šalimi, patyrė tikrą šešėlio sprogimą. Čia dėl sparčiai augusio akcizo, nelegalios rinkos dalis nuo 11 proc. (2024 m. antrąjį ketvirtį) išaugo beveik trigubai (iki 27 proc. 2026 m. antrąjį ketvirtį), o padirbtų cigarečių dalis pasiekė rekordinius 17,2 proc. 

Savo ruožtu kaimyninėje Latvijoje, kur nelegalūs produktai sudaro 22,1 proc. bendros rinkos, padirbiniai užima net 17,1 proc. Tai sudaro didžiąją dalį viso Latvijos šešėlio. 

„Baltijos šalių patirtis rodo, kad pernelyg daug didinami tabako gaminių akcizai veikia kaip katalizatorius nusikalstamoms grupuotėms. Sugriežtinus išorinių sienų kontrolę, nelegalus verslas akimirksniu persikėlė į ES vidų, kur klastotės gaminamos nusikalstamų grupuočių pramoniniu būdu“, – reziumuoja NTGA atstovas. 

Skaičiuojama, kad dėl nemažėjančio nelegalios cigarečių rinkos masto ir augančio falsifikatų populiarumo, Lietuvos valstybės biudžetas kasmet netenka daugiau nei 95–97 mln. eurų vien tik nesurinkto akcizo mokesčio. Ekspertų teigimu, nelegalios rinkos struktūros pokyčiai rodo, kad šie praradimai gali dar labiau augti, jei nebus imtasi kompleksinių kovos priemonių šalies viduje. 

Tuščių pakelių tyrimas yra vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant nelegalios tabako rinkos mastą – jo metu įvairiose vietose renkami tušti cigarečių pakeliai ir analizuojama jų kilmė bei apmokestinimas.

Pranešimą parengė Nacionalinė tabako gamintojų asociacija

The post Tyrimas: Lietuvoje kas ketvirta cigaretė – nelegali, sparčiai auga padirbinių rinka appeared first on Anyksta.lt.

„Aš nesutikčiau atidėti nė vienos (Šeimos paketo – ELTA) priemonės, nes šitos priemonės buvo parinktos labai kruopščiai, apklausiant šeimas, turinčias mažus vaikus. Šitam paketui ruoštasi tikrai ganėtinai nemažą laiką – visą mėnesį ekspertai, specialistai dirbo prie kiekvienos priemonės, apskaičiuojant ir įvertinant“, – antradienį LRT radijui teigė I. Ruginienė.

Vis dėlto ministrė pripažino, kad koalicijoje gali būti diskutuojama dėl kai kurių priemonių įgyvendinimo termino keitimo.

„Kol kas premjeras man šito tikrai nesakė asmeniškai. Šeimos paketo įgyvendinimas vyksta pagal planą. Taip, koalicijoje gali būti derybų dėl tam tikrų priemonių įgyvendinimo datos pakeitimo“, – sakė ji.

Pasak I. Ruginienės, šiuo metu diskutuojama dėl vaiko priežiūros atostogų paankstinimo – jas siūloma pradėti įgyvendinti nuo 2027 m. liepos 1 d., o ne nuo 2028 m. sausio 1 d. Tuo metu neatmetama, kad kai kurios kitos priemonės galėtų būti perkeltos į 2028 metus.

„Tas pasistumdymas, manau, iš esmės kažkokio neigiamo efekto neatneš, bet šeimos paketas turi būti įgyvendintas per dvejus metus“, – teigė ministrė.

Ji pridūrė, kad kol kas šeimos paketo priemonių įgyvendinimas 2027 metais planuojamas sklandžiai, tačiau galutinį sprendimą turės priimti premjeras.

„Mes kol kas matome, kad 2027 metai turi eiti sklandžiai, nebent premjeras pasakys kitaip. Tada jis turi pasakyti tą galutinį atsakymą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ministrė taip pat akcentavo, kad šeimos politikos stiprinimas yra nacionalinio saugumo klausimas, o už demografinės situacijos gerinimą atsakomybę turėtų prisiimti visos 14 ministerijų.

„Demografinė situacija ir yra mūsų saugumo garantas. Šeimos politikos stiprinimas yra nacionalinio saugumo klausimas. Viskas yra susiję“, – sakė ji.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Iš viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame yra devynios priemonės.

Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

Šeimos pakete – ir 12 mln. eurų parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms – jos galėtų gauti nuo 2 tūkst. eurų iki 5 tūkst. eurų dydžio vienkartines išmokas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.

The post Ruginienė nepritaria siūlymams dabar atsisakyti dalies Šeimos paketo priemonių appeared first on Anyksta.lt.

Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis dabar yra 15,79 euro, arba 28,6 proc. brangesnis.

Pricer.lt. duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje spalį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“, nors jo krepšelio kaina didėjo 0,32 euro.

Antras sąraše – „Lidl“, didinęs kainą 1,6 euro, o trečioje pozicijoje – parduotuvė „Iki“, kurios krepšelis spalį pigo 4,¬07 euro.

Ketvirtoje ir penktoje vietose rikiuojasi internetinė „E-Rimi“ ir „Rimi“ parduotuvės. Pirmoji mažino krepšelio kainą 0,99 euro, o antroji didino 0,61 euro.

Šešta pozicija skirta „Iki“ internetinei „Last Mile“, piginusiai krepšelį 0,74 euro. Paskutinėse pozicijose šįkart „Norfa“ ir „Barbora“. „Norfos“ krepšelis spalį brango 0,42 euro, o „Barbora“ jo kainą mažino 1,92 euro.

Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Barbora“) krepšelio yra 21,65 euro, arba 36,1 proc.

Iš Pricer.lt stebimų 52 prekių pastarąjį mėnesį brango 17 prekių, o 35 pigo.

Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 8 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brango bulvės, pigiausia biri juodoji arbata, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, pigiausi avižiniai dribsniai, pigiausia malta skrudinta kava, juodasisi šokoladas „Karūna“, pigiausi pomidorai, pigiausia degtinė.                                 

Kainos užfiksuotos spalio 22 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ „Last Mile“ ir „E-Rimi.lt“. 

The post Pricer.lt: pigiausių produktų krepšelio kaina spalį nežymiai sumažėjo appeared first on Anyksta.lt.

Kas moka ligos išmoką ir kokio dydžio ji turi būti?

Darbuotojui susirgus, ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su jo darbo grafiku, moka darbdavys. Ši pareiga taikoma nepriklausomai nuo darbuotojo sukaupto ligos socialinio draudimo stažo. Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką, jeigu darbuotojas atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, moka „Sodra“.

Darbdavio mokama ligos išmoka turi sudaryti ne mažiau kaip 62,06 proc. ir ne daugiau kaip 100 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus jos dydis nustatomas darbdavio vietiniame norminiame teisės akte, su kuriuo darbuotojai turi būti supažindinti raštu.

„Svarbu suprasti, kad darbdavio pareiga mokėti ligos išmoką siejama ne vien su nedarbingumo pažymėjimo išdavimu, bet ir su darbuotojo darbo grafiku. Jeigu pirmosios dvi nedarbingumo dienos nesutampa su darbuotojo darbo dienomis, darbdaviui pareiga mokėti už jas neatsiranda“, – paaiškina Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Kitokia situacija susiklosto, jeigu darbuotojas suserga dar nepradėjęs dirbti pagal sudarytą darbo sutartį. Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Todėl, jeigu asmuo suserga iki pirmosios faktinės darbo dienos, darbdaviui pareiga mokėti ligos išmoką neatsiranda, o darbo santykių pradžia turi būti atitinkamai patikslinta.

Susirgus per atostogas, jos automatiškai nepratęsiamos

Viena dažniausiai pasitaikančių situacijų – darbuotojas suserga jau prasidėjus kasmetinėms atostogoms arba dar prieš jas. VDI primena, kad laikinasis nedarbingumas nėra priežastis prarasti dėl ligos nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, tačiau jų suteikimo laiką būtina suderinti su darbdaviu.

Jeigu darbuotojas suserga iki kasmetinių atostogų pradžios, jų pradžia nukeliama Darbo kodekse nustatyta tvarka. Jeigu nedarbingumas prasideda jau atostogaujant, dėl ligos nepanaudotos atostogų dienos suteikiamos kitu darbuotojo ir darbdavio sutartu laiku.

„Kasmetinės atostogos susirgus savaime neprasitęsia. Darbuotojas ir darbdavys turi susitarti, ar nepanaudotos atostogų dienos bus suteikiamos iš karto pasibaigus nedarbingumui, ar kitu metu. Įprastai jos turėtų būti panaudotos tais pačiais darbo metais, tačiau darbuotojo prašymu gali būti perkeltos ir į kitus darbo metus“, – pažymi I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Šios nuostatos taikomos ne tik tada, kai suserga pats darbuotojas, bet ir kai jam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas dėl šeimos nario, pavyzdžiui, vaiko, slaugos. 

Jeigu pasibaigus numatytam kasmetinių atostogų laikotarpiui darbuotojas vis dar yra nedarbingas, į darbą jis turi grįžti tik pasibaigus nedarbingumui, pagal jam nustatytą darbo grafiką.

O jeigu susergama per nemokamas atostogas?

Kitokia tvarka taikoma susirgus nemokamų atostogų metu. Darbo kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja darbdavio mokamos ligos išmokos už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kai darbuotojui tuo metu suteiktos nemokamos atostogos.

VDI Darbo teisės skyriaus specialistų vertinimu, tokioje situacijoje darbuotojas galėtų pateikti darbdaviui laisvos formos prašymą atšaukti nemokamas atostogas. Jas atšaukus, darbdaviui atsirastų pareiga mokėti ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku. Jeigu nemokamos atostogos neatšaukiamos, VDI vertinimu, tokia pareiga darbdaviui neatsirastų.

Ar dėl ligos galima prarasti mamadienį arba tėvadienį?

Darbuotojams, auginantiems vaikus, aktualus ir papildomo poilsio laiko, vadinamojo mamadienio ar tėvadienio, panaudojimas.

Jeigu darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo negali pasinaudoti jam priklausančia papildoma poilsio diena, ji automatiškai nepratęsiama ir nėra perkeliama į kitą mėnesį. Vis dėlto VDI laikosi pozicijos, kad darbuotojui pateikus prašymą, papildoma poilsio diena, sutapusi su nedarbingumu, vadovaujantis protingumo principu turėtų būti suteikta kitą to paties mėnesio dieną.

Todėl darbuotojams rekomenduojama nedelsti ir dėl nepanaudoto papildomo poilsio laiko kreiptis į darbdavį dar tą patį mėnesį.

Darbdavys negali reikalauti dirbti nedarbingumo metu

VDI pabrėžia, kad darbuotojui išduotas nedarbingumo pažymėjimas reiškia ne tik teisę neatvykti į darbą, bet ir pareigą laikytis nustatyto gydymo bei elgesio režimo. Laikinojo nedarbingumo metu darbuotojas negali vykdyti darbo funkcijų, net jeigu jaučiasi pakankamai gerai arba galėtų dirbti nuotoliniu būdu.

„Nedarbingumo laikotarpis skirtas sveikatai atgauti, todėl darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas tuo metu atliktų darbo užduotis, dalyvautų darbo procesuose ar dirbtų iš namų. „Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu darbuotojai privalo laikytis teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, reglamentuojančių elgesį nedarbingumo metu“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Elgesio taisyklių pažeidimu gali būti laikomas ne tik darbas, bet ir gydytojo nustatyto gydymo režimo nesilaikymas, keliavimas ar dalyvavimas renginiuose. Tokius pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai arba darbdavio sudaryta komisija. Nustačius pažeidimą, darbuotojas gali prarasti teisę į ligos išmoką.

Kartu VDI primena, kad laikinasis nedarbingumas yra pateisinama neatvykimo į darbą priežastis, todėl toks neatvykimas negali būti laikomas pravaikšta.

Ar darbdavys gali atleisti sergantį darbuotoją?

Vien laikinasis nedarbingumas, nepriklausomai nuo jo trukmės, negali būti darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Darbo kodeksas taip pat nenustato maksimalaus laikotarpio, kurį darbuotojas gali būti nedarbingas.

„Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien todėl, kad šis serga, dažnai turi nedarbingumo pažymėjimą ar jo liga užsitęsė. Darbo sutartis gali būti nutraukta tik Darbo kodekse numatytais pagrindais, laikantis nustatytų procedūrų ir nediskriminavimo principo“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja.

Tačiau tai nereiškia, kad nedarbingumo laikotarpiu darbo sutartis apskritai negali pasibaigti. Jeigu darbuotojas atleidžiamas teisėtu pagrindu ir jo darbo santykių pasibaigimo dieną yra laikinai nedarbingas, bendra taisyklė numato darbo santykių pabaigos nukėlimą iki nedarbingumo pabaigos.

Vis dėlto Darbo kodeksas nustato išimtis. Darbo santykių pasibaigimo diena nenukeliama, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, pasibaigus darbdaviui, pavyzdžiui, jį galutinai likvidavus, arba darbdavio bankroto atveju.

Susirgus nereikia „atidirbti“ praleistų valandų

Darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, kartais kyla klausimas, ar dėl ligos neišdirbtas valandas reikia kompensuoti kitomis dienomis.

VDI aiškina, kad susirgus darbuotojo darbo laiko norma turi būti proporcingai sumažinama. Perskaičiuojant apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičių, iš nustatytos normos turėtų būti atimamos valandos, kurias darbuotojas dėl ligos turėjo dirbti pagal iki nedarbingumo patvirtintą darbo grafiką.

„Darbuotojas neturi pareigos atidirbti valandų, kurių neišdirbo dėl laikinojo nedarbingumo. Šios valandos neturėtų būti kaupiamos ir perkeliamos į kitą laikotarpį, o darbdavys negali vien dėl ligos reikalauti vėliau dirbti daugiau“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Kaip liga veikia išbandymo laikotarpį?

Jeigu darbuotojas suserga išbandymo laikotarpiu, laikas, kurį jis nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, į išbandymo terminą neįskaičiuojamas. Taigi išbandymo laikotarpio pabaiga atitinkamai nusikelia.

Pagal Darbo kodeksą įprastas išbandymo terminas negali viršyti trijų mėnesių. Tam tikrais atvejais, kai darbuotojo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, gali būti sutartas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip šešių mėnesių išbandymo terminas.

Abiem atvejais laikinasis nedarbingumas į išbandymo terminą neįskaičiuojamas. Vis dėlto svarbu atskirti tokį termino skaičiavimą nuo papildomo jo pratęsimo šalių susitarimu – pastarasis draudžiamas.

VDI primena, kad laikinasis nedarbingumas yra įstatymų saugoma darbuotojo teisė, todėl nei darbuotojai neturėtų baimintis ja pasinaudoti, nei darbdaviai reikalauti dirbti ligos metu. Aiškus tarpusavio informavimas, tinkamas nedarbingumo ir atostogų įforminimas bei Darbo kodekso nuostatų laikymasis padeda išvengti nesusipratimų ir darbo ginčų.

The post VDI primena, ką svarbu žinoti susirgus: nuo ligos išmokų iki atostogų ir atleidimo iš darbo appeared first on Anyksta.lt.

Bendrovės duomenimis, didžiausi elektros kainų šuoliai numatomi nuo 15.45 iki 20.45 val., o aukščiausią lygį kaina pasieks 17.45–18 val. Tuo metu didmeninė elektros kaina sieks 669 eurų už megavatvalandę (MWh), o galutinė kaina, įskaitant elektros persiuntimo ir kitus mokesčius pagal vienos laiko zonos planą „Standartinis“, sudarys 92,12 ct/kWh.

„Šiandien elektros kainas Lietuvoje veikia keli vienu metu sutapę veiksniai. Dėl silpno vėjo ir menkos saulės generacijos rinkoje trūksta pigesnės vietinės elektros, o keliais laipsniais atvėsus orams jos vartojimas padidėjo“, – pranešime cituojamas „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.

Pasak jo, kainų augimui įtakos turi ir ribotos galimybės importuoti pigesnę elektrą iš kitų rinkų bei aukštos gamtinių dujų kainos.

Bendrovės duomenimis, lapkritį vėjo ir saulės elektrinės padengia apie 20 proc. Baltijos šalių elektros poreikio, kai spalį ši dalis siekė apie 40 proc.

Elektros importą taip pat riboja perdavimo jungčių pralaidumas. Nors Suomijoje didmeninė elektros kaina siekia apie 15 eurų už MWh, dėl riboto elektros perdavimo pralaidumo tarp Estijos ir Latvijos dalis pigesnės elektros nepasiekia Lietuvos. Šie apribojimai numatyti iki lapkričio 22 d.

Tuo metu Pietų Švedijoje didmeninė elektros kaina siekia apie 390 eurų už MWh. Elektros importą iš Lenkijos riboja maždaug 180 MW perdavimo pralaidumas, be to, šiuo metu remontuojamas vienas Elektrėnų elektrinės blokų.

„Elektrum Lietuva“ prognozuoja, kad elektros kainos artimiausiomis dienomis gali mažėti, nes nuo lapkričio 12 d. numatomas stipresnis vėjas ir didesnė vėjo elektrinių gamyba.

„Tačiau kol išliks elektros perdavimo jungčių ribojimai ir neveiks dalis Švedijos branduolinės energetikos pajėgumų, tikėtis, kad kainos grįš į spalio mėnesio lygį, kol kas anksti“, – teigia M. Kavaliauskas.

Aukštos elektros kainos Lietuvoje fiksuojamos nuo lapkričio pradžios. Lapkričio 2 d. vidutinė paros didmeninė elektros kaina siekė 347 eurų už MWh, o atskirais intervalais kilo iki 483 eurų už MWh. Lapkričio 3 d. vidutinė kaina taip pat viršijo 300 eurų už MWh.

The post Elektros kaina Lietuvoje pirmadienį pasieks aukščiausią lygį šiemet appeared first on Anyksta.lt.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Tado Vinokuro teigimu, papildomų lėšų gali prireikti dėl galimo šildymo kainų augimo ir išplėstų galimybių gyventojams gauti kompensacijas.

„Noriu nuraminti – visi žmonės, kuriems priklauso kompensacija, tikrai ją gaus. 2027 metais pagrindinis savivaldybių finansavimas piniginei socialinei paramai didėja 34 mln. ir planuojama skirti 257 mln. eurų savivaldybėms. Visas piniginės socialinės paramos poreikis gali siekti 277 mln., tai gali papildomai prireikti 20 mln. eurų, kuriuos Vyriausybė ir ministerija galėtų skolintis. Tie pinigai būtų užtikrinti“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo T. Vinokuras.

Pasak jo, ministerija vertina ir pesimistinį šildymo kainų scenarijų, pagal kurį gamtinių dujų ir biokuro kainos galėtų augti 50 proc., o šilumos  kaina – 20 proc.

„Pagal dabartinius mūsų skaičiavimus, kompensacijoms gali reikėti ir dabar numatyta 94 mln. eurų, bet jeigu temperatūra bus panaši kaip praėjusiais metais, išlaidos gali būti didesnės – 104 mln. eurų. Tai reiškia, kad ministerija turėtų skolintis, bet tai niekaip nekeičia situacijos dėl kompensacijų, kurių žmonėms reikia“, – sakė viceministras.

T. Vinokuras pažymėjo, kad SADM kas ketvirtį renka iš savivaldybių duomenis apie faktines išlaidas ir prognozuojamą paramos poreikį. Anot jo, pagal juos ir yra sprendžiama, kokio papildomo finansavimo reikia.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29 proc., Panevėžyje – beveik 19 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – beveik 12 proc.

Savivaldybių atstovų teigimu, didesnį gyventojų susidomėjimą kompensacijomis lemia išaugusios šildymo kainos, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusios socialinės paramos skyrimo sąlygos.

ELTA primena, kad nuo 2026 m. panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui – šiuo metu taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, per visą 2025–2026 m. šildymo sezoną, rugsėjo–balandžio mėnesiais, prašymus dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų pateikė 408,4 tūkst. gyventojų – 1,4 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną, kai jų buvo 414,4 tūkst.

The post Viceministras: šildymo kompensacijoms gali prireikti papildomų 20 mln. eurų appeared first on Anyksta.lt.

Šalyje lengvųjų automobilių vairuotojams važinėti vasarinėmis padangomis bus draudžiama nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d., naudojamų padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai. 

Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad šis draudimas negalioja mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams bei priekaboms su vasarinėmis padangomis. 

Tačiau šiomis transporto priemonėms draudžiama naudotis, jei gatvės važiuojama dalis apsnigta ar apledėjusi, tokia tvarka galioja visus metus.

Žieminės padangos yra žymimos ženklu „*“ , universalios padangos tuo metu gali būti pažymėtos užrašais „M+S“ arba „All seasons“.

The post Pirmadienis – paskutinė diena pasikeisti vasarines padangas appeared first on Anyksta.lt.

Išpuolis įvyko Krokuvos, antrojo pagal didumą Lenkijos miesto, Turgaus aikštėje.

„Užpuolikas yra vienas, tai Lenkijos pilietis“, – sakė policijos atstovė.

Vilkėjo karinę aprangą

Privačiam televizijos kanalui TVN24 K. Cisło sakė, kad vyro, vilkėjusio karinę aprangą ir naudojusio karinį ilgavamzdį ginklą, galbūt pusiau automatinį šautuvą AR-15, tapatybė kol kas nenustatyta.

Pasak K. Cisło, policijos pareigūnai pradėjo šaudyti į įtariamąjį, šis atsakė ugnimi ir buvo sužeistas. Užpuolikas buvo sulaikytas ir nuvežtas į Krokuvos ligoninę.

Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad užpuolikas yra vyresnis nei 20 metų.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinis Kierwińskis socialiniame tinkle X parašė, kad per susišaudymą buvo sužeisti du policijos pareigūnai, vieno iš jų būklė sunki.

Įvykio vietoje dirbęs Lenkijos naujienų agentūros PAP fotografas pranešė, kad įtariamasis automobiliu spruko nuo policijos, tačiau sankryžoje susidūrė su baltu automobiliu. Iššokęs iš transporto priemonės jis pradėjo šaudyti į jį persekiojusius pareigūnus. Automobilio bagažinėje vėliau rasta karinė kuprinė, šovinių dėklai ir durtuvas.

Liudytojai pasakojo, kad apie 15 val. automobilis dideliu greičiu įvažiavo į Turgaus aikštę. Iš jo išlipęs kaukėtas užpuolikas pradėjo šaudyti į praeivius. Žmonės puolė slėptis netoliese esančiose kavinėse, restoranuose ir pastatų kiemuose, pagalbos tarnybos nurodė uždaryti teritoriją.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas įvykio vietoje matė greitosios pagalbos automobilius ir kelis policijos ekipažus. Policija aptvėrė teritoriją – vieną žymiausių Lenkijos turistinių vietų, populiarią tiek tarp vietos gyventojų, tiek tarp užsienio lankytojų.

Iš pradžių informacijos apie išpuolio aukų pilietybes nebuvo.

Istorinis Krokuvos miestas pietų Lenkijoje, kadaise buvęs šalies sostine, kasmet pritraukia milijonus turistų. Miesto duomenimis, 2025 m. jame apsilankė 16,2 mln. žmonių.

Plaukia užuojautos

Pranešta, kad po šaudymo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas vyksta į Krokuvą.

„Šiandienos įvykiai Krokuvoje sukrėtė visą Lenkiją“, – socialiniame tinkle X parašė vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szlapka ir pridūrė, kad D. Tuskas vyksta į Krokuvą.

Teisingumo ministras Waldemaras Zurekas socialiniame tinkle X parašė, kad prokurorai, policija ir kitos tarnybos jau dirba įvykio vietoje, renka įkalčius ir tiria išpuolio aplinkybes.

„Kartu su žuvusiųjų šeimomis ir artimaisiais išgyvenu šios neįsivaizduojamos tragedijos skausmą. Užpuolikas sužeistas ir sulaikytas (…) Valstybė veikia“, – parašė W. Zurekas ir pažadėjo, kad valdžios institucijos užtikrins, jog nusikaltimo vykdytojas būtų griežtai patrauktas atsakomybėn.

„Esu sukrėstas pranešimų apie dramatiškus įvykius Krokuvoje. Nuoširdžiausia užuojauta žuvusiųjų šeimoms, o sužeistiesiems linkiu stiprybės“, – socialiniame tinkle X parašė Seimo, Lenkijos parlamento žemųjų rūmų, pirmininkas Wlodzimierzas Czarzasty.

„Sulaukiu dešimčių žinučių iš viso pasaulio užsienio reikalų ministrų, kurie reiškia užuojautą“, – socialiniuose tinkluose parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.

Užuojautą pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Sukrečiantis nusikaltimas Krokuvoje. Ukrainos žmonių ir savo vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems“, – socialiniame tinkle X parašė V. Zelenskis.

„Šis išpuolis negali būti pateisinamas, tikimės, kad jo vykdytojas sulauks teisingumo“, – sakė jis ir palinkėjo sužeistiesiems stiprybės bei kuo greičiau pasveikti. Ukrainos prezidentas taip pat pareiškė viltį, kad bausmė bus griežta.

Užuojautą pareiškė ir Latvijos prezidentas.

„Siaubingos žinios apie šią popietę Krokuvoje įvykusį šaudymą. Reiškiu gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir draugams. Linkiu visiems sužeistiesiems kuo greičiau pasveikti. Šią tragišką valandą Latvija solidarizuojasi su mūsų draugais ir sąjungininkais lenkais“, – parašė jis.

ES ir JAV: Lenkija – ne viena

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas šaudynes Krokuvoje pavadino tragedija ir pareiškė, kad Lenkija neliks viena.

„Tragiškos žmonių žūtys per šaudymą Krokuvoje yra tragedija, kurios padariniai bus jaučiami toli už Lenkijos ribų“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas.

„Mano mintys – su aukomis, jų šeimomis ir pirmaisiais į pagalbą atskubėjusiais žmonėmis“, – pridūrė ji.

„Tik dabar sužinome šiurpaus masinio šaudymo Krokuvoje detales. Tai žiaurus ir mirtinas išpuolis, sudrumstęs Lenkijos ramybę“, – socialiniame tinkle X parašė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose‘as.

„Kol kas žinome tik tiek, kad šeštadienio popietę istorinėje ir visame pasaulyje žinomoje Krokuvos centrinėje aikštėje buvo žiauriai nutrauktos kelių nekaltų žmonių gyvybės“, – tęsė jis.

„Šią sunkią valandą Amerika palaiko Lenkiją, kaip Lenkija palaiko savo mylimus Krokuvos gyventojus. Tegul palaimintas šiandien žuvusiųjų atminimas palengvina gedinčiųjų skausmą“, – parašė ambasadorius.

The post Policija: išpuolį Krokuvoje surengęs šaulys veikė vienas ir yra Lenkijos pilietis appeared first on Anyksta.lt.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) su operatoriais diskutuoja apie šios technologijos ateitį ir įspėja, kad didžiausių iššūkių gali kilti dėl senų signalizacijų, skaitiklių, liftų avarinio ryšio sistemų ir kitų įrenginių.

„2G reikšmė įprastiems mobiliųjų telefonų naudotojams nuosekliai mažėja, tačiau ši technologija vis dar plačiai naudojama įvairiuose ryšio tarp įrenginių (M2M) ir daiktų interneto (IoT) sprendimuose – signalizacijose, telemetrijos įrenginiuose, vartų valdikliuose, skaitikliuose, automobiliuose ir kitoje įrangoje“, – Eltai komentavo RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė.

Pasak RRT atstovės, 2026 metų antrąjį ketvirtį 2G technologijoje taip pat veikė 290,8 tūkst. SIM kortelių.

Tiksliai nustatyti, kiek gyventojų naudojasi būtent šiuo ryšiu, sudėtinga, nes ta pati SIM kortelė ar įrenginys gali jungtis prie skirtingų kartų tinklų.

RRT duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu M2M paslaugoms Lietuvoje buvo naudojama apie 2,35 mln. SIM kortelių, iš jų apie 1,95 mln. – ryšiui tarp įrenginių. Tačiau ši statistika apima ir naujesnes technologijas, todėl jos negalima tiesiogiai tapatinti su 2G veikiančių įrenginių skaičiumi.

„Šiuo metu nėra centralizuoto registro, kuriame būtų galima tiksliai suskaičiuoti visas Lietuvoje veikiančias 2G signalizacijas, vartų valdiklius, mokėjimo terminalus, skaitiklius, liftų sistemas, telemetrijos ar kitus IoT įrenginius“, – nurodė J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Ji pabrėžė, kad tokių įrenginių inventorizacija yra vienas svarbiausių pasirengimo 2G išjungimui darbų.

Potencialus 2030-ųjų metų atsisakymo terminas

Nors bendros visiems Lietuvos operatoriams nustatytos galutinės 2G išjungimo datos dar nėra, bendrovės svarsto apie 2030-uosius metus. Jų teigimu, sprendimą lemia mažėjantis 2G naudojimas, senstanti tinklo įranga ir galimybė atlaisvintus radijo dažnius panaudoti modernesnėms technologijoms.

RRT atstovė J. Mikulėnaitė-Baušienė patvirtino, kad konkretaus tinklo technologijos išjungimas pirmiausia yra operatoriaus technologinis ir komercinis sprendimas.

„Bendros visiems Lietuvos operatoriams nustatytos galutinės 2G išjungimo datos šiuo metu nėra“, – teigė ji.

„Telia“ radijo tinklo vadovo Ramūno Mikalausko teigimu, per maždaug ketverius metus 2G tinklu perduodamų balso skambučių dalis sumažėjo nuo maždaug 40 proc. iki dešimtadalio.

„Kitaip tariant, anksčiau šiuo tinklu vykdavo keturi iš dešimties skambučių, dabar – vienas“, – Eltai aiškino jis.

Anot R. Mikalausko, „Telia“ tinkle dar yra apie 100 tūkst. telefonų, kurie nepalaiko 4G ar 5G ryšio. Per metus tokių įrenginių skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu.

Bendrovė taip pat skaičiuoja apie 100 tūkst. nuo 2G priklausančių daiktų interneto įrenginių. Tai vartų ir užkardų valdikliai, apsaugos sistemos, skaitiklių ir kitų prietaisų davikliai, transporto buvimo vietos duomenis perduodanti įranga.

„Dalis tokios įrangos įdiegta prieš dešimtmetį ar dar anksčiau ir iki šiol atlieka savo funkciją. Todėl jos naudotojai gali net nežinoti, kad ji priklauso nuo 2G tinklo. Būtent tokius įrenginius svarbu inventorizuoti ir jų atnaujinimą suplanuoti iš anksto“, – sakė R. Mikalauskas.

Tuo metu „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius Modestas Ropė nurodė, kad bendrovės tinkle 2G technologiją skambučiams, SMS paslaugoms ir telemetrijai naudoja daugiau kaip 150 tūkst. verslo ir privačių klientų.

„Mažiau kaip 1 iš 5 skambučių vyksta 2G tinkle, visi kiti – VoLTE. Kitaip sakant, jau absoliuti dauguma skambučių pas mus vyksta internetu“, – Eltai teigė jis.

Pasak M. Ropės, „Bitės“ tinkle dar yra apie 20 tūkst. žmonių, naudojančių tik 2G technologiją palaikančius telefonus, ir apie 50 tūkst. telemetrijos klientų, pavyzdžiui, vartelių, užtvarų ar apsaugos sistemų naudotojų.

„2G vartotojų skaičius nuosekliai mažėja, klientams pamažu atsinaujinant įrenginius“, – sakė jis.

Dėl konkrečios 2G išjungimo datos bendrovė diskutuoja su RRT, kitomis valstybės institucijomis, įrangos gamintojais ir kitais operatoriais.

Atlaisvinti dažniai galėtų būti panaudoti 4G ir 5G plėtrai

Operatoriai vienu svarbiausių 2G atsisakymo motyvų įvardija galimybę efektyviau panaudoti dabar šiai technologijai skiriamus radijo dažnius. Be to, bendrovės pabrėžia senstančios įrangos priežiūros ir jos palaikymo problemas.

„Pagrindinė priežastis – įrangos gamintojo 2G technologijos palaikymo pabaiga“, – sakė „Bitės“ atstovas M. Ropė.

Anot jo, 2G technologija taip pat neefektyviai naudoja dažnių išteklius ir elektrą, o dalis ja veikiančių įrenginių yra pasenę.

„Atsisakę 2G, tuos pačius dažnius panaudosime naujos kartos „Bitės“ 5G technologijai“, – teigė M. Ropė.

„Mūsų sektoriuje elektra – it reaktyvinis kuras aviakompanijai. Be to, pastaraisiais metais elektra Lietuvoje – viena brangiausių Europos Sąjungoje (ES). Tad elektros sąnaudos yra daugelio telekomunikacijų bendrovių iššūkis“, – kalbėjo „Bitės“ atstovas.

R. Mikalauskas savo ruožtu pabrėžė, kad senstanti 2G tinklo įranga ir programinė įranga, ribotos atnaujinimo galimybės bei mažėjantis gamintojų palaikymas ilgainiui apsunkina tinklo priežiūrą ir didina sąnaudas.

„Kol nuo 2G priklauso dalis klientų įrangos, tinklą palaikome. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tikslinga investuoti į technologijas, kurios užtikrina didesnę talpą, saugumą ir efektyvumą“, – teigė „Telia“ atstovas.

RRT duomenimis, 2G Lietuvoje naudoja dalį 900 megahercų (MHz) ir 1800 MHz dažnių juostų. Atsisakius šios technologijos, juos būtų galima panaudoti modernesniems tinklams, taip didinant jų talpą ir gerinant aprėptį.

„Ypač vertinga yra 900 MHz dažnių juosta, nes žemesni dažniai gerai sklinda dideliais atstumais ir geriau prasiskverbia į pastatus. Jų panaudojimas naujesnėms technologijoms galėtų prisidėti prie geresnės 4G ar 5G aprėpties, ypač kaimo vietovėse ir pastatų viduje“, – aiškino J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Didžiausi iššūkiai – senoji įranga ir pagalbos iškvietimo sistemos

Nors daugumai šiuolaikinių mobiliųjų telefonų naudotojų 2G išjungimas papildomų sunkumų neturėtų sukelti, kitaip yra su seniau įdiegtais automatizuotais įrenginiais. 

RRT ir operatoriai įspėja, kad dalis jų gali būti susiję su saugai svarbiomis paslaugomis, todėl iki tinklo išjungimo būtina įvertinti jų veikimą.

„Tai gali būti apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, liftų avarinio ryšio sistemos, socialinės ir medicininės pagalbos įrenginiai, įvairūs elektros, dujų ar vandens skaitikliai, pramoninė telemetrija, transporto ir logistikos sistemos, automobilių „eCall“ įranga, mokėjimo terminalai, automatiniai vartai ir kita nuotoliniu būdu valdoma įranga“, – Eltai vardijo RRT atstovė.

Pasak jos, jeigu tokie įrenginiai būtų priklausomi tik nuo 2G ir iki tinklo išjungimo nebūtų modernizuoti, dalis jų galėtų prarasti ryšį.

„Todėl kritinių sistemų inventorizacija ir migracija turi būti atlikta gerokai iki 2G išjungimo datos“, – pabrėžė J. Mikulėnaitė-Baušienė.

Vienas iš svarbių klausimų – automobiliuose įdiegta pagalbos iškvietimo sistema „eCall“.

RRT duomenimis, šiemet Europos Komisijos (EK) paskelbtame tyrime atkreipiamas dėmesys, kad nekoordinuotas 2G ir 3G tinklų išjungimas galėtų paveikti dešimtis milijonų ES transporto priemonių. 

Dėl to rekomenduojama bent iki 2030 metų Bendrijoje išlaikyti bent vieną grandinių komutavimu pagrįstą mobiliojo ryšio tinklą.

„Senesniuose automobiliuose įdiegtos „eCall“ sistemos gali priklausyti nuo 2G ar 3G. Kai nebelieka nė vieno pasiekiamo suderinamo tinklo, tokia sistema nebegali perduoti avarinio iškvietimo“, – sakė „Telia“ radijo tinklo vadovas R. Mikalauskas.

Jis pridūrė, kad vieno operatoriaus 2G tinklo išjungimas dar nebūtinai reiškia, jog „eCall“ iš karto nustos veikti, nes skambutis gali būti perduotas per kitą pasiekiamą suderinamą tinklą. Tačiau, atsisakius senųjų technologijų visiems operatoriams, tai nebebūtų ilgalaikis sprendimas.

„Bitės“ atstovas taip pat pripažino, kad 2G išjungimas gali paveikti dalį šia technologija veikiančių automobilių.

„Dėl „eCall“ vis dar diskutuojame, ir išjungimas gali paveikti dalį 2G technologija veikiančių automobilių. Tai – visos ES susitarimo tikslas, nes nemažai ES šalių 2G jau išjungė“, – nurodė M. Ropė.

Susisiekimo ministerija nurodė, kad šiuo metu Europos Komisijos ryšių komitete (COCOM) svarstomas „eCall“ sistemos tęstinumo klausimas pereinant prie pažangesnių mobiliojo ryšio tinklų.

„Valstybės narės, remdamosis EK tyrimais ir 2G/3G tinklus išjungusių šalių patirtimi, koordinuoja sprendimus dėl „eCall“ ir kitų skubiosios pagalbos iškvietimo sistemų veikimo užtikrinimo“, – Eltai teigė ministerija.

Anot jos, Lietuva seka bendros ES praktikos formavimąsi, o 2G tinklų išjungimas turėtų vykti tik visiškai užtikrinus kritinių avarinio ryšio paslaugų veikimą naujos kartos tinkluose.

Pasirengimui gali prireikti kelerių metų

RRT pabrėžia, kad 2G technologijos atsisakymas yra sudėtingesnis nei 3G tinklų išjungimas, nes nuo jo vis dar priklauso daug įrenginių, naudojamų svarbioms ir net su žmonių sauga susijusioms paslaugoms.

Mobilieji operatoriai taip pat ragina įmones iš anksto įvertinti naudojamą įrangą ir planuoti jos atnaujinimą.

„Mažiausiai kelerių metų pasirengimo laikotarpis yra pagrįstas“, – teigė J. Mikulėnaitė-Baušienė.

„Telia“ taip pat pritaria bent trejų metų pasirengimo laikotarpiui. R. Mikalauskas priminė, kad panašiai bendrovė ruošėsi ir 3G tinklo išjungimui.

„2022 metais išjungdami 3G tinklą tam ruošėmės trejus metus. Pokytį įgyvendinome etapais, iš anksto informavome klientus ir tiesiogiai dirbome su verslu. Šia patirtimi remsimės ir atsisakydami 2G“, – teigė „Telia“ atstovas.

Jis pabrėžė, kad verslui ir viešajam sektoriui reikia laiko nustatyti, kur naudojama sena įranga, įvertinti alternatyvas, suplanuoti biudžetus ir pirkimus.

„Pats tinklo išjungimas yra tik paskutinis proceso etapas. Iki jo reikia parengti tinklo sistemas, patikrinti paslaugų suderinamumą ir padėti klientams pereiti prie naujesnių sprendimų“, – sakė R. Mikalauskas.

„Bitės“ atstovas nurodė, kad bendrovė platesnę komunikaciją apie 2G išjungimą planuoja pradėti nuo kitų metų, o 2028-aisiais ketina skatinti konkrečius klientus pasikeisti įrenginius ir įsidiegti šiuolaikinius sprendimus.

„2029-uosius norėtume pasilikti kaip paskutinius metus technologijos išjungimui. Panašiai, kaip buvo išjungiama analoginė televizija Lietuvoje – palaipsniui, etapais, padedant žmonėms pasirengti pokyčiui“, – sakė M. Ropė.

Galimos atjungimo išlaidos

Kalbėdamas apie galimas išlaidas, R. Mikalauskas nurodė, kad vienais atvejais pakaks pakeisti ryšio modulį, kitais gali tekti atnaujinti visą įrenginį ar valdymo sistemą.

„Vienos visiems tinkamos kainos nėra – ją gali įvertinti įrangos tiekėjas ar prižiūrinti įmonė“, – aiškino „Telia“ adijo tinklo vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendrovė nenumato bendros įrangos keitimo kompensavimo programos, todėl savininkams išlaidas reikėtų planuoti kaip įprastą technologijų ir infrastruktūros atnaujinimą.

„Šiandien svarbiausia išsiaiškinti, kuriems įrenginiams reikės pokyčių. Skubėti keisti visos veikiančios įrangos nereikia, tačiau naujuose projektuose tik 2G palaikančių sprendimų rinktis jau nerekomenduojame“, – sakė R. Mikalauskas.

Susisiekimo ministerija taip pat nurodė, kad galimos finansinės pagalbos gyventojams ir verslui ar įrangos keitimo kompensavimo klausimai turėtų būti svarstomi ateityje.

„Šie klausimai turėtų būti svarstomi ateityje. Šiuo metu negalime spręsti, ar bus toks poreikis“, – Eltai pažymėjo ministerija.

„Bitės“ atstovas M. Ropė teigė, kad su didžiausiais verslo klientais bendrovė nuolat keičiasi informacija ir konsultuoja juos dėl įrangos atnaujinimo. Privačius klientus „Bitė“ skatina atsinaujinti SIM korteles, telefonus ir planus.

„Šiandien „Bitės“ tinkle Lietuvoje vis dar yra daugiau kaip 10 tūkst. 4G telefonų, kuriuose klientai naudoja labai senos kartos SIM korteles, veikiančias tik 2G tinkle. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Žmonės išties nemažai praranda, nes išmanųjį telefoną naudoja kaip primityvų įrenginį“, – kalbėjo „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Bendras nacionalinio pasirengimo planas

RRT vertinimu, Lietuvai būtų tikslinga turėti bendrą nacionalinį pasirengimo 2G išjungimui planą. 

Jame turėtų būti numatyta valstybės ir savivaldybių institucijų bei svarbiausių ūkio sektorių naudojamų įrenginių inventorizacija, jų modernizavimo terminai, 4G ir 5G aprėpties patikrinimas, „eCall“ bei numerio 112 veikimo užtikrinimas ir visuomenės informavimas.

„Jeigu koordinuojančios šį klausimą institucijos matys tikslingumą, tokia darbo grupė gali būti sudaryta“, – Eltai teigė Susisiekimo ministerija.

RRT atstovė J. Mikulėnaitė-Baušienė pabrėžė, kad svarbiausia užtikrinti, jog 2G tinklas būtų išjungtas tik tada, kai nuo jo priklausančios svarbios paslaugos jau perkeltos į alternatyvias technologijas ir nekyla naujų ryšio prieinamumo ar saugumo problemų.

Ji taip pat ragino jau dabar vengti naujų sistemų, veikiančių tik 2G technologijos pagrindu, diegimo.

The post Operatoriai 2G ryšio atsisakyti planuoja apie 2030-uosius, RRT ragina įvertinti seną įrangą appeared first on Anyksta.lt.

„MRU sudaryta tyrimo grupė, nagrinėjanti skundą dėl galimų akademinės etikos pažeidimų G. Skaistei rengiant daktaro disertaciją, šiuo metu tęsia darbą. Preliminariai numatoma, kad tyrimo grupė savo išvadas pateiks 2026 m. gruodžio pirmoje pusėje“, – Eltai perduotame komentare ketvirtadienį nurodė universiteto Komunikacijos skyriaus vadovė Karolina Markauskaitė.

Rektorės įsakymu tyrimo grupė darbą pradėjo rugsėjo 1 d., išvadas ji turėjo parengti per du mėnesius – iki lapkričio, tačiau darbas buvo pratęstas.

„Taip, darbas buvo pratęstas“, – teigė MRU atstovė.

Kaip skelbė ELTA, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba rugpjūtį gavo skundą dėl galimai pažeistos akademinės etikos G. Skaistei rengiant daktaro disertaciją MRU.

Skundas tolesniam nagrinėjimui buvo perduotas MRU.

Skunde keliami klausimai dėl galimų teksto originalumo, skaičiavimų neatitikimų ir rezultatų pateikimo trūkumų.

G. Skaistė teigė, kad universitetui pateiks visą reikalingą informaciją, kad skunde keliami klausimai būtų objektyviai įvertinti.

Parlamentarė G. Skaistė 2010 m. baigė Kauno technologijos universitetą (KTU), kur įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį. MRU politikė yra baigusi ekonomikos magistro studijas, vėliau įgijo socialinių mokslų daktarės laipsnį.

G. Skaistės apgintos mokslinės disertacijos tema – „Institucijų sistemos poveikio rizikos kapitalo investicijoms vertinimo modelis“.

Šią disertaciją ji apgynė 2016 m.

Praėjusią savaitę tyrimą dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus disertacijos atlikusi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Etikos komisija jo darbe nustatė reikšmingų akademinio rašymo, citavimo ir šaltinių priskyrimo pažeidimų, įskaitant plagiato atvejus.

Premjeras buvo įpareigotas ištaisyti darbą ne vėliau kaip per pusmetį.

The post MRU: skundą dėl Skaistės disertacijos nagrinejantI tyrimo grupė pratęsė darbą, išvados – gruodį appeared first on Anyksta.lt.