Kaip penktadienį pranešė Energetikos ministerija, bus finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimali finansavimo suma už 1 kWh sutaupytos galutinės energijos per metus yra ne didesnė kaip 1,50 Eur, o maksimali subsidijos suma vienai savivaldybei negali viršyti 1 mln. eurų. 

Teikiamų paraiškų skaičius nėra ribojamas – paraiškos galės būti teikiamos tol, kol bus gauta paraiškų visai 10 mln. eurų sumai.

Anot ministerijos, atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Numatoma, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimą savivaldybėms paskelbs šių metų spalį. 

The post Ministerija: gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti numatoma skirti 10 mln. eurų appeared first on Anyksta.lt.

„Kompiuterinis žaidimas vaikui gali prasidėti kaip nekalta pramoga, o baigtis mechanizmu, veikiančiu kaip lošimas – sumoki pinigus, nežinai, ką gausi, nusivili ir bandai dar kartą. Vadinamosios „loot box“ arba atsitiktinio turinio dėžutės vis dažniau tampa vaikų kasdienybės dalimi, nors jų keliamos rizikos Lietuvoje iki šiol beveik nereglamentuojamos“, – rašoma pranešime.

Skelbiama, kad 2024 m. iš pinigų lošė 14,3 proc. Lietuvos 15–16-mečių, o tarp vaikinų – net 24,1 proc., beveik kas ketvirtas. Europoje internetu lošiančių paauglių dalis per penkerius metus išaugo nuo 7,9 iki 14 proc., o galimai žalingo lošimo požymių turinčių lošiančių moksleivių dalis – nuo 4,7 iki 8,5 proc.

Konservatorių teigimu, per parą Lietuvoje sulaukiama 52–60 prašymų neleisti žmogui lošti, o maždaug pusę tokių prašymų pateikia vos 21–30 metų žmonės. 

Anot jų, lošimų specialistai jau pusantrų metų stebi daugėjant jaunuolių, kurių pirmoji lošimo patirtis prasideda ne kazino ar lažybų punkte, o kompiuterinių žaidimų platformose – nuo vadinamųjų „lobių skrynių“.

The post Konservatoriai pristatys siūlymus uždrausti atsitiktinio turinio pirkimus nepilnamečiams appeared first on Anyksta.lt.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų dalyvauti atminimo renginyje prie Pentagono. Niujorke, toje vietoje, kur stovėjo PPC dangoraižiai dvyniai, artimieji ryte perskaitys žuvusiųjų pavardes. Šešios tylos minutės, be kita ko, pažymės momentus, kai abu lėktuvai rėžėsi į pastatus ir bokštai griuvo. Pirmą kartą numatyta septintoji tylos minutė, skirta pagerbti tuos žmones, kurie vėliau mirė nuo ligų ar sužalojimų, patirtų per išpuolius.

Per 2001 m. Rugsėjo 11 d. teroristinius išpuolius žuvo beveik 3 tūkst. žmonių – islamistinio tinklo „Al Qaeda“ teroristai užgrobė keturis keleivinius lėktuvus ir du iš jų nukreipė į Pasaulio prekybos centro bokštus. Dar vienas lėktuvas rėžėsi į Pentagoną netoli Vašingtono, o ketvirtasis  sudužo Pensilvanijoje, kai keleiviai pasipriešino pagrobėjams. Kas turėjo būti šio orlaivio taikinys, iki šiol lieka neaišku.

Niujorko ugniagesių tarnyba (FDNY) ketina paminėti daugiau nei 300 žuvusių ugniagesių. Po atakų, FDNY duomenimis, dar per 400 ugniagesių mirė nuo ligų, susijusių su Pasaulio prekybos centro griūtimi. Niujorko Brajaneto parke bus pastatytos 2 753 tuščios kėdės – po vieną kiekvienai Niujorko aukai. Ant kėdžių bus galima padėti gėlių arba palikti žinutes.

D. Trumpas, kaip ir ankstesniais metais, paskelbė rugsėjo 11-ąją Patriotų diena ir nurodė, pagerbiant aukas, ant federalinių pastatų iki pusės stiebo nuleisti vėliavas. „National September 11 Memorial & Museum“ duomenimis, apie 100 mln. šiandien gyvenančių amerikiečių – maždaug trečdalis gyventojų, tuomet buvo per jauni, kad atsimintų išpuolius, arba dar nebuvo gimę.

Praėjus 25 metams po išpuolių, toliau auga žmonių, kenčiančių nuo jų sukeltų sveikatos problemų, skaičius. JAV vyriausybės duomenimis, asmenų, mirusių nuo ligų, susijusių su Rugsėjo 11-osios įvykiais, skaičius jau gerokai viršijo tiesiogiai per išpuolius žuvusių žmonių skaičių.

Griuvus maždaug 400 metrų aukščio bokštams ir kilus gaisrams, Žemutiniame Manhatane susidarė labai toksiškas mišinys, kurį, be kita ko, sudarė į dulkes virtęs betonas, stiklas, gipso kartonas, sudegęs plastikai ir kiti kenksmingi junginiai. Dešimtys tūkstančių gelbėtojų, savanorių, gyventojų ir darbuotojų buvo veikiami dulkių ir dūmų. Valstybinė „World Trade Center Health Program“ programa šiuo metu teikia pagalbą daugiau nei 150 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškė galimi šios toksinės taršos padariniai.

Minėjimo renginius Niujorke lydi politinis ginčas dėl mero Zohrano Mamdani. Kai kurių aukų artimieji peticijoje pareikalavo, kad jis nedalyvautų pagrindinėje atminimo ceremonijoje prie memorialo „Ground Zero“. Iniciatoriai, be kita ko, kaltina Z. Mamdani, kad jis nepakankamai aiškiai atsiribojo nuo pasisakymų, kurie laikomi ekstremistiniais. Kiti kritikavo tai kaip kampaniją ir antimusulmonišką rasizmą prieš Z. Mamdani, kuris yra pirmasis miesto meras musulmonas.

The post JAV mini 25-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines appeared first on Anyksta.lt.

„Šiandien ESO valdyba 16:30 renkasi ir svarstys ESO generalinio direktoriaus prašymą atleisti jį iš pareigų“, – ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje teigė M. Sinkevičius.

Apie valdybos susitikimą Eltai patvirtino „Ignitis grupės“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta.

„Galiu patvirtinti, kad tai tiesa – vakare renkasi ESO valdyba ir apsvarstys vadovo prašymą dėl atsistatydinimo“, – Eltai teigė V. Lopeta.

Tiesa, dėl kokių priežasčių ESO vadovas R. Radvila nusprendė atsistatydinti, V. Lopeta teigė negalintis komentuoti.

„Kol kas daugiau negaliu pakomentuoti“, – nurodė jis.

„Po valdybos posėdžio turėtume sužinoti, koks bus priimtas sprendimas“, – pabrėžė „Ignitis grupės“ komunikacijos partneris.

Tuo metu ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė Eltai tikino apie planuojamą ESO valdybos susitikimą nežinojusi.

„Šiuo metu apie tokį susitikimą aš žinių neturiu“, – teigė ji.

Kaip skelbta, praėjusią savaitę energetikos ministras Lukas Savickas teigė, jog ESO vadovo atsakomybę dėl bendrovės pasiruošimo audrai, reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kaip buvo įgyvendintos po 2024 m. audros pateiktos rekomendacijos, ar buvo pakankamai investuota į elektros tinklo atsparumą. 

Pats ESO vadovas anksčiau sakė, kad jo atsakomybės klausimą reikėtų vertinti tik visiškai atkūrus elektros tiekimą. 

ELTA primena, kad rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros metu daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti. 

Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

The post ESO valdyba svarstys Radvilos prašymą atleisti jį iš generalinio direktoriaus pareigų appeared first on Anyksta.lt.

„Kitų metų balandžio pradžioje kadenciją baigia dabar išrinktų savivaldybių tarybų nariai ir merai, todėl mes įstatymu esame įpareigoti likus šešiems mėnesiams iki kadencijos pabaigos paskelbti naujų savivaldybių tarybų ir merų rinkimų datą“, – pristatydamas nutarimo „Dėl 2027 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų paskelbimo“ projektą Nr. XVP-1798 sakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Projektui po pateikimo pritarė 87 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti rugsėjo 17 d.

The post Siūloma, kad savivaldos rinkimai vyktų kitų metų kovo 7 d. appeared first on Anyksta.lt.

„Be elektros šįryt dar yra 224 klientai, visi jie – Utenos regione. Sudėtingiausia situacija yra Zarasų rajone“, – Eltai ketvirtadienį sakė R. Juodkienė.

ESO taip pat sulaukė daugiau kaip 6,4 tūkst. gyventojų prašymų kompensuoti dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo patirtus tiesioginius nuostolius.

„Daugiau nei 6,4 tūkst. prašymų, apie 100 kompensacijų jau išmokėta. Daugėja ir prašymų gauti didesnes – 440 ar 660 eurų – kompensacijas“, – aiškino ji.

Pasak R. Juodkienės, elektros tiekimo atstatymas paskutiniams klientams užtrunka dėl sudėtingų tinklo pažeidimų ir sunkiai pasiekiamų vietovių.

„Ten yra sugriautas tinklas. Kai kur negalime pritaikyti įprastų techninių sprendimų, yra miškingų, pelkėtų vietų. Viena brigada kartais dirba dieną ar pusantros tam, kad elektros tiekimas būtų atnaujintas vienam ar dviem klientams“, – pabrėžė ESO atstovė.

Bendrovė tikisi didžiajai daliai likusių klientų elektros tiekimą atkurti dar ketvirtadienį, tačiau R. Juodkienė neatmeta, kad dėl sudėtingos situacijos Zarasų rajone darbai keliuose objektuose gali užsitęsti.

„Kol kas su prognozėmis esame atsargūs, nes pradėjus darbus gali iškilti papildomų kliūčių. Darome viską, kad jau šiandien pabaigtume. Tikimės, kad tai pavyks, tačiau Zarasuose dėl kelių klientų dar gali iškilti problemų“, – teigė ji.

Kaip skelbė ELTA, supaprastinta tvarka dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo į ESO gali kreiptis privatūs klientai, kuriems elektros tiekimas po audros buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. 

Kompensuojamos išlaidos už sugedusius maisto produktus, generatorių įsigijimą ar nuomą, kurą bei būtiną apgyvendinimą.

Klientams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų tiesioginių nuostolių.

Rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusios audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.

Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

The post ESO: dėl audros be elektros dar likę 224 klientai, visi – Utenos regione appeared first on Anyksta.lt.

„Paketas yra dvejų metų laikotarpiui, jo vertė, skaičiuojant per tą laiką – 700 milijonų eurų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Pasak premjero, socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytą paketą šiuo metu sudaro devynios priemonės, tačiau jų sąrašas dar gali būti papildytas.

„Tai nereiškia, kad tos priemonės yra baigtinis sąrašas, jos gali būti papildomos ir kitomis, ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonėmis, nes visa koalicija sutinka, kad pagalba šeimai neapsiriboja tik išmokomis“, – teigė M. Sinkevičius.

„Pagalba šeimai – tai horizontalus požiūris, kuris turėtų būti demonstruojamas atliepiant šeimos poreikius ir kultūros, ir švietimo, ir turbūt susisiekimo srityse“, – pridūrė jis.

Kaip vieną pagrindinių problemų šeimoms, svarstančioms apie vaikus, Vyriausybės vadovas išskyrė būsto prieinamumą. Todėl, anot jo, ketinama didinti finansavimą paramai pirmąjį būstą regionuose įsigyjančioms šeimoms.

„Įprastai jauni žmonės sako, kad karjera ir būstas yra reikalingi elementai norint susilaukti vaiko. Šia prasme turime kelias paramos būsto įsigijimui programas, viena iš tų programų orientuota į pirmojo būsto įsigijimą regionuose“, – kalbėjo premjeras.

Pasak jo, šiai priemonei svarstoma skirti apie 50 mln. eurų.

„Turbūt prisimenate, kad būdavo toks pratimas – registracija, aplikavimas ir per penkias minutes baigėsi pinigai. Tai tas požiūris keisis su didesniu finansavimu“, – sakė M. Sinkevičius.

Koalicijoje taip pat diskutuojama apie vaiko priežiūros išmokų lubų didinimą arba visišką jų atsisakymą. Šiuo metu jos siekia du vidutinius darbo užmokesčius (VDU).

„Buvo pristatytas scenarijus – 4 VDU, bet kilo diskusija, ar nereikėtų grįžti prie to modelio, kuris buvo praeityje, kada išmokų lubos tiesiog neegzistavo, bet numatant galimybę ir saugiklius, kad nebūtų piktnaudžiavimo“, – aiškino ministras pirmininkas.

Anot jo, kaip vienas iš galimų saugiklių galėtų būti vertinamas ilgesnio laikotarpio – dvejų ar trejų metų – žmogaus darbo užmokestis.

„Dėl lubų vaiko priežiūros atostogose, išmokų dydžių, susietų su tėčio ar mamos darbo užmokesčiu iki susilaukiant vaiko, mes dar diskutuosime“, – pažymėjo M. Sinkevičius.

Tarp kitų svarstomų priemonių – vienkartinės išmokos į Lietuvą grįžtančioms ir čia ilgiau nei metus gyvenančioms šeimoms bei universali parama vaikų pasiruošimui mokslo metams.

Šiuo metu socialiai pažeidžiamoms šeimoms pasiruošimui mokslo metams, pasak premjero, skiriama daugiau kaip 140 eurų išmoka.

„Ta išmoka gali būti padaryta universali. Devynias priemones labiau detalizuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – pabrėžė jis.

Paklaustas, ar valstybės biudžete pakaks lėšų numatytoms priemonėms, M. Sinkevičius teigė, kad jų apimtis priklausys nuo valstybės finansinių galimybių.

„Mūsų koalicijos tarybos posėdyje dalyvavo finansų ministras. Tikrai nealpo. Nacionalinis biudžetas, „Sodros“ rezervas, ekonomikos augimas – kiek mums tai leis, pagal tai ir konstruosime šių išlaidų pozicijas“, – sakė premjeras.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tuo metu teigė manantis, jog paketas – geras ir jis turėtų būti pateiktas kaip įmanoma greičiau, kad viskas galėtų būti iki galo išdiskutuota.

„Aptarėme rudens sesiją ir buvo pristatytas Šeimos paramos paketas – nuo pasiruošimo šeimai iki gimimo ir galiausiai pilnametystės. Parama būstui ir panašiai. Man atrodo, kad paketas yra geras. (…) Diskutuosime apie jį frakcijose“, – žurnalistams Seime sakė J. Olekas.

Anot jo, visas paketas arba dalys jo Seimui turėtų būti pateiktos jau netrukus prasidėsiančios rudens sesijos pradžioje.

Kaip skelbė ELTA, rudenį socialinės apsaugos ir darbo ministrė ketina pristatyti Šeimos paketą.

Viena iš svarstomų paketo krypčių – lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos, būsto prieinamumo gerinimas, taip pat pagalba šeimoms sprendžiant vaikų užimtumo klausimus.

Apie būtinybę didinti gimstamumą kalba ir kiti koalicijos partneriai – demokratai ir „valstiečiai“, taip pat aptariama galimybė pasirašyti partijų susitarimą dėl demografijos.

The post Premjeras: dvejų metų šeimos paramos paketo vertė siektų apie 700 mln. eurų appeared first on Anyksta.lt.

Į teismo posėdį ketvirtadienį atvyko visi proceso dalyviai.

Prokuroras Renaldas Budrys teisme pagarsino kaltinamąjį aktą. Jis nurodė, kad A. Orlauskui kaltinimai šmeižimu pateikti dėl 2024 m. lapkritį internetinėje laidoje „OpTV“ paskelbtos informacijos apie A. Ramanauską.

Kaip nurodė R. Budrys, minėtoje laidoje A. Orlauskas pasakojo apie tai, kodėl esą A. Ramanauskas buvo atleistas iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT). Pasak prokuroro, kaltinamasis paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, nurodydamas, kad A. Ramanauskas esą iš LRT buvo atleistas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu.

„A. Orlauskas tyčia paskleidė informaciją apie A. Ramanauską, nurodydamas, kad A. Ramanauskas turi priklausomybių, kad A. Ramanausko priklausomybės dažnėjo, ko rezultate buvo trikdomas kolegų darbas, nes atvažiuoja pilietis „ne formoje“. (…) Tokiu būdu A. Orlauskas paskleidė apie A. Ramanauską tikrovės neatitinkančią informaciją“, – dėstė R. Budrys.

Kaip nurodė prokuroras, A. Orlauskas „OpTV“ laidoje kalbėjo apie tai, kad A. Ramanauskas esą vėluodavo į LRT laidos „Dviračio žinios“ filmavimus, neišmokdavo tekstų, numatytų pagal scenarijus, ir dėl to esą visai kūrybinei komandai tekdavo dirbti viršvalandžius. Tokiu būdu, pasak R. Budrio, A. Orlauskas apšmeižė A. Ramanauską.

Kaltinamasis A. Orlauskas teisme teigė nepripažįstantis savo kaltės. Jis sakė parodymus duosiantis po to, kai teisme bus apklausti kiti proceso dalyviai.

A. Ramanauskas tvirtina alkoholį vartojantis saikingai

Nukentėjusiuoju byloje pripažintas A. Ramanauskas teisme teigė, kad sužinojęs A. Orlausko paskleistus teiginius laidoje „OpTV“ minėtą laidą pažiūrėjo ir nusprendęs, jog komiko pareiškimai yra šmeižikiški, kreipėsi į teisėsaugą.

A. Ramanauskas tvirtino neprisimenantis atvejų, kai jis būtų neišmokęs tekstų TV laidoms.

„Jeigu aš ir nemokėjau teksto filmavimo metu, tai nebuvo sisteminis reiškinys. Bet aš tokių dalykų neatsimenu“, – dėstė nukentėjusysis.

Jis, paklaustas apie priklausomybes, teigė su tokiomis problemomis niekada nesusidūręs. 

„Neturėjau ir neturiu jokių priklausomybių“, – sakė A. Ramanauskas.

Vyras neslėpė, kad A. Orlausko paskleisti teiginiai apie jį labai nustebino.

„Mes gražiai bendraudavome, tai man yra labai keista. Mes su Artūru esame pažįstami nuo 1996 metų. (…) Nenorėčiau spekuliuoti, kodėl jis taip padarė. Man tai yra šokiruojantis dalykas, kodėl taip reikėjo meluoti ir šmeižti“, – tvirtino A. Ramanauskas.

TV ir radijo laidų vedėjas, atsakinėdamas į prokuroro klausimus, sakė, kad jis alkoholį vartoja saikingai.

„Labai saikingas (santykis su alkoholiu – ELTA). Aš kartais vartoju alkoholį. Bet darbas ir alkoholis man yra tabu“, – akcentavo A. Ramanauskas. 

The post Ramanauskas apie kaltinimus Orlauskui: šokiruoja, kodėl taip reikėjo meluoti iš šmeižti appeared first on Anyksta.lt.

Pagal Finansų ministerijos parengtą nutarimo projektą, ūkio subjektams bus kompensuojama 22 proc. dėl stichinių meteorologinių reiškinių patirtos žalos. Teigiama, jog tokia pati kompensacijos dalis buvo taikyta ir ankstesniais atvejais.

Dėl šalnų numatyta skirti 24,2 tūkst. eurų: Alytaus rajono savivaldybei – 12,5 tūkst. eurų, Anykščių rajono savivaldybei – 11,7 tūkst. eurų.

Didžioji dalis lėšų – 835,9 tūkst. eurų – bus skirta dėl ilgo lietingo laikotarpio patirtai žalai kompensuoti.

Daugiausia bus skiriama Biržų rajono savivaldybei – 293,7 tūkst. eurų, Šilutės rajonui – 183,6 tūkst. eurų, Kretingos rajonui – 110,9 tūkst. eurų, Joniškio rajonui – 78,2 tūkst. eurų.

Taip pat kompensacijos bus skiriamos Anykščių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybėms.

Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl šalnų buvo paskelbta 2025 m. gegužės 28 dieną, o dėl ilgo lietingo laikotarpio – tų pačių metų rugpjūčio 13 d. Nutarimo projektu siekiama iš dalies atlyginti dėl šių stichinių meteorologinių reiškinių ūkio subjektų patirtą žalą.

Projektu taip pat numatoma Finansų ministerijai, rengiant 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektą, atkurti panaudotas valstybės rezervo lėšas.

The post Vyriausybė iš valstybės rezervo skirs beveik 0,9 mln. eurų šalnų ir liūčių žalai kompensuoti appeared first on Anyksta.lt.

„Iš tiesų tai yra miškų ištekliaus strategija. Mes ją vadiname „kirtimo“ strategija. Tai yra apie tai, kaip užauginti išteklius ir kaip toliau stiprinti pramonę bei bioekonomiką. Tai strategija, kuri ignoruoja socialinį ir ekologinį faktorių miškuose, kurie yra ypač svarbūs, jeigu siekiame tvarios miškininkystės“, – trečiadienį LRT radijui teigė L. Paškevičiūtė.

Anot jos, jeigu strategija būtų patvirtinta tokia, kokia pateikta šiuo metu, esminės Lietuvos miškų valdymo problemos liktų neišspręstos.

„Jei ši strategija tokia ir bus (kokia pateikta – ELTA), situacija miškuose nesikeis. Mes turime netvarią miškininkystę“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.

„Ne veltui turime tą visuomeninį konfliktą dėl plynųjų kirtimų šalia gyvenamųjų teritorijų, vertingose saugomose teritorijose. Mes iš principo turime skurdinamą gyvenamąją ir gamtinę aplinką. Tai yra pamatinė problema, kurią ši strategija ignoruoja“, – tęsė ji.

L. Paškevičiūtės vertinimu, projekte svarbiausiu kriterijumi išlieka medienos išteklių didinimas.

„Iš principo tai yra tiesiog naujas dokumentas, orientuotas į išteklių auginimą, ir vienintelis svarbus dalykas – kad Lietuvoje medienos tūris didėtų“, – aiškino pirmininkė.

Ministerija: pirmasis strategijos tikslas skirtas miškų gyvybingumui ir įvairovei

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius su tokiu projekto vertinimu nesutinka. Pasak jo, aplinkosaugininkai iš dokumento išskiria pavienius teiginius, nors jame numatytos ir biologinės įvairovės bei miškų ekosistemų apsaugos priemonės.

„Iš tiesų Aplinkosaugos koalicija vardija tokius pavienius mūsų teiginius. (…) Pirmasis tikslas strateginiame projekte yra miškų gyvybingumo, įvairovės ir prisitaikymo stiprinimas. Uždavinys – užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir atkūrimą, inventorizuojant ir saugant biologiškai vertingus miškus“, – teigė A. Saladžius.

Kaip numatoma strategijos struktūros projekte, pirmuoju ilgalaikiu tikslu siekiama ne tik išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, bet ir parengti nacionalinius gamtiškos miškininkystės principus, didinti mišrių bei įvairiaamžių medynų dalį, atkurti pažeistas miško ekosistemas ir stiprinti miškų atsparumą klimato kaitai.

„Po šio uždavinio dar turime tokius kaip miškų ekosistemų atkūrimas, miškų prisitaikymas prie klimato kaitos pokyčių. Visa tai yra dėmesys miškų išsaugojimui. Be abejo, strategijos projektu siekiame atliepti tiek ekologines, socialines, tiek ir ekonomines funkcijas“, – kalbėjo A. Saladžius.

Ministerijos atstovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu pateiktas dokumentas nėra galutinė strategijos versija.

„Strategijos projektas dar, be abejonės, bus tobulinamas, bus pildomas, tai tik pats pirmasis etapas. Tam tikimės konstruktyvaus socialinių partnerių įsitraukimo, o ne skambių frazių. Šįryt girdime, ko galbūt trūksta ir kuo galėsime strategiją papildyti“, – sakė jis.

Strategijoje – keturi ilgalaikiai tikslai iki 2050 metų

Nacionalinio miškų sektoriaus plėtros plano struktūros projekte numatoma Lietuvos miškų politikos kryptis iki 2050 metų. Dokumente nurodoma, kad Lietuva atskiro strateginio lygmens miškų sektoriaus dokumento neturi nuo tada, kai baigė galioti 2012–2020 m. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros programa.

Projekte keliami keturi ilgalaikiai tikslai – stiprinti miškų gyvybingumą, įvairovę ir prisitaikymą, užtikrinti tvarią ir subalansuotą miškų žemėnaudą bei didinti miškingumą, užtikrinti tvarius miškų išteklius bioekonomikos plėtrai ir kurti skaidrų, įtraukų bei duomenimis grįstą miškų valdymą.

Trečiuoju strateginiu tikslu, kurį kritikuoja aplinkosaugininkai, numatoma didinti miškų sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, skatinant tvarų kokybiškos žaliavinės medienos ruošimą ir tiekimą. Kartu siūloma plėtoti nemedieninių miško išteklių ekonomiką, rekreacines, kultūrines, kraštovaizdžio apsaugos ir anglies kaupimo funkcijas bei skatinti inovacijas miškų sektoriuje.

Pačiame projekte taip pat pripažįstama, kad Lietuvoje išlieka įtampa tarp ekonominių interesų, dominuojančios plynųjų kirtimų praktikos ir saugotinų miško buveinių bei biologinės įvairovės apsaugos. Dokumente nurodoma, kad vienaamžiai medynai sudaro 61 proc. medynų, o trijų ar daugiau kartų medynai – 6 proc.

The post Aplinkosaugininkai kritikuoja Miškų plėtros strategijos projektą: vadina jį „kirtimo“ strategija appeared first on Anyksta.lt.