„Labai įdomus būdas pradėti dieną – gadinti svetimą turtą. Kol mes rūpinomės savo vaikais darželyje, kažkas rūpinosi tuo, kaip tyčia subraižyti mūsų automobilį. Ne paskubomis, ne netyčia – o labai sąmoningai ir labai greitai.Jei bent dalis to ryžto dar liko – panaudok jį prisipažinimui“, – rašo M.Bužinskienė.

Nuotrauka iš feisbuko

The post Apgadintas Pušyno seniūnaitijos seniūnaitės automobilis appeared first on Anyksta.lt.

Tako remonto paslaugų pirkimo iniciatorius – Anykščių rajono savivaldybės Bendrojo ir ūkio skyriaus specialistas Valentinas Černiauskas.

Kaip skelbiama savivaldybės viešųjų pirkimų plane, rangovo numatoma ieškoti skelbiamos apklausos būdu.

The post Planuojama remontuoti kairįjį Šventosios upės taką appeared first on Anyksta.lt.

Ketvirtadienį ir penktadienį bus galima balsuoti už populiariausią slaugytoją, o šeštadienį ir sekmadienį –  portale anyksta.lt rinksime populiariausią gydytoją.

Balsavimui pateiksime visų medikų, kuriems nors kartą buvo padėkota „Anykštos“ laikraštyje.

Primename, kad balsavimas portale lems 25 proc. bendro rezultato, o padėkos laikraštyje – 75 proc.  

The post Artėja finalinis populiariausių medikų rinkimų etapas appeared first on Anyksta.lt.

Melsimės už gyvas ir mirusias mamytes ir kitomis intencijomis.

Reikiamą informaciją galima gauti tel. Nr. +37061519959

The post ŠV. MIŠIOS INKŪNŲ BAŽNYČIOJE appeared first on Anyksta.lt.

Trečiadienį, balandžio 22-ąją apie 9 valandą litras 95 benzino abiejose Anykščių miesto „Viada“ degalinėse kainavo 1, 759 euro, A. Vienuolio gatvės „Baltic Petroleum“ – 1,699 euro, Mindaugo gatvės „Baltic Petroleum“ 1,649 euro, „Alaušoje“ – 1,639 euro.

Dyzelinis kuras abiejose miesto „Viada“ degalinėse kainavo 2,049 euro, A. Vienuolio gatvės „Baltic Petroleum“ – 2,002 euro, Mindaugo gatvės „Baltic Petroleum“ 1,909 euro, „Alaušoje“ – 1,899 euro.

Dujos abiejose „Viadose“ buvo po 0,939 euro, A. Vienuolio gatvės „Baltic Petroleum“ – 0,879 euro, Mindaugo gatvės „Baltic Petroleum“ – 0,869 euro, „Alaušoje – 0, 839 euro.

The post Kuras toliau pinga appeared first on Anyksta.lt.

„Anykščių šilelis, Puntukas, Laimės žiburys ar Vorutos piliakalnis – šis kraštas turi ryškią tapatybę. Mūsų gamykla taip pat yra labai įdomi krašto legendos dalis“, – teigia „Anykščių vyno“ gamybos vadovė Liubovė Rebiatnikova. Ji pažymi, kad „Anykščių vyno“ gamykla, kurią valdo „MV GROUP Production“ įmonė, per ilgą savo istoriją išgyveno skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius, ekonominius pokyčius ir technologines transformacijas.

„Man ir mano kolegoms šimtmečio jubiliejus kelia didelį pasididžiavimą, nes daugelis žmonių yra susiję su įmone jau kelias kartas – čia dirbo jų tėvai ar net seneliai“, – pastebi L. Rebiatnikova.

Šimtmečio jubiliejaus ženklai jau puošia Anykščiuose gaminamų vynų pakuotes, o rudenį gamyklos sukaktis Anykščiuose bus paminėta kartu su tradicine „Obuolinių“ švente. Planuojama atverti gamyklos duris ir miesto gyventojus bei svečius pakviesti apsilankyti „Anykščių vyno“ erdvėse.

Drąsi lietuviškų vaisių vyndarystės pradžia

„Anykščių vyno“ lankytojų centre galima sužinoti gausybę istorijų apie kone garsiausią Lietuvos vyndarį Balį Karaziją. Legendinė asmenybė garsėjo ne tik gamybos technologijų išmanymu, bet ir išradingais verslo sprendimais. Vyndario ambicijos, noras nugalėti ir meistrystė lietuvišką produkciją išgarsino net Prancūzijoje. Tačiau pradžia buvo kukli: pirmąjį obuolių vyną agronomas B. Karazija pagamino nuomojamo namo rūsyje, 1926 metais įsteigęs „B. ir J. Karazijų vaisių vynų dirbtuvę“.

Verslui augant netruko paaiškėti, kad agronomo sumanymas yra ne tik drąsus, bet ir išties novatoriškas – gaminti vyną ne iš įprastų vynuogių, o iš Lietuvoje užaugintų vaisių ir uogų. Per kiek daugiau nei dešimtmetį nedidelė dirbtuvė išaugo į gamyklą, o jos produkcija pelnė pripažinimą net už Lietuvos ribų. Vienas ryškiausių to įrodymų – 1938 metais tarptautinėje parodoje Paryžiuje Anykščių braškių vynui skirtas pagrindinis prizas, o dar po metų įmonė jau buvo pasiekusi 900 tūkst. litrų metinę gamybą. Palyginti, šiandien gamykla per metus pagamina daugiau negu 4 mln. litrų produkcijos.

Anot L. Rebiatnikovos, „Anykščių vynas“ yra viena seniausių vaisių ir uogų vyno gamintojų Lietuvoje. Anykštėnai suformavo lietuviškos vyndarystės tradiciją, įrodydami, kad kokybišką gėrimą galima gaminti ne tik iš vynuogių, bet ir iš mūsų kraštui būdingų vaisių bei uogų – obuolių, serbentų ar braškių.

Už laikmečių lūžius stipresnė tradicija

Gamyklos istorija glaudžiai susijusi su visos Lietuvos gėrimų pramonės raida. Per šimtmetį „Anykščių vynui“ teko išgyventi kone visus svarbiausius XX a. Lietuvos istorijos virsmus – skirtingas santvarkas ir įstatymų pokyčius, taip pat – patirti technologijų raidą. Tačiau ilgametės tradicijos ir darbuotojų įsitraukimas padėjo įveikti visus iššūkius. Esant galimybėms, „Anykščių vynas“ visada kūrė naujoves, plėtė asortimentą, siekė atliepti rinkos tendencijas.

L. Rebiatnikova atkreipia dėmesį, kad, nepaisant įvairių permainų, gamyklai pavyko išsaugoti svarbiausius principus: „Iki šiol laikomės tradicijos gaminti gėrimus iš vietinių vaisių ir uogų. Kai kurios receptūros ir gamybos principai perduodami iš kartos į kartą – kasdieniu darbu, pagarba amatui ir atsakomybe už kokybę. Šiandien mūsų gamyba išsiskiria tuo, kad deriname modernias technologijas su tradicinėmis vaisių vyno gamybos žiniomis“.

Gyvas ryšys tarp gėrimų pramonės legendų

„Anykščių vyno“ istorija yra svarbi Lietuvos gėrimų pramonės raidai. Tą puikiai supranta gamyklą valdanti bendrovė „MV GROUP Production“, kuriai taip pat priklauso „Alita“, „Stumbras“ ir „Gubernija“.

„Ilgametė gamyklos istorija įrodo, kad „Anykščių vynas“ sklandžiai prisitaiko prie įvairių istorijos laikotarpių. Šiandieninė gamyklos profesionalų komanda sugeba unikalias gamybos tradicijas praturtinti naujais kūrybiniais sprendimais ir pasitelkdami naujausias gamybos technologijas išvysto ambicingas idėjas“, – pastebi „MV GROUP Production“ generalinis direktorius Algirdas Čiburys.

Jis įsitikinęs, kad iš kartos į kartą anykštėnų perduodamos vyndarystės žinios, įgūdžiai ir atkaklumas yra vienos iš svarbiausių gamyklos sėkmės formulės dalių. Šiemet vartotojams planuojama pristatyti naujų skonių „Vorutos“ nealkoholinių vynų, kurie atliepia pasaulines vaisių ir uogų vynų tendencijas. Produktų krepšelį jau papildė naujas „Blossom“ linijos nealkoholinis vynas – obuolių, vyšnių ir erškėtuogių žiedų skonio. Pastarasis skirtas vartoti vasarą, o šaltuoju metų laiku daug žmonių Lietuvoje jau atrado nealkoholinį „Winterspice“ vyną.

A. Čiburys atkreipia dėmesį, kad „Voruta“ yra populiariausias vyno prekės ženklas natūralios fermentacijos vyno kategorijoje Lietuvoje. Tai pasiekti padėjo nuoseklus šio prekės ženklo vystymas ir dėmesys pirkėjų poreikiams. „Anykščiuose gaminami nealkoholiniai vynai toliau populiarėja. Vartotojai vertina mūsų pristatomas inovacijas ir vietinę produktų kilmę, todėl naujienas į rinką pristatome kasmet – ne išimtis ir šie, jubiliejiniams metams skirti produktai“, – sako „MV GROUP Production“ generalinis direktorius.

Užsak. nr. 148

The post „Anykščių vynui“ – 100 metų: nuo pirmų statinių Anykščiuose iki lietuviškos vyndarystės simbolio appeared first on Anyksta.lt.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pastebi, kad rudosios meškos vis dažniau fiksuojami skirtinguose Lietuvos regionuose. Tai kelia klausimą – ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?

Bando įsitvirtinti

Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą – dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos, o tai rodo, kad jie teritoriją renkasi ne atsitiktinai.

„Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra mūsų rūšis“, – sako S. Paltanavičius.

Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tuomet, kai Lietuvoje bus užfiksuoti ir jaunikliai.

Nuotraukos šaltinis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) „Meškų žemėlapis“.

Jauni klajūnai ieško naujų namų

Lietuvoje pastebimos meškos dažniausiai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Į mūsų šalį jos atkeliauja iš kaimyninių regionų – Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija yra gerokai gausesnė.

Tokie jauni žvėrys per parą gali įveikti net 20–30 kilometrų, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.

Sugrįžimas, kuris vyksta be žmogaus pagalbos

Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą.

„Meškos į Lietuvą neateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atstatymas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.

Jo teigimu, prieš daugiau nei šimtmetį šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.

Nuotraukos šaltinis: LMŽD „Meškų žemėlapis“.

Miško „tvarkytoja“, o ne tik plėšrūnė

VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos mūsų miškų ekosistemai nėra svetimos – priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.

„Rudoji meška – didžiausias mūsų plėšrusis žvėris, kurio mityba itin plati: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.

Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralaus miško balanso: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, o jų platus mitybos spektras leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos.

Nuotraukos šaltinis: LMŽD „Meškų žemėlapis“.

Susitikimas su meška: ką svarbu žinoti

Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje išlieka nedidelė, tačiau specialistai primena, kad miške svarbu elgtis atsakingai. Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.

Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Taip pat svarbu leisti meškai žmogų išgirsti – judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.

Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl daugeliu atvejų iš anksto jį išgirdę, patys pasitraukia.

Ar meškos taps įprastu vaizdu?

Gamtininkų vertinimu, meškų Lietuvoje artimiausiais metais gali daugėti. S. Paltanavičiaus teigimu, po dešimties–penkiolikos metų meška gali tapti įprasta, nors ir negausia, mūsų miškų rūšimi.

Tai reiškia, kad ateityje šie gyvūnai anksčiau ar vėliau taps natūralia Lietuvos gamtos dalimi – tokia, kokia buvo kadaise.

The post Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja? appeared first on Anyksta.lt.

„Svajų ir tikslų asociacijai yra daug. Bet svarbiausia dabar yra tai, kad asociacija tampa ir ALT3RNO namais. Kuo aš labai džiaugiuosi!

Nors turiniui idėjų yra daug – reikia laiko, kol viskas įsivažiuos. Bet tikiu, kad įsivažiuos ir pašefuosim įdomaus turinio“, – žada S. Šeštokaitė.

Nuotrauka iš feisbuko

The post Buvusi savivaldybės specialistė įkūrė asociaciją appeared first on Anyksta.lt.

Kaip skelbiama, kol kas kolektyvas vadinasi kukliu pavadinimu „Trupinėliai“.

Šių metų pradžioje Svėdasų skyriui pradėjęs vadovauti Gintautas Sabalys „Anykštai“ prasitarė, kad turi tikslą atgaivinti šio kolektyvo veiklą.

The post Svėdasuose atsikūrė vokalinis instrumentinis ansamblis appeared first on Anyksta.lt.

„Kviečiame visus užsukti, mainytis drabužiais ir kartu tausoti aplinką. Antroji spinta – tai tarsi mažas butikas, kuriame galima atnešti nebenešiojamus, bet dar tvarkingus drabužius, o vietoje jų išsirinkti ką nors naujo sau.

Laukiame ne tik mokyklos bendruomenės, bet ir visos Alantos bendruomenės!

Prisidėkime prie tvaresnio vartojimo ir suteikime daiktams antrą gyvenimą!“, – skelbiama centro pranešime.

Kaip manote, ar tokios iniciatyvos reikėtų ir Anykščiuose?

The post Ar Anykščiuose reikalinga „Antroji spinta”? appeared first on Anyksta.lt.