Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai) 

Knygelėje rasite pagal įvairių autorių sukurtas eiles 12 lopšinių, parašytų skirtingu stiliumi. Muziką ir lopšines atlieka skirtingi atlikejai. Muzika įrašyta dviem formatais – 24 bit wav ir mp3.

Leidinį iliustravo dailininkas Vilijus Vaišvila ir s. Justina Gruodytė OSB.

10 lopšinių parašė ir 2 lopšines aranžavo, jas atliko bei įrašė kompozitorius Vladas Klimas.

Renginio metu s. J. Gruodytė OSB ir kompozitorius V. Klimas pasidalins knygelės kūrimo patirtimi, gyvai skambės lopšinės, giesmės bei liudijimai. 

Leiskime žodžiui, giesmei, lopšinėms pasiekti širdis ir mus praturtinti!

The post Lopšinių knygos pristatymas appeared first on Anyksta.lt.

Kaip matyti iš projektinių pasiūlymų, menų studijos–kūrybinės dirbtuvės bus įrengtos pastate, kurio bendras plotas sieks 413,04 kv. m.
Iš viso šiame pastate menininkams suprojektuotos keturios studijos, kurios išsidėstys per du aukštus. Viena studija pritaikyta neįgaliajam asmeniui.
Taip pat suplanuota ekspozicijų salė, kuri vienu metu talpins iki 20 lankytojų.
Numatyta, kad naujojo statinio fasadas bus iš ventiliuojamų medinių lentelių, o jo spalva bus ruda arba gelsva.
Pastatas bus statomas šalia Anykščių menų inkubatoriaus–menų studijos, o į jį bus galima patekti atskiru įvažiavimu nuo Dvaro gatvės.
Bendra menų inkubatoriaus–menų studijos plėtros projekto vertė siekia 941 tūkst. 176 Eur, iš jų 800 tūkst. Eur sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o 141 tūkst. 176 Eur – savivaldybės indėlis.

The post Paviešinta, kaip atrodys naujas menų inkubatoriaus–menų studijos statinys appeared first on Anyksta.lt.

„Sigutis buvo mūsų valdybos narys, gerąja prasme fanatiški žmonės palieka savo energetiką”, – kodėl antrus metus iš eilės dendrologai atvyksta tvarkyti sodą, „Anykštai” sakė Lietuvos dendrologų draugijos prezidentas Arvydas Rutkauskas.

The post Dendrologai sutvarkė Sigučio Obelevičiaus botanikos sodą appeared first on Anyksta.lt.

Bilietai: ticketmarket.lt ir UKC kasa. Kaina: 15.20 Eur. Trukmė: 1 val. 30 min.

The post Lauros Remeikienės ir dainavimo studijos „Decima“ koncertas Utenoje appeared first on Anyksta.lt.

Feisbuke pasirodė ir filmuotas įrašas, kuriame strutis vaikšto po Anykščius tarp mašinų.

https://www.facebook.com/reel/1428735525933394

The post Anykštėnai gaudo strutį appeared first on Anyksta.lt.

Nori gyvos miesto aikštės, bet vizijoje šaligatvių nemato

Svėdasų seniūnijos seniūnas Saulius Rasalas „Anykštai“ negalėjo tiksliai atsakyti, ar su juo buvo derinama, kad į konkursą „Išmanusis miestas“ šiemet būtų įtraukti Svėdasai.
„Nenustebčiau, jei kažkada kažkas derino, bet galbūt tai kažkaip kitaip vadinosi. Nežinau, ką ir atsakyti“, – sakė S. Rasalas.
Seniūno pasiteiravus, kokias Svėdasų miestelio centrinės dalies problemas galėtų išspręsti konkurse dalyvaujantys architektai ir architektūrą studijuojantys studentai, S. Rasalas visų pirma pradėjo kalbėti apie miestelio centrinę aikštę.

„Ši aikštė miesteliui tikrai yra labai svarbi. Ji yra sutvarkyta, bet tas sutvarkymas nėra toks jaukus, kad tenkintų visų poreikius. Kažkokios gyvybės vis norisi toje aikštėje. O kad ji svarbi bendruomenei, tai tikras faktas. Aš savo veiklą Svėdasuose pradėjau nuo apklausos, nes tuo metu buvau pastatytas prieš faktą, kad norima šalia paminklo aukoms, kritusioms už Lietuvos laisvę, aplinkui sudėlioti partizanams skirtas atminimo lentas. Apklausa parodė, kad miestelis pusiau „skilęs“ – vieniems čia viskas „okey“, o kiti galvoja, kad čia tikrai nėra gera vieta, kuri turėtų būti tik ritualinė ir memorialinė“, – kalbėjo S. Rasalas.
Svėdasų seniūnas sakė girdėjęs, jog miestelio gyventojai norėtų, jog centrinė miesto aikštė būtų labiau skirta mugėms, kalėdinėms šventėms ir pasilinksminimams.
S. Rasalas taip pat priminė svėdasiškių planus „Svėdasus šlovinančią Radvilų istoriją, sumodernizavus, pakabinti ant pastato“.
„Vaikštai ir galvoji – tinka ar netinka, kas po to. Ar čia apšvietimas įmanomas ar neįmanomas. Tada visas gyvatvores reikia karpyti, tvarkyti, kad matytųsi. Tai čia viskas gerai – jei konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai tai padarys, tai valio“, – viltis į kuriamas architektų vizijas dėjo S. Rasalas.
Seniūnui S. Rasalui priminus, kad konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai savivaldybei yra prikūrę tokių vizijų, kad jos vargu ar kada gyvenime bus įgyvendintos, jis pastebėjo, kad kai kurie konkursai yra „kaip aukštoji mada“.

„Kai išeina nesuprasi, klumpėmis perdirbtomis, „Audi“ „kapotais“ apsikabinusios manekenės, o čia pasirodo menas“, – juokavo seniūnas, pastebėjęs, kad užsakovas visada gali prašyti ir realių dalykų.
Pastebėjus, kad Svėdasuose įvairiose vietose nuolat galima išvysti atvykusius prekybininkus ir pajuokavus, kad miestelio centras galėtų būti projektuojamas kaip vienas didelis turgus, S. Rasalas tęsė: „Aš nežinau, ar geriau vienas turgus. Aš pats paskirstau tuos prekybininkus, nes gal jie kartais vienas prie kito nedera. Jeigu jis atsivežė kokias nors „sofkes“, negi jas tampys – sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, jam ir patogiau, ir visi mato.“
Seniūnas S. Rasalas atkreipė dėmesį ir į dar vieną sritį, kurią galės nagrinėti konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai – tai miestelio medžiai.
„Čia jau ne taip šlykščiai, baisiai juos naikinant, kaip padaryta Kavarske – ten turėtų nebūti nė vieno sveiko medžio, nes kažkada apgenėtos jų viršūnės. Svėdasuose jos irgi apgenėtos ir matosi, kad jas kažkaip „sveikatinti“ reikia“, – kalbėjo S. Rasalas, pastebėjęs, kad miestelio erdves galėtų papuošti dekoratyvinės pušys.
Beje, kuriant naują Svėdasų viziją, seniūnas S. Rasalas negalėjo atsakyti, ar miestelyje galų gale bus suprojektuoti šaligatviai.
„Aišku, jie gali suprojektuoti, bet viskas atsiremia į lėšas“, – didelių vilčių neturėjo seniūnas S. Rasalas.

„Konkursas skirtas „pafantazuoti“

Troškūnams viena Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė viziją jau sukūrė. Be daugelio dalykų, šiame mieste buvo pasiūlyta statyti kavinę, tad po pasiūlymo praėjus kiek mažiau nei dvejiems metams, „Anykšta“ Troškūnų seniūnijos seniūno Rimanto Sereičiko teiravosi, ar kavinės statybos jau prasidėjo.
„Čia tiesiog iš serijos „pasvajokime“. „Naujieji Vasiukai“ ten“, – apie Troškūnams sukurtą viziją kalbėjo R. Sereičikas.
Jis prisiminė, kad po to, kai apie Troškūnų viziją paskelbė „Anykšta“ ir mieste kilo gyventojų sujudimas, kas čia ką planuoja, išsiaiškino, kad savivaldybė architektūros studentams duoda užduotį „pafantazuoti“, kaip galėtų atrodyti viena ar kita rajono vietovė.
„Jų jaunas protas ir karštos širdys, ir supratimas apie gyvenimą padiktuoja tokius sprendimus ir tiek. Vadinkime tai „proto mankšta“. Su realiu gyvenimu tai net nebandoma susieti“, – kalbėjo R. Sereičikas.

Seniūnas pastebėjo, kad dalyvavimas konkurse „Išmanusis miestas“ savivaldybei ir konkurso organizatoriams duoda abipusę naudą.
„Savivaldybė pasireklamuoja, kita pusė gauna užsakymą“, – konkurso tikslą įvertino R. Sereičikas.
Priminsime, kad tuomet studentė Troškūnuose siūlė statyti kavinės pastatą, kuris būtų bendruomenės susibūrimo vieta. Kavinė per mieste vykstančius renginius, kaip įsivaizdavo vizualizacijos kūrėja, galėtų teikti maitinimo paslaugas, joje taip pat esą galėtų būti organizuojami kultūriniai renginiai.
Šio projekto autorė taip pat Troškūnuose siūlė įkurti kultūros ir pramogų centrą, kuriame veiktų daugiau nei 200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, konferencijų salės, parodų erdvė ir kabinetai ir pastatyti trumpalaikios apgyvendinimo namukus.

„Troškūnų miestas garsėja savo bendruomeniškumu ir aktyvia kultūrine veikla, tačiau susiduria su funkcinių erdvių stoka. Mieste trūksta pasirodymų bei maitinimo erdvių ir laikino apgyvendinimo patalpų, kuriose renginių dalyviai, svečiai galėtų pasilikti nakvynei“, – teigė projekto autorė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Žydrūnė Česonytė.

Ji siūlė Troškūnuose sukurti alėją, kuri jungtų pagrindinę gatvę su piligrimine – istoriškai reikšminga gatve, ją apsodinti medžiais ir krūmais, įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zonas su suoliukais, pavėsinėmis ir geriamojo vandens fontanais, vaikų žaidimų aikštelėmis.
Nei vienas iš šių siūlymų nebuvo įgyvendintas. Už Troškūnų miesto vizualicijas Anykščių rajono savivaldybė „Structum projektams“ 2024 metais sumokėjo beveik 17 tūkst. eurų.

Seniūno nuomonė – savivaldybės „širdyje“

Konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai 2024 metais už beveik 17 tūkstančių rajono mokesčių mokėtojų eurų viziją sukūrė ir Kavarskui. Šiame mieste pasiūlyta sutvarkyti Šventosios upės pakrantę, joje įrengti kempingą, sukurti modernią pėsčiųjų ir dviračių takų sistemą, sujungiančią miestelį su upės pakrante.
Buvo numatyta, kad Kavarske galėtų iškilti naujas gyvenamųjų namų kvartalas, o taip pat ir už mokesčių mokėtojų pinigus parengta vizualizacija kaip sutvarkyti garsiąją, privačią Kavarsko koldūninę.
Kavarsko seniūnijos seniūnas Aurelijus Radzevičius nuo platesnių komentarų apie Kavarsko viziją susilaikė.

„Mes be vyriausios architektės negalime nei kažko daryti, nei planuoti. Jie dalyvauja kažkokiose konferencijose, važiuoja, sprendžia. Be jų sprendimų mes nieko nepadarysime – jie kuria visas vizijas“, – apie tai, kokias dideles galias turi savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius ir jo vedėja Daiva Gasiūnienė, kalbėjo A. Radzevičius.
Seniūno pasiteiravus asmeninės nuomonės apie Kavarskui sukurtą viziją, A. Radzevičius sakė: „Mano nuomonė gali būti labai didelė, bet ji atsimuša į pinigus. Ta mano nuomonė yra savivaldybės „širdyje“ pačioje.“
Kavarsko koncepciją sukūrė nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvavusi architekto Nerijaus Stanionio vadovaujama devynių Vilniaus dailės akademijos studentų komanda.

The post Sukurtos vizijos neįgyvendintos, tačiau savivaldybė moka už naujas appeared first on Anyksta.lt.

Antradienį vyko pirmasis iš trijų renginių ciklo – „Lucis filii: pirmieji anykštėnai studentai“. Jame pranešimą skaitė VDU dėstytojas, lotynistas Sigitas Lūžys, kalbėjo Jono Biliūno gimnazijos mokytoja, lotynistė Ona Jakimavičienė.
Pirmieji anykštėnai užsienio universitetuose mokėsi jau XV–XVI amžiuose. O lotynistas S. Lūžys ilgus metus pašventė šaltinių apie studentus paieškoms.
Pirmasis anykštėnas studentas, pasak VDU dėstytojo, buvo Kasparas, Petro sūnus, turtingas jaunuolis, kuris studijavo Krokuvos Jogailos universitete. Atvykęs į universitetą, už visas studijas – bakalauro ir magistro – iš karto sumokėjo universitetui visą sumą – 8 grašius. 1478 metais įgijo bakalauro laipsnį. 1479 metais kovo 18 dieną Kasparas iš Anykščių kviestas į rektoriaus teismą, kadangi jam buvo pateikti kaltinimai. Tačiau į teismą studentas neatvyko.
Antrasis studentas iš Anykščių – Petras, našlaitis, taip pat pateko į rektoriaus teismų sąrašą, nes tūlas Jokūbas iš Kėdainių, vadinamas žemaičiu, nesumokėjo jam už arklį. Rektorius įpareigojo sumokėti 12 grašių pusgrašiais. Nesumokėjus baudos, būtų tekę atiduoti duoklę ir bažnyčiai.
Trečiadienį pranešimą „Anykščiai ant istorinio prekybos ir Valdovų kelio. Senosios reikšmės, atvėrusios galimybes“ skaitė istorikas Simonas Matulevičius, dabar vadovaujantis Birštono muziejui. Istorikas apžvelgė Lietuvos ir tarptautinės prekybos kryptis ir kelius nuo Viduramžių, kol dar nebuvo sukurta Lietuvos valstybė iki trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo. Istorikas, grįsdamas istoriniais šaltiniais, dėstė, kad pro Anykščius ėjo svarbūs prekybiniai keliai ir mūsų mieste lankėsi keturi Lietuvos valdovai.

XIII amžiuje dabartinėje Latvijos teritorijoje įsikūrė Livonijos ordinas, o dabartinės Lenkijos žemės priklausė Kryžiuočių ordinui.
„Karinis ordinas, bet kartu ir prekyba. Iš kitos pusės – Kryžiuočių ordinas. Livonijos sostinė Ryga, o Dancingas, uostas, priklausė Kryžiuočių ordinui“, – apie tarp dviejų ordinų esančios Lietuvos tranzitinę reikšmę kalbėjo istorikas.
Pasak S. Matulevičiaus, Anykščiai yra sąlyginai netoli Dauguvos, o ši upė buvo ir svarbus kelias. Istoriniai šaltiniai patvirtina, jog krovinių ir keleivių srautas iš Vilniaus į Rygą judėjo ir pro Anykščius.

Beje, pasak istoriko, Viduramžiais keliai buvo gerai prižiūrėti. „Kelias turi būti aiškus, aprašytas ir prižiūrimas. Tarp kitko, kelininko pareigybė buvo labai svarbi. Jis turėjo prižiūrėti ir remontuoti. Kažkuriame dokumente buvo nurodyta, kad jeigu, pavyzdžiui, mano vežimo ratas sulūžo ar aš nugarmėjau dėl prastos kelio būklės, ir jei buvo pažeista prekė – atsako kelio prižiūrėtojas. Dar buvo nustatyta, kad kelias turi būti toks, kad du vežimai prasilenktų“, – pasakojo istorikas S. Matulevičius.
Renginio moderatorius V. Balčiūnas atkreipė dėmesį, kad XIX amžiuje gyvenusio didžiojo anykštėno poeto ir vyskupo Antano Baranausko sampratoje didžiąja Lietuvos upe buvo ne Nemunas, o Dauguva.

V. Balčiūnas kalbėjo, kad Anykščiai ir anykštėnai nesinaudoja miesto praeitimi. Pasak jo, kol kas yra „daug skepsio, ir labai mažai naudingo ekonominio proto.“ V. Balčiūnas priminė, kad anykštėnai vieningai siekė, kad miestui būtų suteiktos Magdeburgo teisės, tačiau šiais laikais vieningai siekti miestui kurorto statuso nepavyksta.
„Man didelę nuostabą sukėlė, kai aš straipsnyje padiskutavau apie Anykščių kurortą. Kai tik aš užsiminiau, kad Anykščiams reikia, kaip ir Birštonui, savivaldybės. Visiškai juk aišku. Kurortas ar gali būti ne miesto savivaldybės statuse? Negali. Man keli labai gerbiami anykštėnai laiškuose rašė: jokiu būdu! Čia gi valdžios dauginimas, čia išlaidos. Tada lyginu su Birštonu. Kas daroma? Iš Prienų rajono atskiriama teritorija, suformuojamas kurortinis miestas, renka savo Tarybą. <…> Reikia valdytojo, kuris moka pasinaudoti aplinkybėmis ir pramušti rutiną. Yra tik verkšlenimas, visi į užsienį važiuoja, visur senka, tik pensininkai lieka. Na palauk, kodėl tau rūpi visi, visur. Gal tu žiūrėk, kaip turėti merą savo Malinauską, kur pramuštų. Jeigu tu nori Anykščių rajoną tolygiai plėtoti, tai tu arba neturi smegenų, arba nesusigaudai labai konkrečiuose dalykuose. Nieko tu čia neišplėtosi Anykščių rajono, jis labai didelis, labai žemdirbiškas“, – kalbėjo kultūrologas V. Balčiūnas.

Šiandien, penktadienį, 16 valandą Angelų muziejuje–Sakralinio meno centre vyks trečiasis Anykščių kultūros istorijos studijų savaitės renginys „Konstantino Sirvydo portretai – ar juose yra tiesos“. Pranešimą skaitys menotyrininkė Dalia Tarandaitė. Dalyvaus aktorius Ignas Ciplijauskas.
Po pirmųjų dviejų Anykščių kultūros istorijos studijų savaitės renginių vyko koncertai – pasirodė anykštėnų choras „Šilelis“ ir „Anykščių kvartetas“.

The post Anykščių rajonas kurortu netaps, o miestas gali appeared first on Anyksta.lt.

Kuriems, jūsų manymu, keliams, gatvėms reikalingas neatideliotinas remontas, kur reikėtų naujų kelių ir gatvių?

Jūsų komentarus paskelbsime laikraštyje „Anykšta“.

The post Savaitgalio diskusija: Kaip verinate rajono kelių ir gatvių būklę? appeared first on Anyksta.lt.

Programa:

1. J. S. Bach – Toccata iš partitos nr. 6 E-moll
2. L. van Beethoven – Sonata nr. 13 quasi una Fantasia
3. M. K. Čiurlionis – Preliudas b-moll VL 169
4. F. Chopin – Baladė nr. 2, Op. 38
5. N. Medtner – Pasaka op. 20 Nr. 2
6. F. Liszt – Les jeux d’eaux à la Villa d’Este
7. C. Debussy – Estampes
8. F. Liszt – Legenda nr. 2, St. François de Paule marchant sur les flots, S 175/2

Matas Jankauskas (g. 1992 m., Kaunas, Lietuva) – pianistas ir fortepijono pedagogas, plėtojantis koncertinę ir pedagoginę veiklą. Muzikinį išsilavinimą jis pradėjo Kauno J.Naujalio muzikos gimnazijoje, o vėliau fortepijono studijas tęsė Karališkajame Šiaurės muzikos koledže Mančesteryje (Jungtinė Karalystė), kur mokėsi profesoriaus Colin Stone klasėje.

Matas dalyvavo ne viename tarptautiniame pianistų konkurse, kurie buvo svarbi jo profesinio tobulėjimo dalis. 2025 m. jis pelnė II vietą 2-ajame tarptautiniame Vienos pianistų konkurse „Wiener Klassik“ (Viena, Austrija). Taip pat jis dalyvavo daugybėje meistriškumo kursų su žymiais pianistais, tarp jų – Jerome Lowenthal, Stephen Hough, Dmitri Alexeev, Andrzej Jasiński, Graham Scott, Philippe Cassard, Michel Béroff, Stefano Fiuzzi, Gabrielius Alekna, Edvinas Minkštimas ir Giuseppe Devastato.

Kaip atlikėjas, Matas rengia solinius rečitalius įvairiuose Lietuvos miestuose. Jis taip pat pasirodė tokiose žinomose koncertų salėse kaip „Weill Recital Hall“ Carnegie Hall (Niujorkas, JAV), „Gläserner Saal“ Musikverein rūmuose (Viena, Austrija), „Barber Institute of Fine Arts“ (Birmingamas, Jungtinė Karalystė) ir „Bösendorfersaal“ Mocarto universitete (Zalcburgas, Austrija), atlikdamas įvairius kūrinius platesnių koncertinių programų sudėtyje. Jo repertuaras apima muziką nuo baroko iki šiuolaikinių kūrinių, ypatingą dėmesį skiriant romantizmo epochos kūriniams ir mažiau žinomiems XX a. kompozitoriams.

Greta atlikėjo veiklos, Matas taip pat dirba pedagoginį darbą, ypatingą dėmesį skirdamas nuotoliniam fortepijono mokymui. Jis yra privačios muzikos mokyklos ‚Fortepijono mokykla“, jungiančios mokinius iš įvairių pasaulio šalių, įkūrėjas. Pedagoginiame darbe Matas siekia ugdyti savarankišką muzikinį mąstymą ir padėti kiekvienam mokiniui atrasti bei formuoti savo individualų meninį balsą. Jo mokiniai turi aukštų pasiekimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose pianistų konkursuose ir festivaliuose.

The post Pianisto Mato Jankausko rečitalis Anykščių koplyčioje appeared first on Anyksta.lt.

Susiekus su kvietimo autore, paaiškėjo, kad šiais metais į Anykščiai planuoja atvykti net 24 turistų grupės iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Keliautojai po Baltijos šalis judės dviračiais, o Anykščiai taps viena iš jų sustojimo vietų. Būtent čia kelionių organizatoriai siekia supažindinti svečius su lietuviškomis tradicijomis – muzika, šokiais ir dainomis.

Kelionių agentūros UAB Superkelionės direktorius, buvęs Anykščių TVIC vadovas, Udrius Armalis, teigia, kad toks dėmesys miestui yra reikšmingas įvertinimas. Anot jo, gana dažnai sakoma, jog TVIC turėtų aptarnauti Anykštėno kortelę, rašyti projektus ar užsiimti kita administracine veikla. Vis dėlto pagrindinis šios įstaigos tikslas yra turistų pritraukimas.

Pašnekovas pabrėžia, kad šio darbo rezultatai ne visada matomi iš karto. Turizmo sektoriuje nuo pirmųjų kontaktų iki realių kelionių įgyvendinimo gali praeiti keleri metai, todėl būtinas nuoseklus ir ilgalaikis darbas.

Atvykstantys turistai prisideda prie vietos ekonomikos – naudojasi apgyvendinimo, maitinimo ir kitomis paslaugomis, padeda išsaugoti kultūrinį paveldą. Būtent tai skatina naujų darbo vietų sukūrimą. Šis projektas yra vienas iš pavyzdžių, kaip kryptingas darbas turizmo srityje duoda apčiuopiamų rezultatų.

The post Amerikiečių turistams Anykščiuose – lietuviško folkloro programa appeared first on Anyksta.lt.