Staškūniškio kaimo draugijos pirmininkė Ramutė Jankauskaitė „Anykštai“ sakė, jog austrių skonis euforijos staškūniškiečiams nesukėlė, bet buvo įdomu.
„Bendraujame su Pakruojo dvaro spirito varyklos direktoriumi. Jis Vytauto (Vytautas Romeika – R. Jankauskaitės gyvenimo partneris – aut. past.) klasiokas, vienas iš geriausių draugų. Jis sutiko padaryti degustaciją bendruomenei. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip kaimo žmonės priims ir valgys austres.
Dalis atėjusių nebuvo nei ragavę, nei net matę austrių. Buvo, kas pasiėmė geldeles prisiminimui. <…> Buvo, kas norėjo ir kito skonio austrių paragauti, bet dauguma sakė, kad šiaip sau… Vaikams buvo sunkiausia. Pora vaikų išdrįso paragauti – vienam berniukui nepavyko nuryti, o mergaitė, valgiusi austrę, irgi buvo susiraukusi“, – pasakojo R. Jankauskaitė.

Pasak Staškūniškio kaimo draugijos pirmininkės, austrių degustacija ir grupės „Siela“ koncertas – Anykščių savivaldybės finansuotas projektas, o Pakruojo dvaro spirito varyklos direktorius 40 austrių Staškūniškio bendruomenei pardavė už jų savikainą.
Ir austrių degustacija, ir gotikinio roko grupės „Siela“ koncertas nėra kaimui įprastas renginys.
„Aurelijaus Sirgedo ir grupės „Siela“ koncertas kitoks… Kai koncertavo „Poliarizuoti stiklai“, vietinių gyventojų gal buvo daugiau, bet dabar atvažiavo svečių – buvo vicemeras Dainius Žiogelis, buvo Anykščių VVG vadovas Jurijus Nikitinas, kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, istorikas Norbertas Černiauskas“, – kalbėjo R. Jankauskaitė.

2018-aisiais R. Jankauskaitė ir V. Romeika nusipirko Staškūniškio arklių pašto stotį, vėliau ir greta esantį buvusios mokyklos pastatą. Stotyje veikia kavinė, o mokyklos pastate įrengta parduotuvė „Army shop“.
Į Staškūniškį persikrausčiusi finansų magistro išsilavinimą turinti R. Jankauskaitė įsiliejo į bendruomenės veiklą. „Vieni iš kitų mokomės, aš mokausi iš bendruomenės, tikiuosi bendruomenė kažką išmoksta iš manęs“, – dėstė Staškūniškio draugijos pirmininkė.
Staškūniškio gyventojai aktyviai protestavo prieš vėjo elektrinių parko statybas. „Anykštos“ paklausta, ar staškūniškiečiai susigyveno su elektrinėmis, R. Jankauskaitė kalbėjo, kad bendruomenė ir arčiausiai elektrinių įsikūrę gyventojai gauna kompensacijas, tačiau vargu ar kas džiaugiasi, kad gyvena šalia elektrinių.

„Bendruomenė gauna išmokas. Praėjusiais metais gavome finansavimą, už tuos elektrinių pinigus įvyko „Poliarizuotų stiklų“ koncertas. Liepos 6 dieną vyks Jono Chockevičiaus kanklių koncertas, o rudenį pirksime suoliukus, gerinsime parko infrastruktūrą. Arčiausiai elektrinių gyvenantys žmonės taip pat gauna kažkokias išmokas. Bet buvau vienoje sodyboje, kuri šalia elektrinių – visą laiką ūžesys girdimas. Jie ūkininkauja ir patiria didelį nuostolį – gyvuliai visada strese prie tų elektrinių“, – aiškino Staškūniškio kaimo draugijos pirmininkė R. Jankauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį į greta esančių Kurklių kvapų problemą. „Mes dėl garso taršos gauname kažkokius pinigus, liūdniausia, kad Kurkliai dėl kvapo taršos negauna. Kurklių miestelyje kelis kartus per savaitę toks kvapas, kad žmonės negali išeiti į lauką. Manau, Kurkliai irgi turėtų gauti išmokas“, – kalbėjo R. Jankauskaitė.

The post Staškūniškyje – austrių degustacija appeared first on Anyksta.lt.

Upėje dar gana aukštas vandens lygis, nuo vandeningo birželio vidurio Šventosios lygis Anykščiuose krito tik 13 centimetrų.

O Nevėžio Traupyje beveik neliko. Matavimų duomenimis Traupyje Nevėžio vandens lygis yra vos keliolika centimetrų aukščiau įmanomo minimalaus lygio. Vanduo Nevėžyje šaltesnis nei Šventojoje. Vakar įšilo iki 21,9, o šį rytą atšalo iki 19,1 laipsnio.

The post Šventosios vanduo – kaip arbata appeared first on Anyksta.lt.

Šiuo metu Kanadoje, JAV ir Meksikoje vyksta Pasaulio futbolo čempionatas. Televizija per parą transliuoja po tris rungtynes.

The post Vagis – futbolo entuziastas? appeared first on Anyksta.lt.

Klausytojų laukia 3 dalių muzikinė kelionė, apjungianti M. K. Čiurlionio bei kitų, italų kilmės, kompozitorių garso pasaulius.

I. Ramybė
M. K. Čiurlionis, G. F. Malipiero, G. Sgambati / Ch. W. Gluck’as
II. Rūstybė
M. K. Čiurlionis, A. Casella
III. Amžinybė
M. K. Čiurlionis, N. Rota

Programa įsilieja į Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metų jubiliejaus aidą, kuris tik simboliškai atėjo į pabaigą, o iš tiesų yra begalinis ir vis naujai atgimsta, įprasminant ir populiarinant genialią šio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko kūrybą. Be to, ja atskleidžiami intriguojantys ir meniškai vertingi Lietuvos bei Italijos muzikinės kultūros ryšiai, atsispindintys bendroje abiejų šalių XIX-XX a. sandūros estetikoje ir pasaulėžiūroje.

Italų pianistas Vincenzo De Martino, nuo 2015 m. įsikūręs Lietuvoje, dažnai kuria programas pagal jau žinomas bei jo pačio atrastas Lietuvos ir Italijos muzikinių kultūrų sąsajas bei paraleles. Tarp tokių – „Lietuvos ir Italijos portretai“, kuris skambėjo įvairiuose abeju šalių miestuose nuo 2022 m.

Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre (Vilniaus g. 11, Anykščiai). Birželio 25 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą.

Įėjimas laisvas! 

The post Pianisto Vincenzo De Martino koncertas „Čiurlionio atgarsiai“ appeared first on Anyksta.lt.

„Venecijos kaime, Jonavos rajone, įkasėme simbolinę kapsulę, žyminčią naujos Vli Timber gamyklos statybų pradžią. Naujoji gamykla – svarbus įmonės plėtros etapas, leisiantis didinti gamybos pajėgumus, stiprinti veiklos efektyvumą ir toliau augti tarptautinėse rinkose. Projektas taip pat svarbus Jonavos regionui, kuriame bus kuriamos naujos darbo vietos ir vystoma moderni medienos pramonės infrastruktūra.“ – socialiniuose tinkluose praneša UAB „VLI Timber“ direktorius Darius Lackus.

The post Anykštėnai pradeda gamyklos statybas Venecijoje appeared first on Anyksta.lt.

Vienintelis „Nemuno Aušros“ pašalinimui iš koalicijos, per balsavimą LSDP valdyboje, nepritarė Deltuvos šiaurinėje apygardoje išrinktas Seimo narys Arūnas Dudėnas.

LSDP dėl naujos koalicijos planuoja derėtis su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Skelbiama, kad šiai partijai gali atitekti trys ministerijos. Pretendentu į Aplinkos ministrus įvardinamas A. Dudėnui rinkimus mūsų apygardoje pralaimėjęs Tomas Tomilinas.

The post Arūnas Dudėnas buvo už koalicijos su „Nemuno Aušra“ išsaugojimą appeared first on Anyksta.lt.

„Niekas pas mus nesikeičia ir iki rudens, kol nepradėsime sudarinėti sąrašų, nieko naujo neįvyks.“ –

„Anykštai“ sakė D. Žiogelis. Priminime, jog LSDP Anykščių skyrius D. Žiogelį  patvirtino partijos kandidatu į Anykščių rajono merus per ateinantį pavasarį vyksiančius rinkimus.  

The post Socialdemokratai pretendento į merus keisti neketina appeared first on Anyksta.lt.

Tai diena, kai atgyja senosios tradicijos, o Arklio muziejaus apylinkės užsipildo ypatinga energija. Šventė skirta kiekvienam – šeimoms, kultūros mylėtojams, azarto ieškotojams ir tiems, kurie tiesiog pasiilgo geros bendrystės.

Kas jūsų laukia šiais metais?

Žirgų elegancija ir azartas: nuo grakščių pasirodymų iki kvapą gniaužiančių sportinių rungčių bei varžybų.

Gyvoji istorija: autentiškose Niūronių sodybose įsikūrę geriausi šalies amatininkai demonstruos senosios kalvystės, audimo ir duonos kepimo paslaptis.

Didysis kermošius: tautinio paveldo mugė, kurioje nuguls skaniausi ūkininkų gaminiai ir rankų darbo meistrų kūriniai.

Kultūros sūkurys: skambiausios dainos, šokiai ir gyva muzika, kviečianti įsukti visą šeimą.

Nelaukite pirmadienio pasakojimų iš kolegų – atvykite ir patirkite tradicijos galią patys. Sugrįžkime ten, kur plaka mūsų kultūros širdis!

Kada: birželio 6 d.

Kur: Anykščių r., Niūronys (Arklio muziejaus teritorija)

Įėjimas: atviras visiems, pasiėmusiems gerą nuotaiką!

Pasidalinkite žinia su draugais ir susitikime Anykščių krašte!

2026 m. birželio 6 d.

PROGRAMA

9–17 val. Prekybos mugė Muziejaus gatvėje

 NIŪRONIŲ KAIMO HIPODROME – ŽIRGŲ SPORTO VARŽYBOS

9.30–17.30 val. Konkūrų varžybos

PRIE ARKLIO MUZIEJAUS KLOJIMO

11 val. Šventės „Bėk bėk, žirgeli!“ pabalnojimas

Kelionės mediniais tekiniais su žemaitukais į „Bėk bėk, žirgeli!“ dalyvių sutikimas

Koncertas „Atleidžiam kamanas“.  Muzikos, šokių ir pramogų šurmulynas, dalyvaujant Anykščių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvams ir šventės svečiams

ARKLIO MUZIEJAUS KLOJIME

Nuo 12 val. Lvivo istorijos muziejaus (Ukraina) nuotraukų rinkinio „Arklių transportas Lvive“ peržiūros

 PRIE ARKLIO MUZIEJAUS KALVĖS

12 val. Pasagų kalimo ir arklių kaustymo amatų demonstravimas

 ARKLIO MUZIEJAUS JOJIMO APTVARE

12 val. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos veiklos

LEGŲ SODYBOJE

11–16 val. Kūrybinės dirbtuvės „Šilas bunda“

11.30–15 val. Vaikų kiemelyje tradiciniai liaudiški žaidimai vaikams

12 val. Jevorivskos medinių žaislų gamybos ir tapybos tradicijos pristatymas,  edukacija (Lvivo istorijos muziejus, Ukraina)

Rimorystės amato demonstravimas. Rimorius Gintas Masionis (Kalvarija)

STRIUKŲ SODYBOJE

12 val. XIV–XV a. žemaičių raitelių stovyklavietė (klubas „Žados jotis“)

13 val. XIV–XV a. žemaičių raitelių stovyklavietė-kovų rekonstrukcija su ietimis ir kalavijais (klubas „Žados jotis“)

STRIUKŲ SODYBOS KLOJIME

12 val. Pandėlio teatro spektaklis. Vydūnas „Piktoji gudrybė“ (rež. Eligijus Daugnora)

13 val. Rūdiškių Bajorų teatro spektaklis. Algirdas Kazragis „Poravimosi savitumai“ (rež. Vytautas Mikalauskas)

TARP STRIUKŲ IR LEGŲ SODYBŲ

12 val. Kelionės mediniais tekiniais su žemaitukais į „Bėk bėk, žirgeli!“ dalyvių stovykla

Užsak. Nr.208

The post KUR PLAKA TRADICIJŲ ŠIRDIS: BIRŽELIO 6-ĄJĄ NIŪRONYSE NUAIDĖS „BĖK BĖK, ŽIRGELI!“ appeared first on Anyksta.lt.

Norimą informaciją galima gauti tel. nr. +37061519959

The post ŠV. Mišios Inkūnų bažnyčioje appeared first on Anyksta.lt.

Publikuojame šį M. Pauliuko tekstą:

„Sovietiniais metais labai dažnai buvo stengiamasi sumenkinti netinkančius sistemai žmones per tendencingai parašytus straipsnius.  Tokie straipsniai retai buvo spontaniški – dažniausiai juos inicijuodavo KGB, partijos komitetas ar pavydus kolega. Pasekmės būdavo  nuo darbo netekimo, pašalinimo iš partijos ar net arešto. Pavyzdžiui Boriso Pasternako atvejis (1958 m.), kuomet gavus Nobelio premiją už „Daktarą Živago”, sovietų spauda surengė koordinuotą kampaniją: „Literaturnaja gazeta” pavadino jį „Juda”, „šlykščiu išdaviku”, buvo spausdinami „piktų skaitytojų laiškai” – sufabrikuoti arba versti parašyti darbuotojų, žmonės buvo verčiami pasirašyti smerkiančius laiškus net neperskaitę knygos („neskaitęs, bet smerkiu!”). Visos tos kampanijos rezultatas – B.Pasternakas buvo priverstas atsisakyti premijos. Gink Dieve, nelyginu savęs su B.Pasternaku, tik metodai panašūs.Todėl ar galima teigti, kad kažkas panašaus, t.y. tendencingai menkinti žiniasklaidos pagalba, vyksta šiuo metu Lietuvoje? Subjektyvia nuomone – taip, bet palieku tai vertinti auditorijai…

Atsiverčiu žinias, o ten visais kanalais vėl linksniuojama mano pavardė: Pauliukas paskandino Respublikinę ligoninę…Neteisėtai atleistas, nebedirbu jau nuo rudens, bet – ar nekeista? – LRT, DELFI, TV3 kartu, galimai koordinuotai, negatyviai rašo apie mane. Kam to reikia? Spėju, kad kažkaip reikia paaiškinti, kodėl pakeitus mane, situacija ne tik kad negerėja (nes niekas kitas ir nepasikeitė administracijoje) bet tiek RŠL, tiek nemaža dalis kitų gydymo įstaigų ritasi žemyn (2026 I ketv. minus 1,03 mln (kuomet 2025 I ketv. minus 600 tūkst.; o pvz.: Klaipėdos universiteto ligoninė – 2026 m. I ketv. minus 4,5 mln.)… tai gal visgi sistema, o ne asmuo yra priežastis?Straipsnyje gerų naujienų iš ligoninės nedaug – viskas surašyta viešųjų ryšių „žurnalistams” atsiųstame paruoštuke. Labai džiaugiuosi asmeniškai kuomet RŠL pradeda dirbti nauji gydytojai (tik gaila, kad labai mažu krūviu), bet ir labai liūdna kuomet tuo pačiu metu RŠL palieka ar mažinasi darbo krūvius gydytojai (apie tai nerašoma, kaip kad nerašoma ir apie tai jog 2026 I ketv. paslaugų pateiktų apmokėjimui, buvo net 5891 mažiau nei 2025 I ketv., o ligoninės deficitas arba minusas 2026 m. I ketv. lyginant su 2025 m. I ketv. padidėjo 400 tūkst. eur ir siekė 1 milijoną)… Maisto skyriaus įrangos atnaujinimas (palaukite, čia naujos išlaidos, kurios kažkaip priskirtos prie taupymo išlaidų)… daugiau nieko  – aš palikau ligoninę kitoje, gerokai geresnėje, situacijoje…Turbūt pagrindinis priekaištas „žurnalistams” – na, argi taip sunku paprašyti manęs pakomentuoti? Kodėl informacija turi būti vienpusiška? Kur dingo Jūsų profesiniai standartai? Juk jeigu norėtumėte kažką objektyviai parašyti apie su SAM vykstančius teismus, tai kas geriau už mane tai paaiškins? Jei norėtumėte sužinoti, kas lėmė, jog ligoninė turėjo deficitą – taip pat galima juk paklausti…Trumpai paaiškinsiu – ligoninės išlaidos darbo užmokesčiui išaugo daug greičiau nei gaunamos pajamos už suteiktas gydymo paslaugas.Kad būtų lengviau suprasti, pagalvokime apie viešąją gamybinę įmonę. Įsivaizduokite, kad valdote gamybinę įmonę ir valstybė jums moka fiksuotą kainą už pagamintą produktą – tarkime, ją padidino 10 procentų. Tačiau jūsų darbuotojų atlyginimai pagal įstatymą išaugo 16 procentų. Ar pajamos padengs išlaidas? Greičiausiai – ne… Lygiai taip nutiko ir sveikatos priežiūroje (aišku dar yra ir kitų sudedamųjų, tačiau čia ne apie tai).Medikų atlyginimai ligoninėse neskaičiuojami tiesiog eurais – jie skaičiuojami pagal formulę, kurios pagrindas yra minimali mėnesinė alga, trumpiau MMA. Iki 2023 metų pabaigos ligoninė pagal galiojusią kolektyvinę sutartį naudojo dvejų metų senumo MMA dydį – 642 eurus. Nuo 2024 metų sausio ta pati kolektyvinė sutartis nustatė, kad reikia pereiti prie vienerių metų senumo MMA – 840 eurų. Be to, 2024 metų faktinė MMA pakilo iki 924 eurų. Tai reiškia, kad ligoninė tarsi „peršoko” vienus metus į priekį ir vienu metu patyrė kelių metų atlyginimų augimo naštą. Skaičiai tai parodo labai aiškiai. Vien perėjimas nuo 642 eurų prie 840 eurų bazės pareikalavo papildomai apie 7 milijonų 545 tūkstančių eurų per metus. MMA pakilimas iki 924 eurų pridėjo dar 742 tūkstančius eurų. Iš viso atlyginimų išlaidos išaugo apie 16 procentų, o  mokamas gydymo paslaugų įkainis padidėjo tik iki 10 procentų. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių – ir yra deficito priežastis.Svarbu suprasti, kad tai nėra tik Šiaulių ligoninės problema. Tą patį išgyvena daug didžiųjų Lietuvos ligoninių – 2024 m. Santaros klinikos Vilniuje užfiksavo 14 milijonų eurų neigiamą rezultatą,  Klaipėdos – 3,36 milijono, Utenos – 3,49 milijono eurų. (šie 2026 metai dar blogesni Klaipėdos ligoninei, kur I ketv. baigėsi su -4,5 mln. eur). Tai sisteminė problema.Formuojama viešoji opinija, kad baisu – ligoninė griuvo, buvo nemokėta kintamoji dalis direktoriui… o kaip iš tikrųjų?Tenka tik apgailestauti, kad informacija pateikta selektyviai ir tendencingai, siekiant sumenkinti ne tik Ligoninės buvusio vadovo veiklą, bet ir Ligoninėje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbą.Pasikliaujant viešai prieinamais, oficialiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos analitiniais duomenis, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų rodiklių švieslente, kuri suteikia galimybę ,,matyti savo veiklos rezultatus ir kartu su kitomis to paties lygmens įstaigomis savivaldybės, regiono ar šalies mastu,“ matosi, kad 2024 m. pagal lentelėje pateiktą bendrą pasiektų rodiklių dalį (proc.) VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė (53 proc.) yra tarp panašias paslaugas teikiančių to paties lygmens gydymo įstaigų: VU ligoninė Santaros klinikos (53 proc.), LSMU Kauno klinikos (48 proc.), Respublikinė Panevėžio ligoninė (44 proc.), Klaipėdos universiteto ligoninė (39 proc.).Iš 32 vertintų kokybės rodiklių 2024 metais Ligoninė pasiekė 13 arba 40,6 proc., t.y.  RŠL yra pasiekusi 13 rodiklių ir tai yra trečiasis geriausias rezultatas Universiteto ir respublikos lygmens ligoninių pasiektų rodiklių eilutėje 2024 m., VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė – pasiekti 22  rodikliai, VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninė –15 rodiklių ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė –13 rodiklių, o likusios 14 asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasiekė mažiau rodiklių nei VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.(žiniai: kintamoji dalis man visada buvo mokėta, tik pasikeitus ministerijos politinei vadovybei – ji buvo nemokėta ) Buvo paminėti skundai… beveik visi (3 ar 4 skundai) kurie buvo susiję su manimi buvo – anoniminiai. Visi kiti – tai tarpusavio bendravimo, nepagarbaus elgesio tarp sveikatos priežiūros specialistų bei pacientų ir pan. Čia tik maža dalis „nepatogios“ informacijos tendencingai puolantiesiems, nes visada teisybė laimi, kaip kad mėgstu vadovautis kinų patarle: Nekreipk dėmesio, kad šešėlis krenta kreivas, jei žinai jog stovi tiesiai… …todėl naiviai tikiuosi, jog šis mano pasisakymas taip pat bus taip uoliai spausdinamas LRT, Delfi, TV3 ir pan. internetiniuose portaluose.

 P.S. ir pabaigai, šiek tiek su sarkastišku humoru (nieko nenorint įžeisti, bet kiekviename juoke yra dalis juoko…):  Anot teismo, blogos finansinės padėties užtenka, kad būtų galima atšaukti direktorių bet kokiu, net visiškai išgalvotu pagrindu. Tai, drebėkit iš baimės, ligonių – kurių finansiniai rezultatai neigiami, direktoriai, nes metų pabaigoje, jei ministerija taip nieko ir nedarys, visų darbai pakibs ant plauko ir priklausys nuo Vadovybės nuotaikų ir politinių poreikių. Retorinis klausimas – kai jau didžioji dauguma ligoninių bus deficite, ar nebus galima klausti ir apie ministerijos atsakomybę?“

The post Užsipultas buvęs ligoninės direktorius paaiškino situaciją appeared first on Anyksta.lt.