Paskutiniąją balandžio dieną Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje organizuota literatūrinė popietė, pavadinta poeto Antano Miškinio žodžiais „Be skausmo negimė daina dar niekieno…”
Paskutiniąją balandžio dieną Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje organizuota literatūrinė popietė, pavadinta poeto Antano Miškinio žodžiais „Be skausmo negimė daina dar niekieno…”
Svėdasų biblioteka ir svėdasiškių literatų klubas „Sietuva” jau senokai planavo suorganizuoti susitikimą su veikliu kraštiečiu literatu, pedagogu, mokslininku, biologijos daktaru doc. Juozu Lapieniu, visuomenei pristatyti jo kūrybą. Dažnas svėdasiškių renginių svečias, tradicinių „Vaižganto skaitymų”, kraštiečių sambūrių organizatorius, pasaulio anykštėnų bendrijos ir Vilniaus svėdasiškių draugijos „Alaušas” aktyvus narys dr.,doc. Juozas Lapienis mielai sutiko atvykti į gimtinę su pluoštu savo kūrybos. Ir atvyko tą penktadienį, tačiau ne vienas, o su artimais bičiuliais- kraštiečiu, taip pat iš Svėdasų kilusiu žinomu teatro ir televizijos aktoriumi Ferdinandu Jakšiu bei tautodailininku, literatu gamtos mokslų daktaru doc. Romualdu Šimkūnu. Ši kūrybinga trijulė svėdasiškius pradžiugino labai prasmingu ir dvasingu renginiu, kuris vyko jaukioje bibliotekos Meno galerijoje šalia vyžuoniškių (Utenos raj.) tautodailininkių Zosės Bartašienės ir Nijolės Bartašiūtės spalvingų tapybos darbų.
Renginio vedėja Svėdasų bibliotekos vyr. bibliotekininkė Elena Bublienė apžvelgė keletą pagrindinių literatūrinės popietės „kaltininko” Juozo Lapienio biografijos faktų. Gimė ir augo Svėdasų seniūnijos Daujočių kaime, 1957 metais baigė Svėdasų vidurinę mokyklą, 1962 metais- Lietuvos veterinarijos akademiją. Per netrumpą gyvenimo tarpsnį teko padirbėti įvairiuose darbuose” „Valstiečių laikraščio” redakcijoje, Vilniaus mėsos kombinate, Lietuvos veterinarijos akademijoje, Enzimologijos moksliniame tyrimo institute ir kitur, studijavo Lietuvos veterinarijos mokslo tyrimo instituto aspirantūroje, sukaupė didžiulę pedagogo, biologo, veterinarijos, mikrotoksikologijos, patentų bei kitų sričių mokslininko patirtį…
Tęsdamas popietės vedėjos mintis, biologijos daktaras doc. Juozas Lapienis pabrėžė, kad visuomet mėgo iššūkius, buvo žingeidus, viskuo domėjosi, tad kiekviename darbe, kiekvienoje srityje surasdavo daug naujų dalykų. Tas žingeidumas, noras mokytis atvedė jį į Veterinarijos akademiją. O kai užbaigė studijas, kartą Vilniuje sutiko kraštietį žurnalistą J. Karosą, redaktoriavusį „Valstiečių laikraštyje”. Žinodamas, kad Juozas ne tiktai turi įsigijęs profesiją, bet ir gerai valdo plunksną, pakvietė dirbti į redakciją. Korespondento darbas patiko, teko pavažinėti po šalį, sutikti daug įdomių žmonių. Bet traukė konkretus darbas pagal pasirinktą profesiją, tad įsidarbino Vilniaus mėsos kombinate vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. Čia šalia savo tiesioginio darbo rasdavo laiko ir naujus mėsos patiekalų receptams kurti, ir tuos receptus įgyvendinti… Paskui patraukė mokslininko karjera, studijos aspirantūroje, mokslinės disertacijos rengimas. Savo disertacijoje jis pirmasis tuometinėje TSRS išnagrinėjo pelėsinių grybų nuodingumą organizmui, tai pagrindė konkrečiais bandymais. Savo patirtį ilgus metus mokslininkas perteikdavo savo studentams Lietuvos veterinarijos akademijoje, yra parengęs daugybę mokslo straipsnių, kartu su kitais autoriais išleido mokslo veikalų. ( Beje, vieną tokią knygą- „Toksikologija”- po renginio mokslininkas padovanojo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui.) Mėgstamiausias laisvalaikio pomėgis- kūryba. Vaikystės ir jaunystės prisiminimai, artimų žmonių portretai, gimtojo Svėdasų krašto vaizdai, matyti, pergyventi pokario metų vaizdai pamažu atgula į noveles, apsakymus, publicistikos darbus. Kaip prisipažino renginio metu dr., doc. J. Lapienis, visuomet jo širdis „sudreba”, kai pargrįžta į Tėviškę, į Vaižganto kraštą, kur semiasi įkvėpimo, suranda daugybę kūrybos šaltinių. Neatsitiktinai ne vienerius metus jis organizavo Svėdasuose tradicinius „Vaižganto skaitymus”, pasirūpino, kad literatūrinės Vaižganto premijos įteikimo iškilmės persikeltų iš sostinės į Vaižganto gimtąjį Svėdasų kraštą. Ta pačia proga jis perskaitė visuomenei naujausią savo novelę „Sugrįžo”. O kraštietis aktorius Ferdinandas Jakšys, kuris aktyviai dalyvauja daugelyje svarbiausių Svėdasų krašto renginių, labai išraiškingai perskaitė svėdasiškiams ne tiktai J.Lapienio novelę „Sušaudytas kryžius”, bet dar skaitė ir poetų Antano Miškinio bei Bernardo Brazdžionio eilėraščius. Su savo kūrybos „kraitele” į Svėdasus atvažiavo ir mokslininkas, literatas, tautodailininkas dr.,doc. Romualdas Šimkūnas. Iš Utenos krašto kilęs šis labai dvasingas, humoro jausmo nestokojantis žmogus prisipažino, kad jau keturias dešimtis metų bando rašyti tarmiškai, stengiasi atkurti savo kūriniuose tauragniškių tarmę. Ir renginio metu svečias nuotaikingai tarmiškai perskaitė porą kūrinių. Neatsitiktinai svėdasiškis Juozas Lapienis, atvykdamas susitikti su Tėviškės žmonėmis, pasikvietė ir gerbiamą Romualdą. Juos abu sieja tamprūs kūrybiniai ryšiai. Suvieniję bendras jėgas, sulaukę kai kurių svėdasiškių geranoriškos paramos, jie abu prieš penketą metų sukūrė įspūdingą skulptūrą, skirtą Vaižganto gimtųjų Malaišių 750-osioms metinėms, prie Tumų sodybvietės šiame kaime pastatė ąžuolinį kryžių…
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, apsilankęs svėdasiškių renginyje, negailėjo komplimentų vyresniosios kartos kūrybinės minties žmonėms, kurie semiasi stiprybės, kūrybinio įkvėpimo iš gamtos, iš savo Tėviškės vaizdų, maldos, gražių dalykų. Ir apgailestavo, kad dabartinė karta dažnai tokios stiprybės ir įkvėpimo semiasi tiktai…keikdami valdžią, rašinėdami interneto svetainėse bjaurius komentarus. Meras įteikė šiai kūrėjų trijulei anykštietiškų suvenyrų. O tautodailininkas Romualdas Šimkūnas medžio drožinius, kuriuose pavaizduotas Juozo Tumo-Vaižganto „Pragiedruliuose” aprašytas „Alaušo varpas”, prieš kurį laiką pavaizduotas Svėdasų herbe, įteikė Anykščių rajono merui Sigučiui Obelevičiui ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui. Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis, palinkėjęs kūrybinės sėkmės, literatams Juozui Lapieniui, Romualdui Šimkūnui ir aktoriui Ferdinandui Jakšiui įteikė padėkas, o Lietuvai pagražinti draugijos Svėdasų skyriaus pirmininkė Alma Švelnienė, pasidžiaugusi šių kūrybinio žodžio meistrų veikla, apdovanojo juos gėlėmis. Svėdasų krašto(Vaižganto) muziejaus vedėjas žurnalistas Vytautas Bagdonas, prisiminęs kiekvieno iš trijų svečių asmeninį indėlį į Svėdasų krašto kultūrą, Vaižganto atminimo išsaugojimą, pavadino juos „dvasios milžinais” ir kvietė ateityje nepamiršti Svėdasų, čia organizuojamų dvasingų, patriotinių renginių. Svėdasiškis fotografas Valentinas Repšys padovanojo jiems savo darytų meninių nuotraukų su Svėdasų vaizdais.
Trims kūrėjams- „dvasios milžinams” ir svėdasiškiams nuotaikingas dainas dovanojo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinis ansamblis bei šeimyninis Rožės, Ramunės ir Viliaus Lapienių trio.
