„Eurovizija“ – lakmuso popierėlis (Rievės. 2025-05-23)

Praslinko kasmetinė „Eurovizija“, kurią jau daugelį metų drąsiai galima pavadinti signalu, kuria kryptimi bus kreipiama Europa. Jau seniai muzika „Eurovizijoje“ yra tik fonas, o ne konkurso tikslas.
Konkursas, kuriame prieš kelis dešimtmečius pradėjo dalyvauti Lietuva, ir konkursai, kuriuose dabar dalyvauja, skiriasi kaip diena nuo nakties. Net nesvarbu, kad ne melomanas galėtų prisiminti tik kelių grupių pavadinimus ar atlikėjų pavardes, kuriuos per tiek metų į „Euroviziją“ siuntė mūsų šalis. Nesvarbu, kad didelių pasiekimų nebuvo, bet ir iki darkymosi scenoje mūsų atstovai nebuvo kritę.

Taip, „Eurovizijoje“, kaip ir anksčiau, pasirodo atlikėjai, balsuojama, renkami nugalėtojai, tačiau kiek iš tų laimėjusių dainų galėtų atpažinti paprastas muzikos mėgėjas? Daug svarbiau pasidarė sukurti vaizdingą šou. O visų svarbiausia – dramatišką istoriją, kuri turėtų sukelti balsavimo komisijų ir žiūrovų gailestį ir naudojantis šia kilnia žmogiškąja savybe iškopti į nugalėtojus. Galų gale, tik reta daina, skambanti konkurse, iš tiesų yra originali.
Būtent ši – spaudimo per žmonių gailestį, užuojautą, vienų kilniausių savybių, išnaudojimas „Euroviziją“ pavertė ne muzikiniu, bet ideologiniu, vertybes keičiančiu įrankiu. Būtent tai užčiuopusi nematoma ranka iš įvairių šalių į konkursą ėmė siųsti vieną už kitą spalvingesnius veikėjus. Tai moteris su barzda, prakeiksmus dainoje svaidanti ragana ar raganius (neatsimenu, kokia lytimi atlikėjas ar atlikėja turėtų būti įvardinama-as), su suknelėmis bėgiojantys vyrai, ar dainą dainuojantys, bet prieš tai taip išreklamavę dramatišką jos sukūrimo ir savo gyvenimo tragediją, kad klausytojas iš tikrųjų girdi jau ne dainą, o sukurtą legendą ir iš užuojautos už atlikėją balsuoja.

Ir su kiekvienais metais tų keistų istorijų vis daugėjo. Pernai Švedijoje vykusi „Eurovizija“, regis, žengė dar vieną vertybių keitimo žingsnį, kai net vedėjų juokeliai transliavo naująsias vertybes, o naujųjų vertybių nereklamuojantys, nedeklaruojantys, kokia lytimi juos reikėtų laikyti, atlikėjai ėmė atrodyti kaip nepataikę į konkurso formatą.

Tad, regis, šiemet reikėjo laukti naujų viršūnių, nes nėra viršūnių, į kurias nesikėsintų naujavertybininkai.
Tačiau įvyko visiškas netikėtumas. Nors muzika liko tokia pati blanki, kaip ir anksčiau (nors tai skonio dalykas), vienetiniai atlikėjai, dainuojantys ne pagal formatą, o jei ir dar savo šalių kalbomis, buvo greičiau išimtys nei taisyklė. Bet staiga, kaip burtų lazdele mostelėjus, sukneliuotų vyrų scenoje drastiškai sumažėjo, dramatiškų istorijų apie atlikėjų istorijas taip pat, nors vis tiek noro ant nelaimės išjoti į nugalėtojus, o kartu neakivaizdžiai pateisinti savo šalies politiką – bandymų buvo. Labai krito į akis antrąją vietą galutinėje lentelėje užėmusios Izraelio atstovės išgyventa istorija. Ji iš tiesų dramatiška. Moteris pateko tarp nukentėjusių per „Hamas“ organizuotą Izraelio puolimą, labai buvo pabrėžiama, kad ji turėjo slėptis po lavonais. Atsitiktinumas tokios atstovės siuntimas į konkursą, sutapimas? Nors tiesiogiai apie politiką nieko nepasakyta, formaliai politikuoti draudžia „Eurovizijos“ taisyklės, bet ir ne viešųjų ryšių specialistams viskas aišku. Ir tai tik pavyzdys, kokią reikšmę turi konkursas, turintis būti muzikine švente, tačiau iš tikrųjų teisinantis politiką ir formuojantis visuomenės nuomonę. Užuojauta – galingas ginklas. Juo pasinaudoti visada, kiekvienais metais yra norinčių.

Tačiau įdomiausias klausimas kur šiais metais išnyko naujavertybių reklamuotojai? Kur visi tie, kurie kūrė įvaizdį, kad likti tradicijoje europiečiui jau yra nenormalu? Nejau iš tiesų į valdžią grįžęs ir vienu parašu į oficialų JAV gyvenimą sugražinęs dvi lytis Donaldas Trumpas, su pagalbininku Elonu Musku, nukarpiusiu JAV skiriamą paramą naujoms vertybėms pasaulyje diegti, pakeitė pasaulį? Kas tai galėtų būti – tai popkultūrą veikia Trumpo žabynė? Išeitų, taip veikia galia? Svarbiau precedentas, kad vienas vienintelis žmogus, kad ir kurios valstybės galva jis bebūtų, gali turėti tokį reikšmingą, viską perverčiantį poveikį visam pasauliui. Ir nežinau, ar gali džiaugtis tie patys D. Trumpo simpatikai, nes jei vienas prezidentas turi galią atimti, kitas atėjęs turės galią gražinti. O mes toliau galėsime stebėti „Euroviziją“ kaip lakmuso popierėlį, rodantį, kuria kryptimi juda nematomos rankos formuojama pasaulinė ideologinė kryptis.