Jūsų komentarus paskelbsime laikraštyje „Anykšta“.

The post Savaitgalio diskusija: Ar lankotės UAB Anykščių komunalinis ūkis pirtyse? appeared first on Anyksta.lt.

Ilgiausiai užtruko Anykščių ligoninės direktoriaus Daliaus Drungos veiklos ataskaitos pristatymas, nes rajono meras Kęstutis Tubis jam leido kalbėti be laiko apribojimų.

Direktorius D. Drunga pasakojo apie ligoninėje pacientams teikiamas naujas paslaugas, plečiamą gydytojų kolektyvą, prisiminė istoriją, kaip į Anykščius atvykusi sveikatos apsaugos ministrė jį ir savivaldybės vadovus gyrė už tai, kad ligoninėje buvo nuspręsta uždaryti chirurgijos skyrių.

Anykščių rajono tarybos narys liberalas Mindaugas Sargūnas pastebėjo, kad ligoninės direktorius D. Drunga „moka gerai pristatyti save, gražiai kalbėti ir pristatyti įstaigą“.

„Norėtųsi, kad ir jūsų veiklos rezultatai taip pat gražiai atrodytų. Paklausius jūsų atrodo, kad nuostabi įstaiga, einate į priekį, planuojate, bet realybėje iš jūsų kolektyvo, visuomenės visai kiti atgarsiai“, – pastebėjo M. Sargūnas, pridurdamas, kad labai didelė dalis pacientų, gavę siuntimus iš Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojų, Anykščių ligoninę aplenkia.

Ligoninės direktorius D. Drunga į pastebėjimą, kad pacientai aplenkia Anykščių ligoninę, atsakė: „Daugiametis įdirbis. Mes keičiamės. Pasikeitė Priėmimo skyrius – nebegauname nusiskundimų. Tikrai mandagiai, greitai, kokybiškai. Skyrius, kur būdavo po dvi pastabas per dieną – išsisprendėme. Dabar iškėliau šūkį mūsų įstaigai, turbūt matėte ir vietinėje spaudoje: „Ačiū, kad renkatės mūsų įstaigą“.

Plačiau – laikraštyje „Anykšta“.

The post Anykščių ligoninės direktorius įtikinėjo, kad įstaiga keičiasi appeared first on Anyksta.lt.

Verta paminėti, kad pirmuosius trejus metus šis šokio festivalis vyko tik Antano Baranausko pagrindinėje mokykloje, o šiemet, šokio mokytojos Godos Zaleckės iniciatyva, jis išaugo į viso Anykščių miesto ir rajono moksleivių šokio festivalį.

Festivalyje dalyvavo gausus būrys Anykščių miesto ir rajono ugdymo įstaigų mokinių: Antano Baranausko pagrindinės mokyklos, Antano Vienuolio progimnazijos, Jono Biliūno gimnazijos, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos bei Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro jaunieji šokėjai.

Taip pat scenoje pasirodė tautinių šokių kolektyvas „Vijurkas“, tautinių šokių kolektyvas „Gojus“, tautinių šokių grupė „Upela“, šokių studija „Tu tik šok“ bei gatvės šokių studijos „Intrus“ šokėjai.

Scenoje žiūrovai galėjo išvysti tikrą šokio įvairovę – nuo elegantiško baleto iki energingo hiphopo, nuo tautinių iki šiuolaikinių šokių. Kiekvienas pasirodymas atskleidė jaunųjų atlikėjų kūrybiškumą, darbštumą ir meilę šokiui.

Ypatingą renginio atmosferą kūrė ir kviestinės viešnios – Klaipėdos ,,Pajūrio baleto namai” mokinės Smiltė ir Adrija Ramanauskaitės bei hiphopo pasaulyje žinomos „Mega twins“ – Meda ir Gaudrė Jutkonytės. Jų pasirodymai paliko stiprų įspūdį tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Renginį pagerbė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, kuris Tarptautinės šokio dienos proga pasveikino ir pagerbė miesto bei rajono šokio mokytojas įteikdamas padėkas Miglei Baltrušiūnei, Neritai Strazdienei, Julijai Banevičiūtei, Godai Zaleckei, Irmai Baukytei, Jūratei Uselienei bei Jūratei Šimkienei. Festivalio pasirodymus vertino garbinga komisija: Anykščių švietimo skyriaus vedėja Loreta Daugėlienė, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė bei Anykščių kultūros centro choreografė Jūratė Uselienė.

Renginio nuotaiką kūrė ir jį vedė buvęs „baranauskietis“ Mindaugas Lekauskas, įtraukęs publiką ir dalyvius į gyvą, energingą šventę. Vaikams tai buvo ne tik pasirodymų scena, bet ir tikra šventė su diskotekomis, bendrais šokiais bei specialiomis nominacijomis.

Festivalio organizatoriai – Antano Baranausko pagrindinė mokykla kartu su šokio mokytoja Goda Zalecke – džiaugiasi, kad renginys kasmet auga bei tampa tikra viso miesto švente.

Prie festivalio įgyvendinimo prisidėjo ir partneriai: Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių kultūros centras bei „United Dance Nation“ organizacija.

„Pavasaris šokio ritmu“ – tai daugiau nei renginys. Tai bendrystė, kūryba ir džiaugsmas, kuriuos Anykščiai, neabejotinai, švęs ir kitais metais – dar stipriau, dar gausiau ir dar įspūdingiau.

The post Baranauskiečiai sukūrė tikrą šokio fiestą appeared first on Anyksta.lt.

Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

Iki gegužės 15 d. vis dar draudžiama žvejoti kiršlius ir salačius, o iki gegužės 31 d. – sterkus. Iki gegužės 20 d. galioja draudimas gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus polderiuose) ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Lašišų ir šlakių žvejybos upėse pavasarinis sezonas baigiasi. Nuo gegužės 1 d. žvejo mėgėjo kortelės žvejoti šias žuvis nebeišduodamos, visas vidaus vandenyse sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

The post Nuo gegužės 1-osios vėl leidžiama žvejoti lydekas appeared first on Anyksta.lt.

Jo skundas atmestas.

„Bartoševičiaus kaltė jokių abejonių nekelia“, – sakė teisėjas.

Apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėja. Ekspolitikas netrukus bus pasiųstas į kalėjimą atlikti bausmės.

Prokuroras K. Bartoševičiui laisvės atėmimo bausmę prašė sugriežtinti iki 10 metų.

Pirmosios instancijos Panevėžio apygardos teismas buvusiam politikui yra skyręs 7 metus kalėjimo. Ši bausmė ir liko.

Nauju nuosprendžiu o laisvės atėmimo bausmės atlikimo K. Bartoševičiui atimta teisė 5 metus dirbti darbą arba užsiimti veikla, kuri gali būti susijusi su mažamečiais bei nepilnamečiais asmenimis.

ELTA primena, kad pernai liepą Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičių pripažino kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo ir dėl nesunkaus nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo – dėl visų pareikštų kaltinimų.

Apeliacinis teismas nuosprendį peržiūrėjo pagal keturis apeliacinius skundus – nuteistojo, prokuroro ir dviejų nukentėjusiųjų advokatės.

Ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu baigtas 2023 m. liepą, byla dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus buvo perduota teismui. 

Tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamente narys K. Bartoševičius apie tai, kad dėl asmeninių priežasčių atsisako Seimo nario mandato pranešė prieš trejus metus – 2023 m. sausio 23 dieną. Vėliau tądien prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.

Portalas „Delfi“ skelbė, kad galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo įvykdyti prieš choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Viešai skelbiama, kad 2012–2020 m. K. Bartoševičius buvo viešosios įstaigos berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ direktorius, o 2018–2019 m. – Kauno Veršvų gimnazijos mokytojas.

The post Bartoševičius lieka nuteistas dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, teismas uždraudė dirbti su vaikais appeared first on Anyksta.lt.

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis bandė perimti iniciatyvą ir sakė, kad Sąjūdžio kūrėjas dr. A. Juozaitis į Anykščius atvyko jo kvietimu.

Priminsime, jog susitikimą su dr. A.Juozaičiu organizavo ir leidimo organizuoti renginį Anykščių kultūros centre raštu mero prašė anykštėnė Eglė Grigaliūnienė.

The post Kolegoms Tarybos narys dalino žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ appeared first on Anyksta.lt.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

The post Kurklių senūnijoje rastas moters kūnas appeared first on Anyksta.lt.

Tuo metu Lietuvoje informacijos apie Dauno sindromą buvo nedaug, o visuomenėje dominavo išankstinės nuostatos apie tokių vaikų gebėjimus ir ateities galimybes. Dažnai buvo manoma, kad jie negalės mokytis bendrojo ugdymo įstaigose ar visavertiškai dalyvauti visuomenėje.

Vis dėlto Jurgitos šeima pasirinko kitą kelią – ne susitaikyti su ribojančiomis nuostatomis, o ieškoti sprendimų. Jie aktyviai domėjosi užsienio patirtimis, sekė kitų šeimų istorijas ir anksti apsisprendė siekti, kad Matas augtų kuo įtraukesnėje aplinkoje. Ši patirtis šiandien leidžia aiškiai matyti – turint palaikymą, žinias ir bendradarbiavimą, įtraukusis ugdymas gali veikti ne kaip teorija, o kaip reali kasdienė praktika.

Pirmieji skirtumai: Lietuva ir užsienis

Kuomet Matui buvo septyneri mėnesiai, Jurgitos šeima išvyko gyventi į Belgiją. Skirtumas nuo to, kokia situacija buvo matyta Lietuvoje, ten buvo akivaizdus. Matas, dar visai mažas, trejų metų, pradėjo lankyti bendrojo ugdymo mokyklą, kur įtrauktis nebuvo išskirtinis atvejis – tai buvo įprasta sistemos dalis.

„Mato vyresnysis brolis lankė tą pačią mokyklą, gerai sutarėme su mokyklos administracija, o pati mokykla jau turėjo patirties ugdant vaikus, turinčius Dauno sindromą. Todėl Matą pakankamai lengvai priėmė į bendrojo ugdymo mokyklą. Daug bendradarbiavome su jo mokytoja ir padedančiais specialistais, kad Mato adaptacija ir įtrauktis mokykloje būtų kuo sklandesnė“, – prisimena Mato mama.

Kuomet Matui buvo penkeri, šeima grįžo į Lietuvą, kur vėl teko susidurti su kitokia realybe. Ieškant vaikui darželio, atsisakymai sekė vienas po kito – dažnai net neįvertinus vaiko galimybių.

„Pakakdavo pasakyti diagnozę, ir pokalbis baigdavosi. Argumentai būdavo įvairūs – nuo sąlygų trūkumo iki baimės dėl kitų tėvų reakcijos“, – sako ji.

Įdėjus daug pastangų, Matą galiausiai priėmė vienas iš privačių darželių. Vis dėlto Lietuvoje šeima neužsibuvo – netrukus išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Niujorką.

„JAV Matas be jokių kliūčių buvo priimtas į bendrojo ugdymo mokyklą, iš karto pradėjo mokytis trečioje klasėje, gavo visą reikalingą pagalbą ir pagal individualizuotą programą baigė pradinį ugdymą“, – prisimena Mato mama.

Dar kartą sugrįžus – visai kitokia realybė

Kurį laiką pagyvenę JAV, kur Matas taip pat be jokių kliūčių buvo integruotas į bendrojo ugdymo sistemą, šiam baigus penkias klases, jie dar kartą grįžo į Lietuvą. Šįkart sugrįžimas buvo visai kitoks – šeima liko maloniai nustebinta.

„Viskas vyko daug paprasčiau nei prieš kelerius metus – pateikėme prašymą mokykloms per centralizuotą savivaldybės sistemą ir gavome vietą pačioje pirmoje mokykloje. Be papildomų įtikinėjimų ar kovos dėl priėmimo“, – džiugiai prisimena Jurgita.

Šiuo metu Matas mokosi aštuntoje klasėje vienoje Vilniaus progimnazijoje, kurią lanko jau ketverius metus. Šeima sako, kad per tą laiką mokyklos bendruomenė išmoko jį pažinti – mokytojai ir administracija supranta jo poreikius, o klasės draugai jį priima kaip savą.

Jam užtikrinama reikalinga pagalba – dalyje pamokų padeda mokytojo asistentas, taip pat dirba specialistai. Dauguma dalykų pritaikyti individualiai, tačiau dalyje veiklų Matas dalyvauja kartu su visa klase.

„Didžiausias pokytis – Mato savarankiškumas ir pasitikėjimas savimi. Jis jau pats važiuoja viešuoju transportu į gimnastiką, mokykloje turi įvairių pareigų, įsitraukia į veiklas. Labai svarbu, kad jam taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir visiems – tai jam suteikia pasitikėjimo“, – sako ji.

Įtrauktis – nauda visai klasei, svarbu tik įveikti iššūkius

Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro direktorė Agnė Talalienė atkreipia dėmesį, kad įtraukusis ugdymas svarbus ne tik vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir visai mokyklos bendruomenei.

„Labai svarbu, kad vaikai su skirtingais poreikiais mokytųsi kartu, nes mokykla yra ne tik žinių, bet ir socialinio gyvenimo vieta. Vaikai mokosi vieni iš kitų – empatijos, priėmimo, bendradarbiavimo. Praktikoje matome, kad įtrauktis padeda ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, bet ir visai klasei – vaikai tampa tolerantiškesni, geriau supranta skirtumus, stiprėja bendruomeniškumas“, – sako ji.

Vis dėlto, pasak specialistės, svarbu suprasti, kad įtrauktis ne visada vyksta iš karto sklandžiai – tam reFikia laiko, nuoseklaus darbo, visos bendruomenės ir tėvų pastangų.

„Didžiausi iššūkiai – mokytojų pasirengimas, laiko trūkumas ir dideli mokinių poreikių skirtumai klasėje. Taip pat labai svarbus emocinis aspektas – mokytojai dažnai jaučiasi vieni spręsdami sudėtingas situacijas. Sprendimai nėra sudėtingi – reikia stiprinti komandą mokyklose, organizuoti daugiau praktinių mokymų, suteikti galimybes nuolatinėms konsultacijoms“, – sako ji.

Specialistė pabrėžia, kad, kaip ir kiekvienoje situacijoje, svarbiausia nebijoti kalbėtis ir bendradarbiauti.

„Reikia pradėti nuo požiūrio, kad įtrauktis nėra tik dokumentai ar metodikos – tai mūsų gebėjimas priimti kiekvieną vaiką. Mokykloms svarbu dirbti komandoje, nebijoti prašyti pagalbos, o tėvams – bendradarbiauti su mokykla ir specialistais. Maži kasdieniai sprendimai klasėje bei ugdymo įstaigoje dažnai daro didžiausią pokytį“, – įsitikinusi ji.

Pagalba yra arčiau nei atrodo

Pasak specialistės, vien Ukmergės rajone veikia ne viena tėvams ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams padėti galinti institucija: Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba, Ukmergės ligoninės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyrius, Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro konsultavimo skyrius.

Kaip pasakoja A. Talalienė, jos vadovaujamas Ukmergės „Ryto“ ugdymo centras padeda ugdymo įstaigoms praktiškai įgyvendinti specialistų rekomendacijas, pritaikyti ugdymo procesą ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų jo poreikius atitinkančią pagalbą. Konsultacijos teikiamos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančioms mokykloms.

„Mes konsultuojame dėl vaikų, turinčių įvairiapusių raidos, intelekto, mokymosi sutrikimų ar kitų ugdymosi sunkumų. Pagalba teikiama ne tik pačiam vaikui, bet ir jo aplinkai – mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojų padėjėjams ir tėvams. Toks bendradarbiavimas padeda geriau suprasti vaiko poreikius, parinkti veiksmingus ugdymo būdus ir nuosekliai taikyti pagalbą tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose“, – pasakoja ji.

Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro direktorė priduria, kad konsultavimo formos yra įvairios: mobiliosios konsultacijos, kai specialistai vyksta į ugdymo įstaigas, trumpalaikės konsultacijos centre, kai reikalinga tikslinga specialistų pagalba, taip pat nuotolinės konsultacijos, leidžiančios greitai reaguoti į iškilusius klausimus. Tokios formos suteikia galimybę pagalbą teikti lanksčiai ir prieinamai.

„Pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams yra efektyviausia tada, kai bendradarbiauja kelios grandys: mokykla, specialistai, tėvai ir pagalbą teikiančios institucijos. Mūsų įstaiga prisideda prie šio proceso ne tik konsultuodama, bet ir padėdama praktiškai kurti įtraukesnę, vaikui palankią ugdymo aplinką“, – sako A. Talalienė.

Jurgitos ir Mato istorija bei specialistų įžvalgos rodo paprastą dalyką – įtraukusis ugdymas veikia tada, kai atsiranda ne tik sprendimai, bet ir noras bendradarbiauti. Būtent tai šiandien vis dažniau keičia vaikų ir jų šeimų kasdienybę Lietuvoje.

The post Įtraukusis ugdymas Lietuvoje: kai noras kalbėti ir bendradarbiauti visus iššūkius įveikia appeared first on Anyksta.lt.

„Nykščio namų“ pramogų ir sporto kompleksą valdo UAB „Anykščių sporto ir laisvalaikio centras“, o šios bendrovės pagrindinis savininkas yra kita bendrovė – UAB „Ogmijos centras“.
Anykščių kūno kultūros ir sporto centras, prieš daugiau nei mėnesį buvo įspėtas, jog nuo gegužės 1 dienos numatoma nutraukti nuomos sutartį, pagal kurią už „Nykščio namų“ sporto salės bei kitų patalpų nuomą sporto centras kasmet mokėjo apie 10 tūkst. eurų.
Vakar, balandžio 29-ąją Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis deryboms susitiko su UAB „Ogmijos centras“ vadovais. K. Tubis sakė, kad tai buvęs jau antrasis jo susitikimas su verslininkais.

Rajono vadovas „Anykštai“ dėstė, kad verslininkai jam aiškina, kad sporto salė jiems neša tik nuostolius. „Jie skaičiuoja, kad apsimokėtų jeigu savivaldybė ryžtųsi mokėti 40 tūkstančių eurų bei (...)

Šis turinys yra matomas tik registruotiems anyksta.lt vartotojams, įsigijus portalo naujienų prenumeratą.
Portalo anyksta.lt naujienų prenumeratą galite įsigyti čia.

VISĄ STRAIPSNĮ SKAITYKITE „Anykštoje“. Laikraščio ieškokite prekybos vietose arba prenumeruokite PDF https://prenumerata.anyksta.lt/products/anyksta-2025-iems-metams-elektronine-versija-pdf-copy

Jau esate prisiregistravęs? Prisijunkite:

The post Anykščiuose gali nelikti krepšinio arenos appeared first on Anyksta.lt.