„Matome esminį nelegalios tabako rinkos pokytį – nusikalstamos grupuotės prisitaiko prie griežtesnės sienų kontrolės ir keičia veikimo modelį. Nors tradicinės kontrabandos srautai ir mažėja, vis didesne problema tampa padirbtos cigaretės. Tai rodo, kad kova su šešėline rinka negali apsiriboti vien pasienio kontrole. Būtina užkirsti kelią nelegaliai gamybai ir produkcijos platinimui šalies viduje“, – sako Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Arnas Neverauskas. 

Spartus padirbinių augimas

Tyrimo duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį nelegalių cigarečių kiekis išaugo ir sudarė 25.4 proc.  Lietuvos rinkos, kai 2025 m. trečiąjį ketvirtį šis skaičius siekė 23.5 proc. Matoma nauja tendencija – sparčiai auga padirbtų cigarečių dalis. Vos per metus rinkoje padirbiniai išaugo nuo 6,2 proc. (2025 m. antrąjį ketvirtį) iki net 10,4 proc. šių metų antrąjį ketvirtį. 

„Padirbtų cigarečių augimas kelia ypatingą nerimą, nes tai jau ne vien nelegaliai per sieną gabenamos prekės. Susiduriame su pramoniniu mastu organizuojama klastojimo veikla, kai produkcija gali būti gaminama pačiame regione, o vėliau platinama nusistovėjusiais kanalais. Tokiam verslui palankias sąlygas sukuria aukštos tabako gaminių kainos Lietuvoje. Vartotojai ieško pigesnių alternatyvų, o nusikalstamos grupuotės naudojasi šia paklausa“, – teigia A. Neverauskas. 

Situacija blogiausia regionuose 

Tyrimas atskleidžia, kad nelegalios rinkos problema ypač aštri šalies regionuose. Didžiausia nelegalios rinkos dalis užfiksuota Panevėžyje, kur ji siekia net 39,1 proc. Visagine šis skaičiaus – 35,2 proc., Marijampolėje – 31,9 proc., Plungėje – 29,1 proc., Tauragėje – 29 proc., Alytuje – 28,9 proc., Telšiuose – 27,1 proc. Aukšta nelegalios rinkos dalis ir Vilniuje – čia fiksuojamas 29 proc. rodiklis. 

„Aukšti rodikliai skirtinguose Lietuvos miestuose rodo, kad nelegali produkcija cirkuliuoja per puikiai veikiančius, nusistovėjusius platinimo tinklus. Todėl vien tik sienų kontrolės nepakanka – reikia stiprinti kovą su nelegalia gamyba šalies viduje, sekant logistikos grandines ir prekybos kanalus“, – aiškina A. Neverauskas. 

Estijoje – dramatiškas šešėlio augimas 

Baltijos šalių duomenys rodo, kad falsifikatų bumas yra bendra viso regiono tendencija. Estija, ilgą laiką buvusi skaidriausia regiono šalimi, patyrė tikrą šešėlio sprogimą. Čia dėl sparčiai augusio akcizo, nelegalios rinkos dalis nuo 11 proc. (2024 m. antrąjį ketvirtį) išaugo beveik trigubai (iki 27 proc. 2026 m. antrąjį ketvirtį), o padirbtų cigarečių dalis pasiekė rekordinius 17,2 proc. 

Savo ruožtu kaimyninėje Latvijoje, kur nelegalūs produktai sudaro 22,1 proc. bendros rinkos, padirbiniai užima net 17,1 proc. Tai sudaro didžiąją dalį viso Latvijos šešėlio. 

„Baltijos šalių patirtis rodo, kad pernelyg daug didinami tabako gaminių akcizai veikia kaip katalizatorius nusikalstamoms grupuotėms. Sugriežtinus išorinių sienų kontrolę, nelegalus verslas akimirksniu persikėlė į ES vidų, kur klastotės gaminamos nusikalstamų grupuočių pramoniniu būdu“, – reziumuoja NTGA atstovas. 

Skaičiuojama, kad dėl nemažėjančio nelegalios cigarečių rinkos masto ir augančio falsifikatų populiarumo, Lietuvos valstybės biudžetas kasmet netenka daugiau nei 95–97 mln. eurų vien tik nesurinkto akcizo mokesčio. Ekspertų teigimu, nelegalios rinkos struktūros pokyčiai rodo, kad šie praradimai gali dar labiau augti, jei nebus imtasi kompleksinių kovos priemonių šalies viduje. 

Tuščių pakelių tyrimas yra vienas dažniausiai naudojamų metodų vertinant nelegalios tabako rinkos mastą – jo metu įvairiose vietose renkami tušti cigarečių pakeliai ir analizuojama jų kilmė bei apmokestinimas.

Pranešimą parengė Nacionalinė tabako gamintojų asociacija

The post Tyrimas: Lietuvoje kas ketvirta cigaretė – nelegali, sparčiai auga padirbinių rinka appeared first on Anyksta.lt.

Praėjusiais metais Kalėdų eglė buvo įžiebta gruodžio 5-ąją.

Priminsime, kad rajono savivaldybė prašė gyventojų eglę padovanoti, o A. Baranausko aikštės ir A. Vienuolio skvero kalėdiniai papuošimai 2026 metais Anykščių rajono savivaldybės biudžetui kainuos 65 tūkst. eurų (2025 m. jie kainavo 54 tūkst. 500 Eur).

The post Paskelbta, kada Anykščiuose bus įžiebta eglutė appeared first on Anyksta.lt.

Rimantas Žirgulis knygą pristatys neatsitiktinai – jis yra idėjų praktikas ir gali pasidalinti ne tik knygos teoriniais patarimais, bet ir savo asmenine patirtimi.

Apie knygą
Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.

Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje.

Rimantas Žirgulis – Kėdainių krašto muziejaus direktorius, daugelio ekspozicijų, parodų, leidinių, straipsnių, pranešimų, projektų autorius arba bendraautorius, mokslinių konferencijų, TV ir radijo laidų, seminarų, studijinių kelionių dalyvis, kultūros ir istorijos festivalio „Radviliada“ kūrėjas.

Renginys pažymėtas „Demokratijos mikroskopo“ ženklu. Tai tęstinis renginių ciklas, kurio tikslas yra didinti demokratines kompetencijas Anykščių bendruomenėje, sukuriant saugią erdvę diskusijai visuomenei aktualiais, sudėtingais ar nepatogiais klausimais. Projekto metu planuojamos filmų peržiūros su refleksijomis, paskaitos, knygų pristatymai, diskusijos įvairiais su demokratija ir pilietiškumu susijusiais klausimais. Po šiuo „Demokratijos mikroskopu“ bus nagrinėjamos aktualios temos ir tikimasi, jog tai leis plačiau ir giliau suprasti reiškinius mūsų visuomenėje.

The post Krzysztof Czyżewski knygos „Mažasis pasaulio centras: idėjų praktiko užrašai” pristatymas appeared first on Anyksta.lt.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1-ąją bedarbio statusą šalyje turėjo 146,2 tūkst. asmenų.

Mažiausias nedarbas pastarąjį mėnesį fiksuotas Neringoje, Birštone, Elektrėnuose, Joniškio ir Kretingos rajone, o didžiausias – Ignalinos, Zarasų, Anykščių ir Biržų rajonuose bei Kalvarijoje.

„Stebime natūralų darbo rinkos ritmą. Po itin aktyvaus rugsėjo, kai į darbą sugrįžo rekordinis žmonių skaičius, tam tikras sulėtėjimas rudens viduryje yra tikėtinas ir kasmet pasikartojantis reiškinys. Svarbiausia, kad nedarbas išlieka mažesnis nei prieš metus, o darbuotojų samda auga. Tai rodo, kad darbo rinkos aktyvumas tebėra aukštas“, – pranešime cituojama Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tuo metu darbdavių aktyvumas augo – spalį paskelbta 13 tūkst. laisvų darbo vietų, arba 12,7 proc. daugiau nei rugsėjį. Daugiausia laisvų darbo vietų skelbta gamybos sektoriuje (3,5 tūkst.), administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,2 tūkst.), prekybos (1,8 tūkst.), statybos (1,7 tūkst.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (700) įstaigose ir įmonėse. 

Lapkričio 1 dieną Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – arba 0,01 proc. daugiau nei prieš mėnesį. 

Apdraustųjų skaičius labiausiai augo švietimo, viešojo valdymo ir gynybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuose. 

Tuo metu didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose darbuotojų skaičius sumažėjo.

The post Spalį registruotas nedarbas šalyje nežymiai didėjo, Anykščiuose nedarbas vis dar tarp didžiausių appeared first on Anyksta.lt.

„Aš nesutikčiau atidėti nė vienos (Šeimos paketo – ELTA) priemonės, nes šitos priemonės buvo parinktos labai kruopščiai, apklausiant šeimas, turinčias mažus vaikus. Šitam paketui ruoštasi tikrai ganėtinai nemažą laiką – visą mėnesį ekspertai, specialistai dirbo prie kiekvienos priemonės, apskaičiuojant ir įvertinant“, – antradienį LRT radijui teigė I. Ruginienė.

Vis dėlto ministrė pripažino, kad koalicijoje gali būti diskutuojama dėl kai kurių priemonių įgyvendinimo termino keitimo.

„Kol kas premjeras man šito tikrai nesakė asmeniškai. Šeimos paketo įgyvendinimas vyksta pagal planą. Taip, koalicijoje gali būti derybų dėl tam tikrų priemonių įgyvendinimo datos pakeitimo“, – sakė ji.

Pasak I. Ruginienės, šiuo metu diskutuojama dėl vaiko priežiūros atostogų paankstinimo – jas siūloma pradėti įgyvendinti nuo 2027 m. liepos 1 d., o ne nuo 2028 m. sausio 1 d. Tuo metu neatmetama, kad kai kurios kitos priemonės galėtų būti perkeltos į 2028 metus.

„Tas pasistumdymas, manau, iš esmės kažkokio neigiamo efekto neatneš, bet šeimos paketas turi būti įgyvendintas per dvejus metus“, – teigė ministrė.

Ji pridūrė, kad kol kas šeimos paketo priemonių įgyvendinimas 2027 metais planuojamas sklandžiai, tačiau galutinį sprendimą turės priimti premjeras.

„Mes kol kas matome, kad 2027 metai turi eiti sklandžiai, nebent premjeras pasakys kitaip. Tada jis turi pasakyti tą galutinį atsakymą“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ministrė taip pat akcentavo, kad šeimos politikos stiprinimas yra nacionalinio saugumo klausimas, o už demografinės situacijos gerinimą atsakomybę turėtų prisiimti visos 14 ministerijų.

„Demografinė situacija ir yra mūsų saugumo garantas. Šeimos politikos stiprinimas yra nacionalinio saugumo klausimas. Viskas yra susiję“, – sakė ji.

Kaip skelbė ELTA, Vyriausybės Šeimos priemonių pakete – nemokami pietūs visiems mokiniams nuo penktos iki dešimtos klasės, pirmojo būsto finansavimo programa, didesnės vaiko priežiūros išmokos, parama po emigracijos į šalį nuolat gyventi grįžusioms šeimoms.

Iš viso demografijos iššūkiams spręsti skirto paketo vertė sudaro beveik 770 mln. eurų, jame yra devynios priemonės.

Pirmojo būsto programai šeimoms pakete iš viso numatoma skirti 67 mln. eurų, iš jų papildomai 50 mln. eurų per metus – regionų būsto programai.

Šeimos pakete – ir 12 mln. eurų parama į Lietuvą iš užsienio grįžtančioms šeimoms – jos galėtų gauti nuo 2 tūkst. eurų iki 5 tūkst. eurų dydžio vienkartines išmokas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad šeimos politikos finansavimas bus ne tik kitų metų valstybės biudžeto, bet ir vienas svarbiausių likusios kadencijos prioritetų.

The post Ruginienė nepritaria siūlymams dabar atsisakyti dalies Šeimos paketo priemonių appeared first on Anyksta.lt.

Šiame trijų aukštų daugiabutyje bus 19 butų. Jų kaina – nuo 2 tūkst. 514 iki 2 tūkst. 657 eurų už kvadratinį metrą. Butai jau dabar yra parduodami, tiesa, kol kas iš 19 butų rezervuotas tik vienas.

„Šaltupio kalvose“ iš viso planuojama pastatyti 4 daugiabučius.

The post Išlieti naujojo daugiabučio pamatai appeared first on Anyksta.lt.

Prisiminimais dalinsis muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius, rašytojas Rimantas P. Vanagas, žurnalistė, bibliotekininkė Romualda Bražėnienė, fotografas, ilgametis „Anykštos“ bendradarbis Jonas Junevičius bei laikraščio „Kregždutė“ skaitytojai.

Kanklėmis muzikinius kūrinius atliks B. ir A. Siniakovaitės.

Bus praskleisti vaizdo archyvai ir kartu pasitikta naują Vygando Račkaičio sukurtų pasakų knyga „Kur voras žiemojo“ (2026).

Rašytojui skirtą savo knygą „Gyvenimo istorijos“(2026) pristatys žmona, kūrybinio kelio bendražygė Milda Telksnytė.

Renginį moderuos mokytoja Dangira Nefienė ir muziejininkas Antanas Verbickas.

The post Bibliotekoje – atminimo popietė, skirta rašytojui Vygandui Račkaičiui appeared first on Anyksta.lt.

The post Lapkričio 9 dienos apskrities įvykių apžvalga appeared first on Anyksta.lt.

Paslaugos teikėjas savivaldybę aprūpins automobilių atsarginėmis dalimis, atliks jų techninį aptarnavimą bei remontą.

Sutartis galios iki 2028 metų liepos mėnesio.

The post Savivaldybės tarnybinius automobilius prižiūrės Žydrūnas Bernatonis appeared first on Anyksta.lt.

Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis dabar yra 15,79 euro, arba 28,6 proc. brangesnis.

Pricer.lt. duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje vietoje spalį laikėsi prekybos tinklas „Maxima“, nors jo krepšelio kaina didėjo 0,32 euro.

Antras sąraše – „Lidl“, didinęs kainą 1,6 euro, o trečioje pozicijoje – parduotuvė „Iki“, kurios krepšelis spalį pigo 4,¬07 euro.

Ketvirtoje ir penktoje vietose rikiuojasi internetinė „E-Rimi“ ir „Rimi“ parduotuvės. Pirmoji mažino krepšelio kainą 0,99 euro, o antroji didino 0,61 euro.

Šešta pozicija skirta „Iki“ internetinei „Last Mile“, piginusiai krepšelį 0,74 euro. Paskutinėse pozicijose šįkart „Norfa“ ir „Barbora“. „Norfos“ krepšelis spalį brango 0,42 euro, o „Barbora“ jo kainą mažino 1,92 euro.

Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Barbora“) krepšelio yra 21,65 euro, arba 36,1 proc.

Iš Pricer.lt stebimų 52 prekių pastarąjį mėnesį brango 17 prekių, o 35 pigo.

Iš viso reikšmingai (10 proc. ir daugiau) brango 8 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brango bulvės, pigiausia biri juodoji arbata, pigiausia šaldyta jūrų lydekos filė, pigiausi avižiniai dribsniai, pigiausia malta skrudinta kava, juodasisi šokoladas „Karūna“, pigiausi pomidorai, pigiausia degtinė.                                 

Kainos užfiksuotos spalio 22 dieną Lietuvos prekybos centruose „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, Lietuvos internetinėse parduotuvėse „Barbora“ „Last Mile“ ir „E-Rimi.lt“. 

The post Pricer.lt: pigiausių produktų krepšelio kaina spalį nežymiai sumažėjo appeared first on Anyksta.lt.