Gydytojai siunčia perspėjimą: onkologija jaunėja, ypač sparčiai auga vienos srities vėžiniai susirgimai

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 4 d., specialistai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – kai kurios onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms. Nors medicinos pažanga atveria daugiau galimybių sėkmingai gydyti vėžinius susirgimus, tam tikrų formų vėžys jaunėja, o sergamumo ir mirtingumo rodikliai šioje amžiaus grupėje gydytojams kelia nerimą.

Tarptautinis tyrimas, kurį atliko Londono vėžio tyrimų instituto mokslininkai, parodė, kad per 15 metų laikotarpį daugumoje iš 42 šalių (75 proc.) vyresnio amžiaus ir jaunesnių suaugusiųjų sergamumas penkiomis iš 13 tiriamų vėžio rūšių išaugo. Tačiau būtent žarnyno vėžio tendencijos buvo unikalios, nes maždaug 30 proc. tiriamų šalių sergamumas jaunesnio amžiaus suaugusiųjų amžiaus grupėse didėjo sparčiau nei vyresnio amžiaus suaugusiųjų kategorijoje.

Šią tendenciją patvirtina ir medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ chirurgas, koloproktologas Audrius Dulskas – Lietuvoje ypatingas augimas stebimas storosios žarnos vėžio susirgimuose, kurie tampa viena iš dažniausių mirties priežasčių nuo vėžio tarp jaunesnio amžiaus pacientų. Jis pabrėžia, kad gyvenimo būdo ypatumai, mitybos įpročiai ir dėmesio stoka kūno siunčiamiems simptomams gali reikšmingai sumažinti žmonių šansus laiku užkirsti kelią ligai.

Chirurgas A. Dulskas pažymi, kad epidemiologijoje jauno amžiaus vėžio atveju laikomi susirgimai iki 50 metų, todėl onkologinių susirgimų jaunėjimas yra ypač svarbus tiek visuomenės sveikatos požiūriu, tiek kalbant apie ankstyvą diagnostiką.

„Stebime aiškią tendenciją, kad kai kurių sričių vėžiniai susirgimai jaunėja – ypatingas augimas stebimas storosios žarnos vėžio atvejais. Dar liūdniau, kad stebimas ir mirtingumo didėjimas šioje amžiaus grupėje. Tai – dažniausia mirties priežastis nuo vėžio šioje amžiaus grupėje. Nors visų kitų vėžių, pavyzdžiui, hematologinių ar smegenų jaunų žmonių grupėje kasmet mažėja, žarnyno vėžio atvejų daugėja apie 1,1 proc. kasmet“, – sako A. Dulskas.

Susirgimų vėžiu veiksnių – ne vienas

Pasak specialisto, vienos konkrečios priežasties, lemiančios storosios žarnos vėžio jaunėjimą, nėra – riziką didina nemažai šiuolaikinio gyvenimo būdo veiksnių.

„Raudona, chemiškai apdorota ar rūkyta mėsa yra įtraukta į I klasės karcinogenų sąrašą, tad mityba tikrai yra vienas svarbiausių veiksnių. Taip pat mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, metabolinis sindromas, stresas, mažas skaidulų kiekis maiste, rūkymas ir alkoholis – tai visų rūšių vėžių rizikos veiksniai. Per pastaruosius 20 metų didžiausią įtaką vėžio jaunėjimui padarė mažėjantis fizinis aktyvumas, augantis viršsvoris, greitas maistas ir intensyvus gyvenimo būdas“, – pabrėžia A. Dulskas.

Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad pavojingi simptomai neretai būna ignoruojami arba nurašomi gerybinėms ligoms, ypač jaunesniame amžiuje. Tačiau tokie simptomai, kaip kraujavimas, tuštinimosi pakitimai, svorio kritimas ar šeimos istorijoje buvę susirgimai vėžiu turėtų būti signalai, kurių, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, negalima nuvertinti.

Prevencija daro reikšmingą įtaką

Specialistai primena, kad prevencinės programos ir profilaktiniai tyrimai išlieka vienu iš svarbiausių būdų užkirsti kelią ligai arba ją diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Vis dėlto, pasak chirurgo A. Dulsko, net ir esamos nemokamos patikros galimybės išnaudojamos nepakankamai – tik apie pusė tikslinės grupės žmonių dalyvauja profilaktikos programose.

Onkologinės ligos diagnozė dažnai tampa ne tik emociniu, bet ir finansiniu iššūkiu, o draudikų duomenys rodo, kad kritinių ligų kategorijoje didelę dalį sudaro būtent onkologiniai susirgimai.

Pasak „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto Audriaus Zinevičiaus, visuomenei svarbu priminti, kad ankstyvas dėmesys sveikatai gali turėti lemiamos reikšmės.

„Onkologinės ligos dažnai užklumpa netikėtai ir pareikalauja daug jėgų, laiko bei finansinių resursų. Kita vertus, vėžio tyrimų instituto duomenimis, visų tipų vėžio atvejais jo diagnozavimas ankstyvoje stadijoje 80 proc. atvejų lemia vidutinį 5 metų išgyvenamumą, palyginti su 15 proc. tais atvejais, kai vėžys diagnozuojamas pažengusioje stadijoje“, – akcentuoja A. Zinevičius.

Pasak eksperto, būtent dėl šių priežasčių profilaktiniai tyrimai ir savalaikis reagavimas į simptomus yra vienas svarbiausių žingsnių, galinčių pagerinti gydymo prognozes. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnės galimybės ją sėkmingai suvaldyti

Gydytojai primena, kad riziką mažina paprasti, bet nuoseklūs sprendimai. Visų prima, tai − aktyvus gyvenimo būdas, svorio kontrolė, daugiau skaidulų maiste, atsakingas požiūris į organizmo siunčiamus signalus ir, nepriklausomai nuo amžiaus, periodiškai atliekama sveikatos apžiūra ir profilaktika.