Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi, yra nekilnojamasis turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą.
Populiariausios priemonės, kuriomis Lietuvos gyventojai yra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi, yra nekilnojamasis turtas – taip nurodė 39 proc. apklaustųjų, atitinkamai 18 ir 16 proc. pasirinko santaupas ir gyvybės draudimą.
Daugiau nei trečdalis – 38 proc. – gyventojų nėra pasirūpinę savo ir artimųjų ateitimi nė viena iš pagrindinių priemonių (santaupomis, gyvybės draudimu, nekilnojamuoju turtu, investicijomis į akcijas ir vertybinius popierius, verslu ir pan.). Tai parodė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė RAIT.
Tačiau gyventojų įvardinami geriausi būdai artimųjų ekonominei gerovei užtikrinti dažniausiai nesutampa su realiomis priemonėmis. Dauguma – 58 proc. – respondentų nurodė, kad nelaimės atveju jų artimiesiems padėtų sukauptos santaupos ar skolų neturėjimas. Tačiau tik mažiau nei penktadalis (18 proc.) gyventojų teigė iš tikrųjų turintys santaupų.
„Gyventojai vis dar labiausiai vertina tradicines priemones užtikrinti artimiesiems finansinę paramą ateityje. Tačiau nors nekilnojamasis turtas ir yra gana patikima ilgalaikė investicija, tačiau atsitikus netikėtai nelaimei įprastai nepakeičia pajamų, kurių netenka šeima. Mat likę artimieji dažnai neparduoda nekilnojamojo turto, nes tai yra jų vienintelis gyvenamasis būstas. Pasirinkus gyvybės rizikos draudimą, minėtą išmoką artimiesiems nelaimės atveju galima užtikrinti tam skiriant vos 10-30 litų per mėnesį”, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Penktadalio – 20 proc. – gyventojų nuomone, efektyvu būtų apsidrausti gyvybės draudimu, o tai padarę yra 16 proc. gyventojų. Taip pat 16 proc. apklaustųjų mano, kad nelaimės atveju jų artimųjų gerovę padėtų užtikrinti jų paliktas sėkmingas verslas, tačiau vos 2 proc. teigė tokį verslą turintys.
„Galima pastebėti, kad vyresnio amžiaus gyventojai savo artimųjų finansine apsauga dažniau rūpinasi tradicinėmis priemonėmis – nekilnojamuoju turtu ir santaupomis. Tačiau jaunesnės kartos gyventojai šalia jau minėtų priemonių vis aktyviau renkasi ir modernesnius būdus, pavyzdžiui, gyvybės draudimą”, – teigia A. Bakšinskas.
Eltos korespondentas Dainius Ručinskas
