„IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“ pasiūlė pažangiausius sprendimus apsaugoti oro erdvę

Pažangiausius sprendimus, kaip kovoti su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos ir bepiločių orlaivių grėsmėmis, pasiūlė bendrovės „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“.

„Šiandien mes apdovanojame tris arčiausiai praktinio įgyvendinimo esančius sprendimus, kuriuos mums pateikė „IT logika“, „Teltonika“ ir „Dangaus šviesos“, – pristatymo renginyje pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pirmuoju etapu joms bus išmokėta po 100 tūkst. eurų prizas, antruoju – skelbiamas kvietimas tolesniam idėjų vystymui.

„Sulaukėme ir kitų gerų pasiūlymų, kurie labiau orientuoti į ilgalaikius sprendinius, ilgalaikį technologinį atsaką, tai dirbsime su visomis kompanijomis, kurios yra pateikusios siūlymus“, – pridūrė jis.

Anot ministro, bendrovės kol kas pateikė iš dalies „skirtingus, bet susijusius sprendimus“, kurie toliau bus testuojami –  technologija turės gebėti balionus aptikti ir neutralizuoti. Veikiantį prototipą tikimasi turėti kitų metų vasarį.

„Esminė užduotis yra turėti veikiantį produktą, vieną, suintegruotą sistemą. Kai testavimas prasidės, vyks tolesnis produkto vystymo etapas, matysime, į ką tai gali išvirsti rezultate“, – teigė E. Grikšas.

E. Grikšo teigimu, valstybė išvystytą technologiją įsigys, tam lėšų biudžete bus rasta.

„Lėšos nėra klausimas. Esminis klausimas yra, kaip greičiau rasti technologinį sprendimą į mums kylančius oro erdvės iššūkius“, – kalbėjo jis.

Trys skirtingos sistemos

Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „IT Logika“, kartu su Vilniaus universitetu bei įmonėmis „Integrated Optics“ ir „Arx Polaris“ pasiūlė sukurti išmanią oro erdvės apsaugos sistemą, kurią sudarytų aukštai skraidyti pajėgūs fiksuoto sparno orlaiviai bei greiti žemo aukščio orlaiviai su sensoriumi bei lazeriu, kuris galėtų skrendančius balionus numušti. Jiems aptikti ir atpažinti būtų naudojamas dirbtinis intelektas.

„Sistema susideda iš fiksuoto orlaivio, aukštai kylančio bepiločio orlaivio, kuris nešasi su savimi lazerį, kuris gali tiek aptikti, tiek ir naikinti taikinius ore“, – spaudos konferencijoje teigė „IT Logikos“ vadovas Linas Gelažanskas.

Tuo metu „Teltonikos EMS“ vadovaujamo konsorciumo įmonės „ADV Defense“, „Quantum Systems“ ir „Defsecintel“ kuria autonominę nuolat veikiančią oro erdvės ir sienos stebėjimo bei apsaugos sistemą, kuri galėtų naikinti balionus ir dronus pasitelkiant bepiločius orlaivius.

„Quantum Systems“ vadovas Donatas Sirgedas sakė, kad sistema ištestuota 80 procentų su balionais, kurie matomi.

„Kitas klausimas yra naikinimas ir užkardymas, kaip tai turėtų vykti. Daugiau plėstis nenorėčiau, nes efektoriai išlieka paslaptyje“, – žurnalistams sakė D. Sirgedas.

Savo ruožtu „Dangaus šviesos“ ruošiasi sukurti dirižablinę balionų perėmimo sistemą „Dobis“, kuri galėtų saugiai nuleisti balionus. Konsorciumo atstovas Dominykas Milašius žurnalistams sakė, kad sistema pradedama testuoti, o panašias technologijas išbando ir JAV karinės jūrų pajėgos.

„Turime labai neblogus pavyzdžius, su kuriais galime lygintis“, – kalbėjo D. Milašius.

Ministras tiki, kad veikiantis prototipas bus vasarį 

Tris rudenį skelbto 1 mln. eurų vertės kvietimo siūlyti, kaip numušti iš Baltarusijos leidžiamus balionus, laimėtojus ministerija pristatė po savaitgalį dvi naktis iš eilės uždaryto Vilniaus oro uosto: šeštadienio naktį skrydžiai sustabdyti aštuonioms valandoms, sekmadienio – vienuolikai valandų.

„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius pirmadienį LRT radijui pabrėžė, kad kontrabandiniai balionai tyčia leidžiami į pavojingas aviacijai zonas.

Vidaus reikalų ministro Vaidoto Jakšto teigimu, nors kontrabandininkų veiksmus stengiamasi užkardyti aktyvesniais tarnybų veiksmais, problema dėl oro uosto veiklos trikdžių išlieka, tad iš Lietuvos verslo tikimasi sulaukti ilgalaikio sprendimo.

„Nors Vidaus reikalų ministerija stengiasi kitomis priemonėmis spręsti problemą, pasitelkdama turimas policijos, pasieniečių pajėgas, finansinių nusikaltimų tyrimo pajėgas kartu su muitine organizuojant reidus ir stengiamasi užkardyti dabar esamomis priemonėmis tuos pažeidimus, pagrindinė problema išlieka“, – žurnalistams sakė V. Jakštas.

Jo teigimu, netrukus su rinka ketinama aiškintis tolesnes technologijos plėtros galimybes, bus pradedama derinti sutartis, kad priemones valstybė galėtų įsigyti greičiau.

„Jeigu reikia detalesnių mokslinių tyrimų, galbūt tai bus inovacijų partnerystė iki prekybinio pirkimo. Jeigu galima paprasčiau, greičiau įsigyti, tai galbūt inovacijų partnerystė arba kitas pirkimo būdas leistų mums jau pasiekti sprendimus dėl aprūpinimo mūsų tarnybų instrumentu, kuris spręstų dabartinę problemą“, – kalbėjo viceministras.

Tuo metu E. Grikšas pabrėžė manantis, kad vasarį jau bus parengta veikianti technologija.

„Tikiu mūsų inovatoriais, mūsų kūrėjais, mūsų verslo ekosistema, kad vasarį turėsime veikiantį prototipą“, – teigė E. Grikšas, paklaustas, ar tiki, jog konsorciumai pasiūlys apsaugos priemones nuo tiek balionų, kiek savaitgalį plūdo Vilniaus oro uosto link.

Dažni oro balionų iš Baltarusijos skrydžiai Vilniaus oro uosto darbą dažnai trikdo nuo spalio pradžios. Reaguojant į tai Vyriausybė lapkričio pradžioje mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija, tačiau balionų srautui atslūgus bei susidūrus su vežėjų spaudimu dėl Baltarusijoje strigusių vilkikų, ji buvo atverta 10 dienų anksčiau. Vis tik ją atvėrus balionų skrydžiai atsinaujino, o Minskas toliau neleidžia lietuviškiems vilkikams grįžti.