Minint Laisvės gynėjų dienos 35-ąsias metines ir Juozo Kazlausko (1941–2002) 85-ąsias gimimo metines Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje eksponuojama fotografo Juozo Kazlausko fotografijų paroda „Lemtingasis 1991 metų sausis“.
Eksponuojama 30 reportažinių Juozo Kazlausko (1941–2002) fotografijų iš lemtingųjų 1991 m. sausio akimirkų, atrinktų iš gausaus fotografo palikimo. Parodos fotografijos atspindi pačius tragiškiausius istorijos įvykius, perteikia tų dienų visuomenės kovos ir pasipriešinimo okupacijai dvasią. Tai Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos komiteto pastato užėmimas, barikadų statymas prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo, agresijos aukų laidotuvės. Dalis šių J. Kazlausko fotografijų jau 1991 m. sausį pateko į užsienio spaudą, vėliau buvo publikuotos įvairiuose fotografijų albumuose. Fotografijos eksponuojamos maloniai leidus ir atrinkus J. Kazlausko kūrybinio archyvo ir palikimo tvarkytojai žmonai Daliai Kazlauskienei.
Fotografas Juozas Kazlauskas gimė Žvirbliškėse, Molėtų rajone. Kartu su motina aštuonerių metų berniukas patyrė Sibiro tremtinio dalią. Grįžęs į Lietuvą mokėsi, susidomėjo fotografija. 1972 m. baigė Maskvos sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (Rusija). Pradėjo dirbti operatoriumi Lietuvos kino studijoje. Buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. J. Kazlauskas paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje, įnešė svarų įrašą į mūsų krašto fotografijos ir kino lobyną. Jo kūrybai būdingas labai platus temų spektras: nuo kelionių Šiaurės keliais fotografijų, kino dokumentikos ir Sibiro tremties vietų iki Sąjūdžio ir nūdienos gyvenimo vaizdų.
1999 m. J. Kazlauskas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) menininko fotografo (AFIAP) garbės vardas. Apdovanotas Didžiojo prizo medaliais (1 aukso, 2 sidabro, 1 bronzos), daugiau kaip 50 kitų apdovanojimų. J. Kazlausko darbai buvo eksponuoti personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje, Jugoslavijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Amerikoje, Japonijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje. Autorius ne kartą tapo jų laureatu ir prizininku.
1991 m. sausio 13 d. beginkliai Lietuvos žmonės apgynė savo Tėvynę ir jos Laisvę. Iki dantų ginkluota Sovietų Sąjungos kariuomenė nepajėgė palaužti Tautos valios ir ryžto. Vieninteliai mūsų ginklai tuo metu buvo moralinė jėga, dvasios stiprybė – Lietuvos žmonių ryžtas ir drąsa. Jėgų suteikė trispalvės vėliavos, patriotinės dainos, altorėliai, eilėraščiai, bendražygio petys ir arbatos puodelis prie laužo, taip pat vaikų piešiniai, tuo metu puošę Lietuvos parlamento prieigas.
Parodą parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius.
Paroda eksponuojama iki sausio 31 d. Kviečiame aplankyti!
Sausio 12 d. 18 val., Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, kviečiame į Jono Ohmano filmo „Žalieji muškietininkai“ peržiūrą ir diskusiją su judėjimo „Atgaja“ nariais, dalyvavusiais Sausio 13-osios įvykiuose.






















Gaila apkvailintu žmonių,viena gauja pakeitė kita gauja , prieš tauta dabar valdžia vykdo tautos genocidą , kaip buvo vergai taip ir liko.
Tu pats esi proto vergas ar ne laikas paciam gydytis.
Hibridas sovietinis karkia
Puthitleris tavo draugas?Haga laukia tokių žudikų.