Joninių šventei Kavarske labiausiai, kaip pasakojo Eleonora Vincentina Žemaitaitienė, tarpukaryje ruošdavosi bažnyčia.
Nuo ketvirtadienio Kavarske vyksta Mažosios kultūros sostinės Joninių renginių ciklas „Saulės ratu“.
Ta proga kraštiečiams norėtųsi priminti, kaip Joninės buvo švenčiamos maždaug prieš aštuonis dešimtmečius. Savo prisiminimais pasidalijo 94 metų kavarskietė Eleonora Vincentina Žemaitaitienė (mergautinė pavardė – Rudolevičiūtė). „Tai pati didžiausia metų šventė, nekalbant apie Velykas. Visas Kavarskas labai ruošdavosi“, – pabrėžė Eleonora.
});
Itin gražūs atlaidai bažnyčioje
Kaip teigia Eleonora, anksčiausiai ir labiausiai atlaidams ruošdavosi bažnyčia. „Iki šv. mišių papuošdavo bažnyčią pintais vainikais nuo viršaus iki kolonų. Čia (rodo į vietą, esančią už jos namų, bažnyčios pakalnėje, netoli Pienės upelio – L.D. past.) buvo kunigo pieva. Pririnkdavom daug gėlyčių, kurias barstydavo baltom suknelėm apsirengusios „Angelaičių“ mergaitės. „Angelaičiuose“ paprastai dalyvaudavo tos, kurios dar neidavo į mokyklą. Teko ir man eiti su „Angelaičiais“, bet jau vyresnė buvau, tai iš priekio jas vedžiau, o mergytės, sustojusios po dvi, barstė gėlytes. Paimdavo saujelę gėlių ir prieš nešamą monstranciją, prie kunigo kojų, paberdavo. Man reikėjo žiūrėti, kad vaikai visada turėtų vietos gėlytėms mesti po einančio kunigo kojom“, – sakė senolė.
Pasak ilgaamžės močiutės, mišios sutraukdavo daugybę tikinčiųjų tiek iš Kavarsko bažnyčios parapijos, tiek ir iš aplinkinių miestų, kaimų ir tolesnių gyvenviečių. „Žinoma, gausiai susirinkdavo giminės. Ir pas mus atvažiuodavo giminių ir nuo Panevėžio, ir iš Ukmergės. Iš kaimų pasipuošę žmonės atvykdavo bričkomis. Pilnas miestelis, pilni kiemai kinkytų arklių! Kai arklius pastatydavo, juos iškinkydavo, ienas pakeldavo aukštyn, duodavo arkliams dobilų.Tada rinkdavosi visi į bažnyčią. Kunigų daug suvažiuodavo. Klebonas sakyti pamokslo būtinai lipdavo į sakyklą. Kunigas pradeda evangeliją „Kyrie Eleison“ lotyniškai, tada gražiai vargonininkas Puodžiūnas ir didelis choras atsakydavo klebonui. Choras ir lotyniškų giesmių būdavo išmokomas. Būdavo vienos mišios, bet labai ilgos. O Puodžiūnas buvo dar ir muzikos mokytojas. Mus taip gerai išmokė himną giedoti, kad ir dabar atsimenu“, – prisiminė Eleonora.
Elgetos prie bažnyčios
Pasak E. Žemaitaitienės, mišių klausytojams reikėdavo praeiti pro dvi eiles luošų ar šiaip...
Šis turinys yra matomas tik registruotiems anyksta.lt vartotojams, įsigijus portalo naujienų prenumeratą.
Portalo anyksta.lt naujienų prenumeratą galite įsigyti čia.
Jau esate prisiregistravęs? Prisijunkite:
