Lietuvoje hemorojaus diagnozių skaičius pastaraisiais metais auga taip sparčiai, kad gydytojai šią ligą jau vadina „sėdėjimo amžiaus“ pasekme. Remiantis Higienos instituto 2024 m. duomenimis, per pastaruosius penkerius metus hemorojaus atvejų šalyje padaugėjo net 28 %, o jauniausių pacientų amžius vis labiau mažėja. Šiandien tai nebe vyresnio amžiaus žmonių, o vis dažniau – biurų darbuotojų, vairuotojų ir IT specialistų liga.
Kai sėdėjimas tampa pavojingas…
Vidutinis Lietuvos gyventojas kasdien sėdi daugiau nei 8 valandas, o dirbantieji biuruose – net iki 11 valandų. Tokie skaičiai, pasak sveikatos ekspertų, tampa pavojingi ne tik nugarai, bet ir kraujotakai.
Ilgas sėdėjimas trikdo kraujo tekėjimą dubens srityje, didina spaudimą tiesiosios žarnos venoms ir lemia hemorojaus mazgų formavimąsi.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmonės, kurie kasdien sėdi daugiau nei 6 valandas, net du kartus dažniau patiria hemorojaus ir kraujotakos sutrikimų simptomus (palyginus su tais, kurie reguliariai juda ar sportuoja).
Tuo metu Eurostat ir Higienos instituto 2024 m. duomenys rodo, kad tik apie 36 % Lietuvos suaugusiųjų užsiima fizine veikla bent kartą per savaitę, o šalis pagal aktyvumo lygį išlieka tarp mažiausiai fiziškai aktyvių Europoje.
Kodėl liga jaunėja?
Jei anksčiau hemorojus dažniausiai būdavo diagnozuojamas 50-60 metų amžiaus žmonėms, dabar situacija keičiasi. Daugėja pacientų, kuriems vos per 30. Priežastis paprasta – ilgos darbo valandos prie kompiuterio, greitas maistas, mažas skaidulų kiekis ir stresas. Šie veiksniai tiesiogiai veikia virškinimo sistemą ir kraujotaką.
Jaunesni žmonės taip pat dažnai ignoruoja pirmuosius simptomus: niežėjimą, skausmą, deginimą ar kraujavimą. Dėl to į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai liga jau būna pažengusi.
Remiantis Higienos instituto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) 2024 m. duomenimis, apie 70 % hemorojaus atvejų Lietuvoje diagnozuojami II arba III stadijoje, kai liga jau sukelia diskomfortą, kraujavimą ar skausmą, o gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis. Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis į specialistą leidžia išvengti chirurginės intervencijos daugeliu atvejų.
Mitybos ir streso įtaka
Dar viena svarbi priežastis – netaisyklinga mityba. Lietuviai vis dar suvartoja per mažai skaidulų: vidutiniškai apie 15 gramų per dieną, kai rekomenduojamas kiekis – 25-30 gramų. Skaidulų trūkumas lemia vidurių užkietėjimą, o tai tiesiogiai didina spaudimą tiesiosios žarnos venoms.
Ne mažiau svarbus ir stresas. Jis keičia virškinimo ritmą, trikdo žarnyno veiklą ir gali sustiprinti hemorojaus simptomus. Tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys lėtinį stresą, 1,5 karto dažniau susiduria su kraujotakos sutrikimais dubens srityje.
Lietuvos realybė: daug darbo ir mažai judėjimo
Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais vis labiau pasislenka į sėdimus sektorius – IT, administraciją, logistiką. Tokiose srityse dirbantys žmonės dažnai neturi galimybių atsistoti ar pasivaikščioti darbo metu.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento (Statistics Lithuania) 2024 m. Gyvensenos ir sveikatos rodiklių tyrimu, apie 42 % Lietuvos darbuotojų nurodo, kad darbo dieną praleidžia beveik be pertraukų, o maždaug vienas iš keturių neturi jokio fizinio aktyvumo po darbo. Specialistai pabrėžia, kad tokia rutina didina raumenų įtampos, virškinimo ir kraujotakos sutrikimų riziką. Ši tendencija tiesiogiai atspindi augančius virškinamojo trakto sutrikimų rodiklius.
Kaip to išvengti?
Prevencija paprasta, tačiau reikalauja pastovumo.
Specialistai rekomenduoja:
Keltis nuo kėdės kas 45-60 minučių ir bent kelias minutes pasivaikščioti.
Įtraukti daugiau daržovių, grūdų ir vaisių į kasdienį racioną.
Gerti pakankamai vandens – bent 1,5-2 litrus per dieną.
Stengtis išvengti ilgo sėdėjimo ant minkštų paviršių, kurie trikdo kraujotaką.
Be to, profilaktinė apžiūra bent kartą per metus leidžia anksti pastebėti pokyčius ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Hemorojus – šiuolaikinio gyvenimo kaina
Hemorojaus augimas Lietuvoje – ne atsitiktinumas, o mūsų gyvenimo būdo atspindys. Mažas fizinis aktyvumas, ilgos valandos sėdint, stresas ir prasta mityba kuria idealią terpę šiai ligai plisti.
Kol sėdimas darbas daugeliui tapo neišvengiamybe, svarbiausia – kompensuoti judėjimo trūkumą. Paprasti kasdieniai įpročiai, tokie kaip pasivaikščiojimas pietų metu ar keli pratimai biure, gali tapti pagrindine gynybos linija nuo šiuolaikinės „civilizacijos ligos“.
