Kavarskas – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2022

Vasario 20 dieną, sekmadienį, Kavarske vyko šio miesto, šiemet tapusio Lietuvos mažąja kultūros sostine, atidarymo renginys. Jis prasidėjo Šv. mišiomis Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje ir tęsėsi Anykščių kultūros centro (toliau – AKC) Kavarsko skyriaus salėje.
Kavarsko – Lietuvos mažosios kultūros sostinės 2022 vėliava visus metus plevėsuos miestelio centre.

Šie metai ypatingi

Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius pasveikino kavarskiečius su ypatinga diena ir pabrėžė, kad tai – didžiulis Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono kun. dr. Nerijaus Vyšniausko ir visos bendruomenės nuopelnas. „Kartu tai ir iššūkis. Tikiuosi, kad, sutelkus jėgas, Kavarsko vardas skambės ne kartą. Linkiu, kad šie metai būtų ypatingi“, – kalbėjo S. Obelevičius ir įteikė klebonui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomą, patvirtinantį faktą, kad Kavarskui suteikiamas 2022 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardas. Taip pat padovanojo varpą, kaip simbolį, įprasminantį visus šiuos titulo metus. Bažnyčioje buvo pašventinta Lietuvos mažosios kultūros sostinės simbolinė vėliava.
Po Šv. mišių kun. dr. N. Vyšniauskas kreipėsi į susirinkusius bendrai maldai ir pakvietė į kultūros namų salę: „Ačiū už bendrą maldą. Po mišių, skambant visiems bažnyčios varpams, kurie skelbs šventės minėjimą, Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliava bus iškilmingai nešama į Kavarsko kultūros namų salę. Kviečiame visus pabūti kartu, pasidžiaugti šiuo titulu“.

Kavarsko kultūros namų salėje – trys vėliavos

AKC Kavarsko skyriaus salę puošė Lietuvos Respublikos ir Kavarsko miesto vėliavos. Netrukus šalia jų jaunimo atstovė įkurdino ir naująją – Lietuvos mažosios kultūros sostinės simbolinę vėliavą.
Į šventinį renginį atvyko LR Seimo narys Tomas Tomilinas, Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Dainius Žiogelis, Anykščių rajono tarybos nariai Regina Patalauskienė, Kęstutis Tubis bei jauniausias Tarybos narys Šarūnas Grigonis.
Renginį vedę Kavarsko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro mokiniai priminė Kavarsko istoriją.
Kavarsko seniūnė Šarūnė Kalibataitė džiaugėsi, kad Kavarskas – jos gimtasis kraštas: „Čia – mano seneliai, mano proseneliai. Pažįstu kiekvieną pievos gėlę, žinau kiekvieną takelį. Matau, kas keičiasi, o tai, kas galėtų būti geriau, tobulinama.“
Seimo narys T. Tomilinas kalbėjo apie tai, kad Mažųjų kultūros sostinių iniciatyva – labai gera idėja, ir džiaugėsi, kad šiandien tokia sostine tapo Kavarskas: „Daromės vis didesni individualistai, turime daug nereikalingų daiktų, laiką leidžiame prie televizorių ir telefono ekranų, investuojame į savo baldus, butus, namus, o bendruomeninis gyvenimas, deja, mums rūpi per mažai. Kultūros reiškiniai sugrąžina taip trūkstamą kolektyvinę tapatybę, bendrystės atmosferą, o kultūros sostinės titulas suteikia miestui išskirtinumo pojūtį, skatina galvoti, svajoti ne tik apie savo, o apie mūsų ateitį“

Himnas Kavarskui

Po sveikinimo kalbų Šerių bendruomenės vadovė Daiva Bakšienė į sceną pakvietė AKC Kavarsko skyriaus moterų vokalinio ansamblio ,,Akimirka“ nares (vad. Leda Kazokienė). D.Bakšienė pristatė išskirtinę dainą: „Dviejų moterų dėka gimė daina Kavarskui. Eiles sukūrė Janina Tumaitė-Aleknavičienė, kilusi iš Narbutų kaimo. Tai talentinga Kavarsko krašto asmenybė, kultūros organizatorė, teatro režisierė, tautodailininkė-tapytoja, literatė-poetė. Muziką sukūrė kolektyvo meno vadovė, chorvedė Leda Kazokienė“.
Nuskambėjusi daina apie Kavarską sutikta kaip neoficialus šio miesto himnas, kuriame įvardijami svarbiausi Kavarsko tapatybės aspektai: bokšto laikrodis, šaltinis, Joninių naktis, kryžiais ženklinta miesto riba…

Pagelbės aplinkinės bendruomenės

„Šioje salėje jaukiai plazda simbolinė ugnis – gyvenimo, amžinybės, namų, šeimos, džiaugsmo, kūrybos simbolis. Te ši ugnis, kaip šilumos ir bendrystės simbolis, pasklis po Kavarsko seniūnijos bendruomenes“, – kalbėjo seniūnė Š. Kalibataitė ir simbolinės ugnies atsiimti pakvietė seniūnijos bendruomenių pirmininkus. 2022 metais prie organizuojamų Kavarsko – Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginių aktyviai prisidės Budrių, Svirnų, Janušavos ir kitų bendruomenių nariai.
Nors Kavarskas oficialiai turi miesto statusą, vietiniai gyventojai jau seniai Kavarską mini kaip nedidelį miestelį, kurio gyventojų skaičius gerokai sumažėjęs. „Dar iki pietų galima matyti žmonių, einančių į parduotuvę ar paštą. Vėliau, kai pamokos mokyklos baigiasi, jau sutiksi tik vieną kitą žmogų per visą miestelį. Bobutės išmirs, ir viskas. Kavarsko mokykloje kadaise mokėsi per 1000 mokinių. O dabar kiek? Nesiekia 200 visus sudėjus“, – girdėjosi besišnekučiuojančių kavarskiečių apgailestavimai.
Statistikos duomenimis, Lietuva per 20 pastarųjų metų yra susitraukusi penktadaliu. Visuomenė sensta, Lietuva demografiškai miršta. Anot demografų, Lietuvos susitraukimas itin skaudžiai juntamas regionuose, o retai apgyvendinta net pusė šalies teritorijos.
Renginio vedėja D. Bakšienė priminė visiems susirinkusiems, kad 2022 metais Kavarskui, kaip Lietuvos mažajai kultūros sostinei, parinkta skambančio varpelio simbolika, nes varpai nuo seno kviesdavo žmones susirinkti, drauge džiaugtis, švęsti, melstis, gintis nuo priešų: „Skambantis Kavarskas kviečia suskambėti Kovo 11-ąją. Atsineškite į šventę po mažą varpelį, kad Kavarskas suskambėtų“.
Šventės vedėja kalbėjo, kad 2022- aisiais Kavarskas stengsis nustebinti kultūrinių renginių gausa.
Lietuvos mažosios kultūros sostinės simbolinė vėliava visus metus puoš Kavarsko miesto centrą.