Kavarskas – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022 – šventė Jonines

Šiemet Kavarsko Joninių programa buvo daug platesnė nei kasmet – tai buvo visas renginių ciklas, pavadintas „Saulės ratu“ ir trukęs tris dienas, birželio 23-25 d.

Tradicijas atgaivinti nelengva

Joninių išvakarėse, birželio 23 d., visi rinkosi prie Šventosios upės. Čia vyko tradicinis Joninių vakaras su Anykščių kultūros centro (toliau – AKC) folkloro ansambliu „Valaukis“ ir merginų liaudiškų šokių kolektyvu „Saulašarė“, Kavarsko, Leliūnų skyrių muzikantais ir dainininkais, Ažuožerių žolininkėmis.
Kavarskiečiai ne itin gausiai rinkosi į tradicinį vakarą. Kaip buvo girdėti iš atėjusiųjų, tokias tradicijas atgaivinti nėra lengva, nes publika dažniausiai nori vakaro su trankiu koncertu, vykstančia lauko prekyba. Gyventojai pamena seniau vykusius Joninių šventės vakarus, pritraukusius daugybę žmonių. Sunkiai sekėsi surasti bent vieną Joną, kuris išdrįstų organizatorių būti papuoštas puošniu vainiku, bet atsiliepė net trys Rasos, o gražiai sukrautas ir užkurtas laužas buvo įsibėgėjančios šventės simbolis.

Kapelų koncertai išjudino susirinkusius birželio 24-ąją

Birželio 24 d. Šv. Jono šurmulys ir linksmybės įsibėgėjo. Nuo ryto šurmuliavo mugė miesto centre, vėliau mokyklos stadione vyko sportinės varžybos Jonų taurei laimėti. Tinklinį laimėjo Raguvos jaunimas, o krepšinio varžybas – kupiškėnai.
Šv. mišios Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prasidėjo gražia procesija. Pasak kavarskiečių, jau seniai jie nebuvo matę tokio didelio būrio gėlytes barstančių mergyčių.
Po Šv. mišių miesto aikštėje visų jau laukė dvi kapelos: „Daumantų muzikantai“ iš Kėdainių ir „Sadūnai“ iš Zarasų. Prasidėjęs koncertas subūrė didelę žmonių minią, išjudino ir pakvietė šokti, suktis rateliuose.

Poezijos popietėje – eilės ir dainos

Prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio vyko poezijos popietė „Mano mažas mieste ant didelio vaikystės kalno“. Poeziją skaitė kūrėjas Žilvinas Pranas Smalskas. Kartu su Ž. Smalsku atvyko dainuojantis muzikantas Audrius Jucys. Savo kūrybą taip pat pristatė Aldona Širvinskienė, Vida Kazlauskienė (iš Vilniaus), Emilija Lukšytė-Krušinienė (iš Dzūkijos) ir kavarskietė Zina Kurlienė. Dainavo Kavarsko mokyklos abiturientė Dominyka Juraitė.
Popietėje taip pat dalyvavo Traupio muzikuojančio jaunimo atstovai Karolina ir Denas, o Indrė skaitė savo kūrybos eilėraščius, grojo gitara.
Miesto aikštėje vyko AKC dueto – Jurgitos Baldauskienės ir Roberto Raišelio – koncertas, vėliau koncertavo grupė „Kely“ (Anykščiai). AKC Kavarsko skyriuje J. Biliūno gimnazijos Kino klubas (vad. Renata Miškinienė) organizavo kino filmų vakarą.

Vyskupo vizitas

Kavarsko klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas kartu su visa parapija iškilmingai pasitiko Kauno arkivyskupą metropolitą Kęstutį Kėvalą. Per pamokslą arkivyskupas pabrėžė, kad kiekvienam iš mūsų gyvenimas yra dovana, skirta paties Kūrėjo, o Šventoji Dvasia sutvirtina mūsų kelius. Sutvirtinimo metu gaunamos Dvasios dovanos – išmintis, supratimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, pagarbi Dievo baimė.

Pasak K. Kėvalo, tai vaisiai, kurie skleidžiasi gyvenime. Šią dieną Sutvirtinimo sakramentas Kavarsko bažnyčioje buvo suteiktas 43 tikintiesiems. Sutvirtinimo sakramentas – tai krikščioniškosios brandos ženklas, sąmoningas pakrikštyto ir pagal Katalikų Bažnyčios tikėjimą gyventi pasirengusio žmogaus sustiprinimas Šventąja Dvasia.
Po šv. mišių susirinkusieji bažnyčioje klausėsi koncerto – tai buvo kraštiečių dovana mažajai Lietuvos kultūros sostinei – grupės „el Fuego“ klasikinės muzikos koncertas.

Istorinis šaligatvis sulaukia vis daugiau dėmesio

Birželio 25-sios vakarą Žvirblėnų kaime vyko teatralizuotas renginys „Istorinis šaligatvis tarp praeities ir dabarties“. Ši Joninių renginių ciklo dalis buvo skirta mecenatui Pranciškui Kalibatui, kilusiam iš šio kaimo, atminti.
Siekdamas savo gimtojo krašto plėtros, P. Kalibatas yra skyręs apie 0,5 mln. litų asmeninių lėšų.
Istorinis vieno kilometro ilgio šaligatvis nutiestas 1930 metais Pranciškaus Kalibato dėka. „Užtenka, mano tėvas daugiau purvyno nebraidys“, – tarė jis ir nupirko cemento, o kaimo vyrai iškasė griovį, privežė akmenų, žvyro ir išliejo šaligatvį.
„Žvirblėnų kaimo planas prieš 1919 m. Žemės reformą“ liudija, kad Žvirblėnų kaime buvusios 42 sodybos. Šiuo metu čia savo sodybas, kaip vasarvietes, prižiūri vos viena kita šeima, tarp kurių aktyviausi – Vitkūnai. Pačios gražiausios išlikusios sodybos šeimininkė Janina Vitkūnienė kartu su sūnumi Giedriumi savo iniciatyva, be jokios paramos, valo ir prižiūri taką, mielai ir geranoriškai pasakoja kaimo istoriją kiekvienam smalsaujančiam turistui, svečiui, praeiviui. „Džiugu, kad šiemet pastatytas naujas informacinis stendas prie paminklo, tad visą pagrindinę informaciją lankytojai galės perskaityti ten. Ačiū kraštiečiams Mantui ir Rimgaudui Unguriams“, – sakė J. Vitkūnienė.
Renginio dalyviai ėjo „pašpacieruoti“ betoniniu šaligatviu, vietomis dar puikiai išsilaikiusiu, o kai kur ir visai sunykusiu. Bevaikštinėjant pasitaikė keli įdomūs ir intriguojantys sustojimai, nukeliantys į pasikeitusį laikmetį. Pasakojimais į praeitį nukėlė Audra ir Regina iš AKC Skiemonių skyriaus. Eidama taku, 86-erių močiutė Konstancija Valeikienė iš Šerių kaimo atviravo, kad puikiai atsimenanti nueitą sunkesnį gyvenimo kelią, kai teko auginti 7 vaikus, labai branginti turėtus batus… „Pranukas atsiųsdavo kaliošų iš Amerikos į Žvirblėnus. Žinot, atsimenu, ir man, ūkiu besirūpinančiai, guminiai kaliošai praversdavo. Vyras išeidavo į darbą sandėlin, o man – 7 vaikai, keturios karvės. Vaikai skirtingu laiku iš mokyklos grįžta, visus pamaitinti reikia. Visą laiką su malda per gyvenimą eita, gal Dievulis todėl ir dabar padeda. Va, nebijau eit, mano kojos dar eina. Ir iki Kavarsko pėsčia nueinu“, – atviravo močiutė, džiaugdamasi, kad galėjo dalyvauti tokiame renginyje.
Renginio metu koncertavo Anykščių kultūros centro Viešintų kapela „Vingerinė“ (vad. Robertas Raišelis), Kavarsko skyriaus Šerių kaimo bendruomenės moterų vokalinis ansamblis „Tetervė“ (vad. Daiva Bakšienė).

Nauja skulptūra ir įgyvendinamos idėjos

Šiemet Giedrius susirinkusiems į teatralizuotą renginį pristatė naują skulptūrą – skulptoriaus Remigijaus Šliažo dovaną Žvirblėnų kaimui. Tą vakarą, atsižvelgiant į visų nuomonę, bendrai buvo išrinktas skulptūros pavadinimas – „Gimtinė“.
G. Vitkūnas su mama nori įamžinti kaimo apylinkėse veikusių partizanų atminimą, surinko medžiagą, kurią pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojams, toliau vertinantiems ir renkantiems papildomą informaciją. Pagal senų žmonių pasakojimus, Zukų sodyboje vadavietę buvo įsirengęs Didžiosios Kovos apygardos vienos iš rinktinių viršininkas Juozas Šibaila (Diedukas, Merainis), 1949 m. vasario 16 d. kartu su kitais partizanų vadais Minaičiuose (Radviliškio raj.) pasirašęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. 1946 m. Kūčių vakarą netoli Žvirblėnų kaimo, ūkininko Krogerto sodyboje, žuvo partizanai Alfredas Vaičiūnas-Tigras ir Bronius Darulis-Tigras. Tikimasi, kad surinkta medžiaga bus panaudota įrengiant partizanų atminimo stendą Žvirblėnų kaime.

Jonines vainikavo naktišokiai

Joninių ciklas pasibaigė naktišokiais miestelio aikštėje – čia grojo Kavarsko populiariosios muzikos grupė. Muzikantai iš Anykščių, Kavarsko ir iš Janušavos prikėlė grupę ir naktinį Kavarsko gyvenimą vienam vėlyvam vakarui. „Šokių nebuvo jau labai seniai. Kažkada mokykloj buvo, bet kai pasibaigė, tai ilgam. Visi buvo seniai pasiilgę naktišokių“, – atviravo pavakaroti mėgstantys jaunuoliai, ėję atsigerti vandens prie šaltinio.
Visą vakarą susirinkusius džiugino grupė muzikalių vyrukų: Stanislovas Aglinskas, būgnininkas Valdas Sičiūnas, Valerijus Čikiliovas ir Algimantas Sudeikis (gitara), Virginijus Karvelis. Operatorius – Dalius Karvelis.