Velykų išvakarėse mudvi su dukra išsiruošėme apžiūrėti 20 metrų aukščio Kavarsko gelžbetoninio kryžiaus, esančio Pumpučių kaime, prie kelio į Ukmergę – jau turėjo būti įjungtas apšvietimas, kaip žadėjo Anykščių rajono savivaldybės darbuotojai. Buvo kelios minutės po 21.00 val. Įvažiavome į Kavarsko miestelį, tamsumėlis visur. „Na, nieko, užtat kryžius dar gražiau atrodys“, – pagalvojau. Mašiną pasistatėm keliolika metrų iki paminklo, kad būtų įspūdis einant. Vaikas mikliai jau veržėsi tipenti tolyn, bet išgirdau: „Mama, paimk telefoną pašviesti – keliuko nesimato, labai tamsu!“
„Ar visam mieste lempos nedega?“ – iškilo man klausimas, kurį kelioms minutėms dar atidėjau, nes gi šventiškai nuteikė mintis, kad pamatysim kažką naujo.
Kryžiaus apšvietimas, kaip ir žadėta Anykščių rajono savivaldybės atstovų, tą vakarą buvo įjungtas. Pasukome atgal link miesto centro. Pakeliui matėme Gintarinės vaistinės langelį apšviestą, švietė Kavarsko mokyklos-daugiafunkcio centro langai, o pačiame centre ryškiausiai pūpsojo ryškią šviesą skleidusios didžiosios raidės „KAVINĖ KAVARSKO KOLDŪNAI“, čia ir sustojom kelioms minutėms. Tik staiga krūptelėjom abi, nes iš tamsos, ten, prie turgelio, triukšmingai sujudėjo, sušiugždėjo kažkoks neaiškus pilietis ir pasiskubino mikliai nudumti.
„Mama, kaip nesmagu, važiuokim greičiau iš čia“, – išgirdau dukros žodžius, bet nebuvo ko skubėti, tad dar dairiausi, kur kokia mini švieselė įžiūrima. Buvo matyti apšvietimas prie parduotuvės „Pelėda“ kavomato, šalia „Aibės“ gėrimų automato, aikštė visiškai be jokių žiburėlių, ir mačiau šviesytę prie kitos parduotuvės – tiek Kavarske šviesos žiburiukų po devintos valandos vakaro. Vilties, kad kokia lempikė šviestų link Kavarsko šv. Jono Krikštytojo šaltinio ar link neseniai pastatyto „kalbančio“ suolelio, visai neturėjau. Beje, girdėjau, kad ir suolelis „nebekalba“ – spausk, kiek nori, vis tiek tyli…
Gerai, kad mano vaikas tąkart, kai buvome toje tamsumoje, nepaklausė manęs „Mama, o kada aš mokysiuos mieste?“ Galit įsivaizduoti, jei aklinoje, vaiką kiek bauginančioje tamsoje jai būčiau atsakiusi: „Vaikeli, čia ir yra miestas!“ Čia miestas???
Buvo 1936-ieji, kai mecenatas Pranas Kalibatas, Amerikoje prisižiūrėjęs visokių technikos stebuklų, siekė čia, Kavarske, modernaus miesto vaizdo. Jei dabar tokį tamsų vakarą čia iš aukštybių jis pamatytų? Beje, mecenatui yra tik kukli nuotrauka Kavarsko bažnyčioje ant kolonos pakabinta, o juk P. Kalibato lėšomis (ir tuomet dirbusio klebono Aniceto Barakausko pastangomis) buvo įvestas Kavarske elektros apšvietimas.
Po šitiek metų verta prisiminti, ką apskritai turim naujo: elektra varomi automobiliai (beje, vien tik Anykščių krašte jau įrengos net kelios elektromobilių įkrovimo stotelės), daugybė saulės elektrinių. Jei dar plačiau pažiūrėtume, tai ir ilgiausi tiltai apšviesti pastatyti išilgai upių, ir skrydžiai į kosmosą vyksta. Tuo metu Kavarske vakarais reikia sėdėti namie, kaip vištoms sutūpus… Lyg ir esame labai progresyvūs, bet štai kitoj vietoj pažiūrėjus… O šviesą, manyčiau, galima priskirti prie bazinių žmogaus poreikių.
Kavarsko bažnyčios išorinis apšvietimas perdarytas 2017 metais, tačiau tamsu, seniai išjungta. Kaip supratau, per Velykas taip ir nebuvo įjungta. Girdėjau apie neva tris miestelėnų skundus rudenį, kad neva švaistomos lėšos, nereikia įjungti. Užleisim vietą asmens duomenų apsaugai, o ne šviesai…
Kai bičiuliškai kalbėjausi su buvusiu seniūnu Algirdu Gansiniausku apie įrengtą, bet nenaudojamą apšvietimą Kavarske, jis labai vaizdingai palygino: „Švarkui pasiūti visko užteko: medžiagų, sagų, resursų, o štai rankoves paliko be sagučių. Matot, pritrūko…“ Šiuo atveju A. Gansiniauskas norėjo pabrėžti, kad viskas padaryta, bet pinigų elektrai pritrūko.
Miestelio aikštėje yra žemai įrengtų prožektorių, bet tamsu. Pasak Rimanto Varanavičiaus, „rusų laikais Kavarsko centre ant stulpo kabojo vienas šviestuvas – atvira lempa su blėkiniu skrybėliu. Naktį galėjai vaikščioti skersai-išilgai, visi takai aiškiai matėsi. Nepriklausomybę atgavus buvo suprojektuotas madingas tuo metu apšvietimas, sukišant šviestuvus po žeme. Iš tų žemėje supuvusių šviestuvų nieko neliko.“
Ar jau ir kaimynai pas kaimynus vakarais nebenueina? Žengsi koją tamsumon, ir nusisuksi pėdą, sprandą. Tiesa, čia pat, prie seniūnijos pastato, budi greitosios ekipažas. Tik įdomu, ar greit reikalingą gatvelę tamsoje jie randa?
„Kultūrinių objektų apšvietimas yra kiekvieno miesto solidumo ir kultūrinės vertės įrodymas“, – teigė naujakurė kavarskietė Rasa Meškytė, atvykusi iš Vilniaus. Įdomu, jei Vilniuje niekur nebešviestų gatvių apšvietimas nuo 21.00 val.? Juk ir ten miestas, ir Kavarskas miestas (oi, gal laikas pakeisti tą Kavarsko „statusą“?). Na, didmiesčio žiburiai ne kavarskiečių nosiai…
Dalia Žemaitienė išsakė mintis, kad bent jau savaitgaliais reikėtų, kad būtų įjungtas apšvietimas – juk svečių atvažiuoja. Kalbėjau su vienu iš savivaldybės darbuotojų – net ir nebūtų galimybės tokį apšvietimą tik savaitgaliais įjungti ir išjungti.
Štai vietinė kavarskietė Žydrutė antrą šv. Velykų dieną išsiruošė pasivaikščioti, pažiūrėti, kaip atrodo naujai lempomis apšviestas kryžius, tik… jau nebešvietė niekas – lempos perdegė!
Tamsuma ne tik čia – juk ne viena Kavarsko seniūnija yra Anykščių rajone. Įvedė vasaros laiką ir… regėjimą tamsoje galima pasitikrinti. Žinot gi – geros akys ir tamsumoj mato.
Tamsta gal kažką susapnavote ir pabudęs kaip vienas buvęs tarybos narys oer posėdį, bandėte atsikirsti į komentarą, kuriame pasakyta nuoga tiesa?
Deja, diskusija vyksta apie gatvių apšvietimą su eama infrastruktūra, o ne apie asfalto tiesimą ir šių darbų planinį eiliškumą.
Pasišvieskite prie skaitomo teksto ir diskutuokite į temą, o ne apie tai ką mėgstate valgyti ir kuo užgeriate….
Tai kad gerbiamas Juozai buvo pirma valdžia kuri nekeitė prieš tai buvusios valdžios t.y dabartinės sudarytos gatvių asfaltavimo ir remonto eilės:) egzaminas dabartinei buvusiai 2015 metais valdžiai ar keis savo sudarytą eilę:)
O kam Kavarske šviesa? Va Tilto gatvėj Anykščiuos 5 vaikam ir bugnelių mūšėjams šviesa yra būtina kad ko pauostę sprando nenususuktų
Keista matyti,kai savivaldybės biudžeto pinigai mėtomi visokiom programom,bugnelių mušimui,visokių studijų rengimui, visokiom paraiškom.
O apšvietimui ar fontanui prie užtvankos pinigų gaila. Kaip gerbuvio tvarkymas,taip ir gatvių apšvietimas turėtų būti prioritetas ir nediskutuojama. Rajono taryba turėtų patvirtinti gatvių apšvietimo grafiką,kaip kelių ir gatvių remonto ir to grafiko laikytis.
Reikia konstatuoti, kad buvę valdantieji, o ypatingai liberalai apie viešasias paslaugas pareikšdavo nuomonę, kad tai gyventojų prabangos reiklas. Taigi, jeigu kavarskiečiai nori mieste šviesos, turi šią paslaugą užsisakyti savo sąskaitą savivaldybės valdomos įmonės „Anykščių komunalinis ūkys“ teikiamų paslaugų užsakymo telefonu. UAB Anykščių komunalinis ūkis eksploatuoja Anykščių miesto ir rajono miestų bei miestelių gatvių apšvietimo tinklus.
Prie ko cia rajono valdzios, cia vietinis klausimas seniunijos. O Seniune nera zmoniu renkama, ji pagal konkursa atsiseda i kede. Na nepasiseke Kavarsko seniunijai, nes si seniune niekpo nedaro, nei miestelio priziuri, nei seninijoje kelius stumdo nuo sniego, nei greideriuoja, nei zvyro atveza. Ir isviso, kam ka daryti jei gallima tik kavyte su Praanuku gerti
O kas seniūnijoms pinigus skiria? Ar ne rajono valdžia?
Cigonas pas saves klause gatvej eidamas: kur nuspirkt pinigu
Aprašyta neabejotina teisybė.Jeigu Lietuva yra savo žmones gerbianti šalis,tai dabar turėtume palaukti ką į informaciją atsakys,pvz.rajono valdžia.Bet nuojauta kužda,jog niekas nesikeis,nes rinkimai jau nueina į užmarštį…
Milasis, nepainiokite Lietuvos- kaip šalies ir rajono savivaldybės ir jos žmonių išsirinktos valdžios požiūrio į vietos gyventojus, ypatingai rajono savivaldybės pakraščių. Visi vietos politikai ir naujai atėjusi valdžia rinkimų metu žadėjo dirbti anykštėnų labui, o kavarskiečiai, troškūniečiai ir traupiečiai ar surdegio gyventojai -tai gi ne anykštėnai, o tik kaimiečiai… ne kaikurie po miesto tipo gyvenamosios vietovės deklaracija. Jie net su vietinės savivaldos institucijų-seniūnijų atstovais kaip su savilados tarnautojais negali spręsti paprastųjų civilizuotų viešųjų paslaugų poreikių įgyvendinimo.
Aš darau prielaidas, kad viskas čia dėl valdžių pervirsmą atsitiką kai senoji nebenorėjo, o jaunoji valdžia dar negalėjo. Dabar, kai stojo šalia naujo mero išmanus patarėjas kultūros ir užsienio ryšių klausimais, tai pasakys paskirtajam savivaldybės direktoriui, kad paryškintų šviesumų ir unt Kavarsko miestą ir unt Svedasų mestelia ir Troškūnų miesti, gal ir Kurkliuos leis bent vienų lempų įjungt nors prie užrakintos sinagogos.
Tai unt rudenio, žiūrėkit, ir nušvys žadėti pokyčiai visam rajoni ne tik Tilto g. Anykščiuos.
Tamstos prisiminkit ir strateginio savivaldybės vystymo plano vieną iš gairių-„lėto miesto stauso siekimas“. Taigi, žinksnelis po žingsnelio iš lėto ir nušvis gyvenimo gerovė. Na, o dabar tai kas aprašyta, parodo, kad pajautėt tokį kultūrinės ir socialinės prieblandos patyrimą. Tai nors yra apie ką rašyti ir rajono laikrašty, o tai nusibodo vien tą rinkimų ir valdžios permainų mišrainę matyt.
Kavarsko miestas turi veikiančia hidroelektrine, šali vėjo jėgainės-viskas bus gerai!