Civiliniame kodekse siūloma nustatyti, kad buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su jam nepriklausančių kitų butų ir patalpų savininkų individualiai (nuosavybės teise) naudojamų pastato dalių (balkonų, lodžijų, terasų ir kitų), remontą.
Išimtimi siūloma laikyti tik su šiomis dalimis susijusias fasado puošybos detales, pvz. piliastrai, baliustrados, kolonos.
Tokiam Civilinio kodekso pakeitimo projektui antradienį po pateikimo pritarė Seimas. Už Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino pristatytą projektą balsavo 53 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.
Pasak A. Salamakino, pastaruoju metu ypač daug ginčų kyla dėl apmokėjimo už balkonų (jų laikančiųjų konstrukcijų) remontą, kai jais disponuoja ne visi butų ir kitų patalpų savininkai.
Kodekso pataisa siekiama taip pat išspręsti butų ir kitų patalpų savininkų dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje. Šiuo klausimu yra pasisakęs Aukščiausiasis Teismas. 2009 m. lapkričio 29 d. nutartyje jis konstatavo, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas atitinkamame name butų ar kitų patalpų savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos ir įteisintos.
Dėl to, parlamentarų teigimu, aktualu pakeisti Civilinio kodekso 4.82 straipsnį, nustatant, kad butų ir kitų patalpų savininko dalis pastato bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga jo nuosavybės teise naudojamų (turimų) patalpų ir jų priklausinių, esančių pastate, plotui. Rūsio, palėpės (mansardos) patalpoms ir atviroms pastato dalims (balkonams, lodžijoms, terasoms) siūloma taikyti vertės išlyginimo koeficientus, kurių dydžius nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Tikimasi, kad pakeitus buto ir kitų patalpų savininkų dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo normas, susiejant jas su buto ar kitų patalpų savininko faktiškai naudojamomis (turimomis) pastato dalimis, ir įteisinus normą, kad buto ar kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, kurios susiję su jam nepriklausančių, kitų butų ar kitų patalpų savininkų individualiai naudojamų pastato dalių (balkonų, terasų ir kitų) atnaujinimu (remontu) būtų užtikrintas socialiai teisingesnis išlaidų pastatui išlaikyti paskirstymas.
Įstatymų leidėjai pažymi, kad šiuo aspektu reikšminga kitų Europos šalių praktika. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, remiantis Vokietijos butų savininkų įstatymu, balkono remonto ir techninės priežiūros išlaidas apmoka tik tas savininkas, kuris juo naudojasi.
Pagal Prancūzijos įstatymą, nustatantį bendrosios nuosavybės pastatų valdymo įstatus, bendromis laikomos pastatų dalys, kuriomis naudojasi visi pastato patalpų savininkai. Balkono konstrukcija, kuria naudojasi tik atskiro buto savininkas negali būti laikoma bendrąja pastato dalimi.
Lenkijos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. nutartimi konstatavo, kad prie buto prijungtas balkonas, kuriuo naudojasi tik šio buto savininkas, tampa šio buto sudėtine dalimi ir jo priežiūros ir remonto išlaidos turi būti užkraunamos ne bendrijai, o buto savininkui.
