Prieš dvejus metus atidarytas Utenos kolumbariumas nėra sparčiai pildomas. Ir kremuotus artimuosius uteniškiai labiau linkę laidoti šeimos kapuose.
Udiena Vytauto Ridiko nuotr.
Mirusiųjų kremavimas Utenos regione tampa įprastu dalyku, tačiau urnos su velionių palaikais dažniau laidojamos šeimos kape, nei kolumbariumuose.
Iš Utenos regiono savivaldybių tik Visagino kolumbariumas yra sparčiai pildomas, o net trijuose rajonų centruose – Zarasuose, Ignalinoje ir Anykščiuose – kolumbariumų apskritai nėra.
Urnos iškeliauja ir į kitas šalis
Visagine baigiamas statyti naujas 240 nišų kolumbariumas. Senasis, daugiau nei 100 nišų turintis kolumbariumas, yra užpildytas.
Kolumbariumo niša – tarytum šeimos kapas. Jos būna skirtingų dydžių – nuo 2 iki 4 vietų.
Visagino savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir statybos skyriaus vedėja Valentina Raubiškienė AF sakė, jog šiame mieste palaidojimai kolumbariume nebūtinai yra amžiams – visaginiečiai emigruodami kartais kartu išsiveža ir artimųjų urnas su palaikais.
Utenos kapinėse prieš dvejus metus buvo atidarytas kolumbariumas su 190 nišų. Utenos miesto seniūnė Edita Urbonienė AF kalbėjo, jog prieš įrengiant kolumbariumą, atrodė, kad jis uteniškiams bus labiau reikalingas, nei paaiškėjo realybėje. Per dvejus metus Utenos kapinėse buvo užimtos 57 kolumbariumo nišos, daugumoje jų – po vieną urną.
„Kremavimo paslauga populiari, bet žmonės urnas su palaikais renkasi laidoti į šeimos kapavietes, o ne talpinti kolumbariume. Prižiūri savo artimųjų kapelius, lanko“, – AF aiškino Utenos miesto seniūnijos seniūnė E. Urbonienė.
Kolumbariumas pastatytas ir Molėtuose, tačiau jis dar nėra priduotas ir nepradėtas naudoti.
Utenos apskrityje kolumbariumai įrengti ir dvejose miestelių kapinėse – Zarasų rajono Salako ir Utenos rajono Vyžuonų. Abiejų miestelių kolumbariumai nesulaukė gyventojų susidomėjimo.
Pasak Salako seniūnijos seniūno Rėniaus Kisieliaus, dažniausiai artimųjų urną kolumbariume talpinantys žmonės į tokį palaidojimą žiūri ne kaip į amžinojo poilsio vietą, o kaip į laikiną palaikų pasaugojimą, nes planuoja urną pervežti kažkur kitur.
Pasak R. Kisieliaus, nuo 2017 metų, kai pastatytas Salako kolumbariumas, į jį patalpintos tik 7 ar 8 urnos.
„Kunigai kremavimui nepritaria. Manau, jų požiūris prisideda prie to, kad kolumbariumas nėra populiarus“, – AF aiškino Salako seniūnas.
Siūlo grąžinti mokestį
Lietuvos įstatymai kapinių administratoriams iki šiol draudė imti mokestį už palaidojimą, nesvarbu, ar velionis laidojamas kape, ar kolumbariume.
Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasiūlė įstatymo pataisą, pagal kurią savivaldybės galėtų nustatyti kolumbariumo mokestį.
„Kai kur kolumbariumų tradicijos nėra labai stiprios, bet kai kuriose savivaldybėse kolumbariumai užpildyti, nebėra vietų. Mane tas pataisas teikti paskatino Ukmergės meras. Paskui dar gal dešimt merų skambino – Panevėžio, Radviliškio, Akmenės. Sako, kad nesąmonę Seimas padarė praėjusioje kadencijoje, kai uždraudė savivaldai imti bet kokį mokestį. Nėra ekonominės paskatos ir niekas kolumbariumų nestato“, – AF sakė T. Tomilinas.
Jis tikino, kad nesiūlo nieko naujo, o tik sugrąžinti ankstesnę tvarką, kai savivaldybės galėjo nustatyti mokestį.
„Mokestis nėra privalomas, jeigu nori, gali mokesčio nenustatyti. Jeigu savivaldybė nori nemokamai daryti, prašau, tegul daro. Manau, čia yra teisinga. Ir čia vis tiek bus mažesni pinigai, nei tradicinis palaidojimas“, – kalbėjo Seimo narys T. Tomilinas.
Politikas tikina, kad tuose miestuose, kur kolumbariumuose trūksta vietų, į šį sektorių pradės investuoti verslas, o tada kainos stipriai kils. Todėl Seimo nario įsitikinimu, reikia skatinti valdiškų kolumbariumų plėtrą.
Beje, T. Tomilinas, AF paklaustas, ką pats mano apie palaidojimą kolumbariume, sakė, jog norėtų, kad jo pelenai būtų išbarstyti šeimos kape.



Mokestis būtų tarytum parama
Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika AF kalbėjo, kad jis bent jau simboliniam kolumbariumo mokesčiui pritartų.
„Vienkartinis mokestis galėtų būti. Žmonės, kai įsirenginėja kapavietę, išleidžia krūvą pinigų“, – sakė Molėtų rajono meras.
Visagino savivaldybės vicemeras Vitalijus Besakirskas dėstė, kad mokestis už kolumbariumą būtų tarytum gyventojų parama.
„Kolumbariumo pastatymas kainuoja lėšas, tos lėšos – iš savivaldybės gyventojų. Manau, kad jeigu gyventojas nori išsipirkti vietą, logiška yra paremti. Iš to nereikia daryti verslo, manau, turėtų būti už savikainą, bet parėmimas iš gyventojų turėtų būti“, – nuomonę apie kolumbariumo mokestį išdėstė Visagino vicemeras.
O Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Paulius Čyvas kolumbariumo mokestį vertino skeptiškai.
„Esminės įtakos savivaldybės biudžetui tas mokestis neturės. Gal kai kurioms savivaldybėms tai būtų paskata įrenginėti kolumbariumus. Bet laidojimui vietos juk išduodamos nemokamai. Prie bendro savivaldos biudžeto didelės pridėtinės vertės toks mokestis nesukurs“, – AF dėstė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Čyvas.
Vis daugiau laidojama urnose
Planuojant kapinių plėtrą, paprastai numatomos ir vietos kolumbariumams. Pagal planus, vieta kolumbariumui numatyta Utenos rajono Leliūnų, Ignalinos rajono Palūšės, keliose Molėtų rajono kapinėse.
Buvo planų kolumbariumą statyti ir Anykščiuose, naujosiose miesto kapinėse, tačiau darbai iki šiol nėra pradėti.
Anykščių kapines prižiūrinčios UAB Anykščių komunalinis ūkis direktoriaus Kazio Šapokos nuomone, kolumbariumas, bent jau miestui, tikrai yra reikalingas.
„Negaliu nuspėti, koks būtų kolumbariumo apkrovimas, kiek kremuotų palaikų būtų laidojama šeimos kapuose, o kiek kolumbariu-me. Tačiau mes patys matome, kad kremavimas populiarėja, vis daugiau laidojame urnų“, – AF sakė UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius K. Šapoka.
Bažnyčia kremavimą toleruoja, bet neskatina
Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kunigas, dekanas Remigijus Kavaliauskas, AF paklaustas nuomonės apie kremavimą, kalbėjo, kad bažnyčia tai „toleruoja, tačiau neskatina“.
„Net ir Europoje dauguma bažnyčių laidoja su kūnu. Tos urnos pas mus tapo mada gal dėl patogumo… Bet pagarbą kūnui bažnyčia visą laiką jautė. Kūnas yra kaip Šventosios Dvasios šventovė. Ne pelenai, ne urna, bet kūnas. Nes iš pelenų net DNR nėra, tai praktiškai tuščia, nulis. Sako: atgulė… Kas atgulė? Per kaminą viskas išėjo, niekas neatgulė. Tokios tezės yra labai aiškus bažnyčios mokymas… Būna nelaimių, žmogus sudega, tai čia kiti dalykai. Bet bažnytiškai žiūrint, mes labai gerbiame patį kūną ir jį pagarbiai palaidojame“, – poziciją išdėstė Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas R. Kavaliauskas.






















Sumoki pinigus kunigui už laidojimą, ateina susiraukęs, mandras, jokio užuojautos žodžio mirusiojo artimiesiems, giminei, draugams. Aišku ne visi tokie kunigai, bet va šis tai… Net nesinori, kad toks laidotų, kad toks mišias laikytų… visi žino apie kokį rašau
Daugiausia mes kūno negerbiame kai jis būna gyvas,o kai numiršta tai mes labai gerbiame patį kūną ir pagarbiai palaidojame.