tauru rupintis neigaliais

Už bosą užskaitau. Prajuokino!

Gėda prisidenginėti neįgaliaisiais.

23 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba.
4. Stichinių nelaimių ar žmonių sunaikinti kultūros paveldo objektai išimtiniais atvejais, nesukeliant grėsmės turinčioms vertingųjų savybių išlikusioms jų liekanoms, dalims ar elementams, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atkuriami, jeigu:
1) atkūrimo galimybė pagrįsta išsamiais istorinių šaltinių ir fizinių tyrimų duomenimis;
2) objektas turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę, yra itin svarbus tautinei savimonei ir kultūros paveldui puoselėti ir dera prie kraštovaizdžio;
3) atkūrimui pritaria valstybės ir savivaldybių institucijos ir visuomenė.

Anykščių regioninio parko tvarkymo plano ištrauka
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS

11. Anykščių regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra: išsaugojimas vietoje; perkėlimas į muziejus; fiksavimas dokumentuose, jei nėra galimybių išsaugoti natūroje.

12. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su kultūrine ir/ar gamtine aplinka palaikymą ir gerinimą bei pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatyta:

12.1. sutvarkyti ir pažymėti vietoje kultūros paveldo objektus ir kompleksus;

12.2. pritaikyti kultūros paveldo objektus lankymui, sutvarkant aplinką, įrengiant lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus), formuojant želdinius, atveriant paveldo objektus ar reginius kraštovaizdžio kirtimais;

Poeto Antano Baranausko ir rašytojo Antano Žukausko-Vienuolio sodybos Antano Baranausko klėties apžiūrą ir būklės vertinimą 2021 m. gegužės – birželio mėn. atliko FIXUS Mobilis komanda. Štai jos išvados.
Klėtelė yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus eksponatas. 1974 m. buvo atlikti konservavimo ir dezinfekavimo darbai: medienos valymas, tvirtinimas, prisotinimas tirpalais, turinčiais antiseptinių ir insekticidinių savybių, bei prarastos medienos atstatymas, todėl objekto konstrukcijų mediena yra patamsėjusi, o ant tvarkytų vietų išsiskyrę klijai.
Pietinio kampo sienojaus viršutinės dalies puvinio pažeista mediena buvo sustiprinta klijų ir pjuvenų užpildais. Tačiau posijinio rąsto iškyšos sveikos (nesunykusios) medienos dalis yra nepakankama, kad laikytų šoninio stogelio konstrukciją.
Nerimą kelia konservuotose konstrukcijose užfiksuota aktyvi medį graužiančių kenkėjų veikla – išgraužtos „vagelės“ medienos paviršiuje, byrantys šviesiai gelsvos spalvos milteliai bei susidarę miltelių kauburėliai. Tikėtina, kad šie vabzdžiai išplito iš pavienių nenužievintos medienos elementų, esančių klėtyje (lovos konstrukcija, stogo šiaudų tvirtinimo mediniai elementai, lentos, sudėtos ant sijų ir kt.). Siekiant, kad entomologinių kenkėjų veikla neišplistų, būtina apkrėstus eksponatus nedelsiant izoliuoti ir dezinsekuoti – paveikti insekticidais. Užkratui plačiau išplitus, dezinsekciją eksponate turėtų atlikti medienos konservatoriai ar restauratoriai.
Pastato konstrukcijų būklė – vidutinė. Užfiksuoti esami konstrukcijų pažeidimai (galimas pietinio stogelio konstrukcijų judėjimas, aktyvi entomologinių kenkėjų veikla, neįrengta dalis pamatų) kitoms pastato dalims šiuo metu turi vidutinį poveikį, todėl būtina stebėti ir fiksuoti esamus konstrukcinius judėjimus bei fiksuoti naujai atsiradusius pažeidimus.
Grindų konstrukcijoje (grindų gulekšniuose) užfiksuota aktyvi medieną graužiančių kenkėjų veikla. Kad medieną graužiančių vabzdžių veikla yra aktyvi nurodo skylutės medienoje bei ant paviršiaus susidarę šviesiai gelsvos spalvos medienos miltelių sluoksnis. Siekiant, kad entomologiniai pažeidėjai neišplistų į šiuo metu sveikas medines konstrukcijas ir elementus, būtina nedelsiant juos išnaikinti.
Tikėtina, kad patalpos po apsauginu gaubtu santykinį oro drėgnį papildomai sąlygoja dienos metu atviros gaubto durys ir drėgmės patekimas į patalpą pro vėdinimo angas. Aplinkos sąlygos po apsauginiu gaubtu, esant lietingam orui (pirmosios ~73 valandos), neatitinka normų.
Į patalpą per didelis šviesos srautas patenka rytais, todėl užfiksuotos labai viršytos leistinos apšviestumo normos. Dienos metu apšviestumo normos nėra pažeidžiamos.
Apibendrinant patalpos santykinio drėgnio, temperatūros ir apšviestumo rodmenis, nustatyta, kad patalpos mikroklimatui didelę įtaką turi lauko sąlygos: esant lietingam orui, patalpoje drėgmė pakyla, o temperatūra nukrinta – leistinos normos nėra išlaikomos, todėl daroma prielaida, kad mikroklimatas gana dažnai neatitinką nustatytų normų (vasarą lietingu oru ir žiemą, jei patalpa nešildoma, būdingas per didelis santykinis oro drėgnis, žiemą – per žema, vasarą – per aukšta temperatūra, be to, tikėtini per staigūs drėgmės ir temperatūros svyravimai).
Kadangi klėties viduje eksponatų medžiagiškumas labai įvairus – oda, tekstilė, mediena, popierius, metalas ir pan. – jų išsaugojimui turi būti sudaromos ir užtikrinamos tinkamos aplinkos sąlygos, eksponatų būklės priežiūra ir laiku atliekamas konservavimas ar restauravimas, kuris garantuotų gerą eksponatų būklę ir sustabdytų jų nykimą.
Klėties aplinkos būklė – vidutinė. Šiuo metu užfiksuoti pavieniai veiksniai veikiantys klėtį: vėdinimo kanalas, pro kurį į vidų patenka dalis kritulių, ir neįrengta gaubto vandens surinkimo ir nuvedimo sistema bei nuogrinda, dėl to vietomis šalia gaubto kaupiasi vanduo. Siekiant išvengti tolimesnių pažeidimų, būtina įrengti vandens surinkimo ir nuvedimo sistemą, pašalinti ir (ar) prižiūrėti per arti kevalo augantį medį bei aplink pastatą suformuoti tinkamus reljefo nuolydžius, kad vanduo tekėtų nuo pastato.

problemos Verbickas nesprendžia 31 metus, klėtelė yra, kaltų nėra, visiems dzin.

yra ką plėtoti gyventojų naudai ir patogumui. Neįsijauskit jau taip labai muziejininkai ir kiti besimaitinantys iš to lovio.