Šalyje daugėjant atvejų, kai sukčiai išvilioja žmonių pinigus iš jų banko sąskaitų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja sako, kad netrukus bankams gali tekti dažniau padengti žmonėms sukčių išviliotus pinigus.
Anot Vaidos Markevičienės, kol kas tokį grąžinimą daugeliu atveju riboja teisės aktai, tačiau tai gali keistis – Lietuvos iniciatyva šiuo metu keičiama ES Mokėjimų paslaugų direktyva, leisianti su sukčiais susijusį reguliavimą suvienodinti visoje Bendrijoje.
„Dirbame ties tuo, kad reguliavimą, kuris atsiras visoje Europoje, mes jau turėtume ir Lietuvoje“, – LRT radijui sakė V. Markevičienė.
„Europos Sąjungoje yra mokėjimų paslaugų direktyva ir reglamentas, todėl džiaugiamės, kad europinis teisėkūros procesas įsiklausė į tai, ką kelia Lietuvos atstovai, kad sukčiavimas turi atsirasti tuose europiniuose teisės aktuose“, – pridūrė ji.
Vienos LB vadovių teigimu, naujas reguliavimas turėtų būti vienodas visos ES mastu, nes pinigai gali keliauti per įvairias valstybes – tik tuomet sistema veiktų efektyviai.
„Kai mokėjimai yra momentiniai ir viską galima padaryti labai greitai, iš vienos pusės, tai yra patogumas mūsų žmonėms ir įmonėms, o iš kitos pusės, kai pinigai jau išeina, labai greitai patenka sukčiams ir jie labai greitai gali pervesti pinigus kažkur kitur“, – kalbėjo buvusi finansų viceministrė.
Jos teigimu, mokėjimų paslaugų tiekėjai, bankai ar kitos įstaigos kai kuriais atvejais ir dabar turi padengti sukčių išviliotas pinigų sumas.
„Jeigu žmonės parodo, kad jie neinicijavo to mokėjimo ir kažkas panaudojo jų tapatybę ir duomenis, pavyzdžiui, į savo įrenginį atsisiuntė programėlę ir be jų žinios padarė mokėjimus, jau ir dabar bankai yra įpareigoti grąžinti pinigus. Tačiau manome, kad ta pareiga turėtų išsiplėsti“, – sakė V. Markevičienė.
Kada įsigaliotų nauja tvarka dėl sukčiavimo žalos atlyginimo, dar nėra aišku.
„Tą vertiname (…), turime daug dalykų suderinti ir tuomet galėtų atsirasti kažkoks sprendimas, kuris balansuotų tuos visus interesus“, – teigė LB valdybos narė.
Kuriama platforma, leisianti bankams dalintis informacija apie sukčiavimo atvejus
Be to, pasak V. Markevičienės, šiuo metu kuriama platforma, kurioje bankai ir kitos mokėjimo įstaigos galėtų keistis informacija apie atpažintus sukčiavimo atvejus.
„Rinkos dalyviai kartu su Pinigų plovimo prevencijos centru (…) kuria platformą, kurioje būtų galima keistis duomenimis, jeigu rinkos dalyvis įtartų sukčiavimą. Ta platforma leistų realiu laiku reaguoti ir automatiškai atlikti tam tikrus veiksmus“, – pasakojo V. Markevičienė.
Anot jos, toks duomenų keitimasis vyksta ir dabar, tačiau tai užtrunka kelias valandas ir dažniausiai būna pavėluota: „Lietuvoje yra labai dažni momentiniai mokėjimai, tai tos kelios valandos yra ženkliai per daug, kad būtų suspėta sureaguoti.“
Lietuvoje spalio pradžioje įsigaliojo griežtesnė mokėjimo pavedimo patikra, kuria siekiama sumažinti sukčiavimą bei užtikrinti, kad pinigai pasiektų tikruosius gavėjus.
Anot V. Markevičienės, šio pokyčio rezultatai bus matomi vėliau, bet tai yra viena iš efektyvių priemonių kovoti su sukčiavimu.
BNS rašė, kad Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį užfiksuota beveik 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, jų metu bandyta išvilioti 28,9 mln. eurų, iš jų apie 10,6 mln. eurų sukčiams pavyko pasisavinti – 2 mln. eurų daugiau nei pernai.
Generalinė prokuratūra šiuo metu atlieka 2,3 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, įtarimai pateikti tūkstančiui žmonių. Pasak generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, sukčiavimo mastai nemažėja, siekdami išvilioti pinigų sukčiai sugalvoja vis įmantresnių būdų, skelbia LRT radijas.
